Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-01-03, kuomet lankėsi Užimtumo tarnyboje, jo turėtos kvalifikacijos atstatymo bei kitų 2020-01-02 prašyme keltų klausimų, įdarbinimo konsultantė R. S. neaptarė, sprendimo nepriėmė, o visą laiką kalbą nukreipdavo į kitas, nekonkrečias temas. Atsakovės konsultantė paskyrė kitą kartą - 2020-01-23 dieną, apsilankyti Užimtumo tarnyboje.

Pareiškėjas, nelaukdamas 2020-01-23 dienos apsilankymo Užimtumo tarnyboje, 2020-01-15 dieną atsakovei elektroniniu paštu pateikė antrą prašymą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, prašė, jam dalyvaujant, Užimtumo tarnybos vardu konsultuotis ir bendradarbiauti su profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, valstybės ir savivaldybės institucijomis, su tikslu sudaryti pareiškėjo individualų profesinės reabilitacijos planą, pagal kurį, visų anksčiau atsakovei siųstų keturių kvalifikacijos atestatų galiojimas būtų atstatytas, sudarant individualios kvalifikacijos atstatymo kursų programą ir dėl kursų apmokėjimo.

2020-01-23 dieną, kuomet antrą kartą lankėsi Užimtumo tarnyboje, įdarbinimo konsultantė R. S. sudarė „Individualų užimtumo veiklos planą“, o „Darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelėje“ nepagrįstai nurodė, kad jis yra informuotas apie profesinę reabilitaciją. Tikrovėje, jokios informacijos dėl profesinės reabilitacijos ar bet kokia kita forma sprendimo su reabilitacijos planu, pagal jo prašymus, Užimtumo tarnyba nepateikė.

Pareiškėjas 2020-01-27 dieną elektroniniu paštu trečią kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti Užimtumo tarnybos kreipimųsi į jo įvardintas institucijas kopijas ir tų institucijų atsakymų kopijas bei prašydamas pateikti „Individualaus profesinės reabilitacijos užimtumo planą“. 2020-02-26 dieną iš Užimtumo tarnybos skyriaus vedėjo N. G. elektroniniu paštu gavo atsakymą į 2020-01-27 dienos prašymą. Iš atsakymo turinio matosi, kad nebuvo pasitelktos pareiškėjo nurodytos reikalingos valstybės institucijos ir įstaigos tam, kad sudaryti individualią „Profesinės reabilitacijos programą“, atsakyme nepateiktas raštiškas programos variantas, nepriimtas sprendimas dėl stipendijos mokėjimo mokymosi laikotarpiu, nepateikti prašyti dokumentai, kurie įrodytų, jog profesinės reabilitacijos klausimais 2020-01-23 vizito Užimtumo tarnyboje metu buvo kalbėta. Nei popierine, nei elektronine forma sudaryto ir nustatyta tvarka įforminto sprendimo su profesinės reabilitacijos planu Užimtumo tarnyba nepateikė. Atsakovė neįtraukė „Profesinės reabilitacijos programos“ į pareiškėjo „Individualaus užimtumo veiklos planą“ ir E. K. elektroniniu parašu pasirašyto „Individualaus užimtumo veiklos plano“ su „Profesinės reabilitacijos programa“ nepasirašė.

