- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- e2YT-20511-600/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- A. F., M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. F. ir M. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos V. J. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjai nurodo, kad jų tėvai A. J. ir V. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), santuokos metu pareiškėjų tėvai susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjų. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad santuokos metu jų tėvai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai paaiškino, kad jų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina – (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjų, po jų tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjų motina ir pareiškėjai, tačiau savo nuosavybės teisių į anksčiau nurodytą butą neįregistravo, todėl viešame valstybės registre nurodyta, kad minėtas butas priklauso pareiškėjų mirusiam tėvui. Pareiškėjai aiškina, kad po motinos mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo jie nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes jie liko gyventi minėtame bute, moka palikimą sudarančio turto išlaikymo mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. J. palikimo perėjimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
4. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
5. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjų motina V. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, sutuoktinis A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje V. J. ir A. J. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjų. Duomenų apie kitas V. J. santuokas ar vaikus valstybės viešuose registruose nėra. Po A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjai ir V. J., o po V. J. mirties dėl jos palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė.
6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad A. J. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. butas, kuris sudaro A. J. palikimą ir kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, o dalis sudaro V. J. palikimą. Pareiškėjai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jie deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė įrodymus apie už šio buto išlaikymą pareiškėjų mokėtus mokesčius.
7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai po savo motinos V. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėję turtą faktiškai valdyti, nes jie gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka šio buto išlaikymo mokesčius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).
8. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos V. J. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.