2020-03-16 dieną elektroniniu paštu pareiškėjas gavo Užimtumo tarnybos atsakymą, iš kurio matyti, kad atsakovė į jo 2020-03-03 dienos prašymą priimti sprendimo net nesiruošia. Atsakymo turinyje nėra jokio sprendimo ar programos ir nepaaiškinta, kodėl sprendimas dėl profesinės reabilitacijos negalimas. Iš atsakymo taip ir neaišku, kokios priežastys Užimtumo tarnybai trukdo vykdyti jai priskirtas funkcijas neįgaliųjų profesinės reabilitacijos klausimu ir kas tarnybai trukdo bent pabandyti bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, kad ji sudarytų pareiškėjo individualią „Profesinės reabilitacijos programą“. Užimtumo tarnyba tik pažodžiui nukopijavo įstatymų vykdymui priimtas tvarkas. Nei popierine, nei elektronine forma sudaryto ir nustatyta tvarka įforminto individualaus administracinio teisės akto (sprendimo) su programos variantu Užimtumo tarnyba nepateikė.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad Užimtumo tarnyba vilkina atlikti jai priskirtus veiksmus pagal pareiškėjo 2020-01-02, 2020-01-15, 2020-01-27, 2020-03-03 dienų prašymus - vilkina sudaryti jam individualią „Profesinės reabilitacijos programą“ kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas, kurias atsakovei nurodė, nors neprivalėjo. Taip pat atsakovė vilkina įtraukti sudarytą programą į 2020-01-23 „Individualaus užimtumo veiklos planą“, vilkina pateikti raštišką reabilitacijos programos variantą, vilkina pateikti raštu sudarytą jo individualią „Profesinės reabilitacijos programą“ bei vilkina priimti sprendimą visą „Profesinės reabilitacijos programos“ mokymosi laikotarpį mokėti mokymo stipendiją. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašo įpareigoti Užimtumo tarnybą vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės numatytos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - Užimtumo įstatymas) 35 straipsnyje. Prie aktyvių darbo rinkos politikos priemonių nėra priskiriama profesinė reabilitacija.

Prie darbo rinkos paslaugų priskirtina: laisvų darbo vietų ir ieškančių darbo asmenų registravimas (Užimtumo įstatymo 26 straipsnis), informavimo paslaugos (Užimtumo įstatymo 27 straipsnis), konsultavimo paslaugos (Užimtumo įstatymo 28 straipsnis), įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos (asmuo įvertintas, kaip didelių įsidarbinimo galimybių) (Užimtumo įstatymo 29 straipsnis), tarpininkavimo įdarbinant paslaugos (Užimtumo įstatymo 30 straipsnis), individualaus užimtumo veiklos planavimo paslaugos (Užimtumo įstatymo 31 straipsnis).

Kaip teigia pareiškėjas, kad jam, kaip riboto darbingumo asmeniui, turėtų būti pritaikyta ne viena aktyvi darbo rinkos priemonė ir kaip pavyzdį pateikia savarankiško užimtumo rėmimo ir savarankiškos darbo paieškos priemones. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tai nėra aktyvios darbo rinkos priemonės, nes tai visiškai atskiros paslaugų formos: savarankiško užimtumo rėmimas - aktyvi darbo rinkos politikos priemonė, o savarankiška darbo paieška - asmens, registruoto Užimtumo tarnyboje viena iš pareigų, bei viena iš darbo rinkos paslaugų.

Profesinę reabilitaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu patvirtintos taisyklės Nr. A1-768 „Dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu patvirtintas aprašas Nr. A1-159 „Dėl reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinę reabilitaciją reglamentuoja visiškai kiti teisės aktai, nei anksčiau minėtų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių. Taigi profesinė reabilitacija yra atskira programa, tam tikrai asmenų grupei ir negali būti tapatinama su profesiniu mokymu, ką daro pareiškėjas savo teiktuose laiškuose Užimtumo tarnybai ir skunde. Profesinio mokymo atveju yra numatytos programos (formalios ir neformalios) ir mokymo teikėjai, kurie yra patvirtinti ir finansuojami Užimtumo tarnybos. Profesinės reabilitacijos atveju, taip pat yra numatytos įstaigos, kurios gali įgyvendinti profesinės reabilitacijos programas, kurias renka Užimtumo tarnyba, atsižvelgus į numatytus teisės aktų reikalavimus. Tiek profesinis mokymas, tiek profesinė reabilitacija yra finansuojamos Užimtumo tarnybos, kiek tai yra numatyta teisės aktų. Užimtumo tarnyba negali finansuoti programų, kurios nėra įtrauktos į sąrašą, ar teikti vykdyti programas įstaigoms, kurios neatitinka reikalavimų, kaip to reikalauja pareiškėjas.

Pareiškėjui užsiminus apie norą dalyvauti profesinėje reabilitacijoje, buvo pasiūlytos profesijos, kurios, atsižvelgiant į pareiškėjo įgytas, yra giminingos ir įstaigos, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra įtrauktos į sąrašą įstaigų, galinčių teikti profesinės reabilitacijos paslaugas. Įrodymų, apie kuriuos skunde mini pareiškėjas, kad buvo aptarta jo apsilankymo metu profesinė reabilitacija neįmanoma pateikti, kadangi su profesinės reabilitacijos programa asmenys supažindinami apsilankymo pas specialistą metu, ir apie aptartus klausimus fiksuojama asmens apsilankymo kortelėje, po kuria pats pareiškėjas pasirašė, sutikdamas su išdėstytu tekstu, t. y. su įrašu, kad buvo aptarta profesinės reabilitacijos programa. Tik vėliau pareiškėjas pradeda prieštarauti šiam veiksmui, nors iš skunde pateiktų nuomonės pateikimų, tampa aišku, kad vis dėl to apie profesinės reabilitacijos programą, organizuojamus mokymus jis žino, kadangi išreiškia nepasitenkinimą mokymo programomis, kurios yra organizuojamos ir įstaigomis, kurios gali organizuoti profesinę reabilitaciją. Profesinė reabilitacija asmeniui yra organizuojama, tuomet, kai jo poreikį numato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Šiuo atveju, pareiškėjas pats nustatė, kad jam yra būtina profesinė reabilitacija (kartais kalbama apie profesinį mokymą). Taip pat, pareiškėjas Užimtumo tarnybą įpareigoja ir nurodo, kokias paslaugas turi įsigyti, remiantis viešaisiais pirkimais, kadangi būtent jam jų reikia. Užimtumo tarnyba pati pasirenka įstaigas, kurios pirmiausia turi atitikti profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų numatytus reikalavimus ir tik tuomet vykdo viešuosius pirkimus, atsižvelgiant į poreikį.

Pareiškėjas buvo priskirtas didelių įsidarbinimo galimybių grupei. Įsidarbinimo galimybių vertinimą atlieka Užimtumo tarnybos specialistas, jis nėra atliekamas kartu su asmeniu, kuris registruotas Užimtumo tarnyboje. Pareiškėjas teigdamas, kad jo įsidarbinimo galimybės nebuvo vertintos ir pateikdamas informaciją apie viešuosius pirkimus - paslaugų pirkimą individualiai jam, vėl maišo teikiamas paslaugas ir organizuojamas priemones, kadangi įsidarbinimo galimybių vertinimas - tai darbo rinkos paslauga.

Taip pat atsakovė nurodė, kad pareiškėjo individualus užimtumo veiklos planas (toliau - IUVP) buvo sudarytas 2020 m. sausio 23 d., numatant galimybę įsidarbinti projekto vadovu arba statybos inžinieriumi, numatant Savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, kaip planuojamą vykdyti, bei vieną iš Užimtumo tarnybos darbo rinkos paslaugų, ir bedarbio statusą, turinčių asmenų pareigų - savarankišką darbo paiešką. Pareiškėjas sutiko su tokiu sudarytu IUVP, kadangi po juo pasirašė. Kitas IUVP nebuvo sudarytas iki šiol. Pareiškėjo teiginiai, kad jis pats susidarė IUVP, pasirašė, tačiau nepasirašo po jo sukurtu IUVP Užimtumo tarnybos specialistė yra nelogiškas ir prieštaraujantis teisės aktams, kadangi Užimtumo tarnybos darbuotojų funkcijų negali atlikti asmenys, tam neturėdami teisės. Pareiškėjui nebuvo keistas, koreguotas IUVP, kadangi asmuo nebuvo išreiškęs aiškaus noro, ko jis siekia šios registracijos metu papildomai, dėl ko reikėtų keisti jau sudarytą IUVP (kiek matyti iš Pareiškėjo užklausų Užimtumo tarnybai jį domina viskas: profesinis mokymas, profesinė reabilitacija, savarankiško užimtumo rėmimas). Kadangi pareiškėjas nėra iki galo apsisprendęs, kokią priemonę nori įgyvendinti registracijos metu, jo IUVP ir nebuvo keistas.

Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdo savo funkcijas, neperžengdama savo kompetencijų ribų, bei atsižvelgiant į pareiškėjo netikslius reikalavimus, argumentacijas, kurios neturi jokio teisinio pagrindo, bei išreikštus norus, kurie prieštarauja galiojantiems teisės aktams, prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Bylos duomenimis E. K. nuo 2015-09-03 dėl sveikatos problemų nedirba. Pareiškėjo teigimu, jis nori dirbti, dirbdamas darbą, atsižvelgiant į jo įgytą išsilavinimą, kvalifikaciją ir sveikatos galimybes. Šiam norui įgyvendinti, siekia atstatyti profesinę kvalifikaciją, turėtą iki sveikatos sutrikimų. Profesinės kvalifikacijos atstatymas, pareiškėjo teigimu, būtų atliekamas praeinant profesinę reabilitaciją, kuri susidėtų iš mokymų, apmokėjimo už mokslus ir mokymosi stipendijos mokėjimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjas 2020-01-02 elektroniniu paštu kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir prašė, lankymosi Užimtumo tarnyboje metu, aptarti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką klausimą, susijusį su kvalifikacijos, kurią turėjo, atstatymu. Šiuo prašymu siekė, kad betarpiškai bendraujant su juo bei kitomis institucijomis, būtų sudaroma pareiškėjo individuali profesinės reabilitacijos programa. Taip pat Užimtumo tarnybos klausė, ar apmokės už mokymosi kursus. Pareiškėjas 2020-01-15 atsakovei elektroniniu paštu pateikė antrą prašymą, kuriuo prašė, jam dalyvaujant, Užimtumo tarnybos vardu konsultuotis ir bendradarbiauti su profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, valstybės ir savivaldybės institucijomis, su tikslu sudaryti pareiškėjo individualų profesinės reabilitacijos planą, pagal kurį, visų anksčiau atsakovei siųstų keturių kvalifikacijos atestatų galiojimas būtų atstatytas, sudarant individualios kvalifikacijos atstatymo kursų programą ir dėl kursų apmokėjimo. Pareiškėjas 2020-01-27 elektroniniu paštu trečią kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti Užimtumo tarnybos kreipimųsi į jo įvardintas institucijas kopijas ir tų institucijų atsakymų kopijas bei prašydamas pateikti individualaus profesinės reabilitacijos užimtumo planą. E. K. 2020-03-03 dieną atsakovei pateikė ketvirtą prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė: 1. Priimti sprendimą sudaryti „Profesinės reabilitacijos programos“ neformaliojo švietimo aktyvios darbo rinkos priemonę ir šią priemonę įtraukti į jo 2020-01-23 dienos Individualaus užimtumo veiklos planą. Pateikti sudarytą raštišką „Profesinės reabilitacijos programos“ variantą; 2. Priimti sprendimą visą „Profesinės reabilitacijos programos“ mokymosi laikotarpį mokėti mokymo stipendiją. 2020-03-16 elektroniniu paštu pareiškėjas gavo Užimtumo tarnybos atsakymą į jo 2020-03-03 prašymą, kuriuo atsakovė, nepriimdama jokio administracinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymų, informavo E. K. apie teisės aktus, reglamentuojančius individualių užimtumo veiklos planų sudarymą, profesinės reabilitacijos programų įgyvendinimą, savarankiško užimtumo rėmimo organizavimą ir valstybės pagalbos skyrimą bei mokėjimą darbo socialinėje įmonėje laikotarpiu.

Pareiškėjas skundžia atsakovės vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y., nesudarymą jam individualios profesinės reabilitacijos programos, kartu pasitelkiant kitas valstybės institucijas ir įstaigas. Nurodo, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) priskirtų pareigų ir vilkina motyvuoto ir išsamaus atsakymo į jo pateiktus prašymus pateikimą.

Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis (26 punktas). Šių taisyklių 35 punkte įtvirtinta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 punktas).