- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 1-463-240/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00462-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Nukentėjusysis
- Mato D
- Civilinis atsakovas
- „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“
- Kaltinamasis
- I. S.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiųjų Mato D. R. ir S. R. įgaliotajam atstovui advokatui T. D., gynėjui advokato padėjėjui S. K., nedalyvaujant civiliniam atsakovo „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. S., gim. 1995-07-21 Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, studentė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. S. 2014 m. liepos 18 d., apie 1313 val., Kaune, važiuodama automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sukilėlių prospektu kryptimi nuo Žeimenos gatvės link Šiaurės prospekto, ties namu Nr. 86A, pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus tuo, jog nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimoje eismo juostoje sustojo transporto priemonė, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų pėsčiųjų perėja jos važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo M. D. R., dėl ko jį parbloškė, padarydama sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Kaltinamoji I. S. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiojo M. D. R. anksčiau nepažinojo. 2013-11-13 išlaikė vairavimo egzaminą. Įvykio metu pirmąja eismo juosta važiavo kitas automobilis, ji važiavo antrąja juosta. Automobilis pirmojoje juostoje dar riedėjo, todėl ji pamanė, kad pėsčiasis neketina eiti perėja. Ji važiavo toliau ir nesuspėjo sustoti. Automobiliu kliudė berniuką, jis vertėsi ant jos automobilio variklio dangčio ir nukrito. Ji greičio neviršijo. Labai išsigando ir iš karto sustabdė automobilį. Išlipo iš automobilio. Subėgo žmonės. Viena moteris buvo medicinos sesuo ir žinojo, ką reikia daryti. Atvyko greitoji medicinos pagalba. Įvykio metu buvo blaivi. Automobilis priklausė jos tėvui. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Žino apie pareikštus civilinius ieškinius, norėtų susitaikyti, civilinius ieškinius prašo priteisti iš draudimo įmonės. Draudimo įmonė turi atlyginti visą žalą, ieškovų prašoma suma yra per didelė. Po įvykio domėjosi berniuko sveikata, kol jis gulėjo ligoninėje. Nežinojo, kad jam dar numatytas tolesnis gydymas ir kad jis dar nevaldo sužalotos rankos.
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiųjų S. R., Mato D. R. ir liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28, 32, 38).
Nukentėjusioji S. R. parodė, kad 2014-07-18 eismo įvykio aplinkybių nematė nes nebuvo tuo metu su sūnumi kai jis pėsčiųjų perėjoje buvo parblokštas ir sužalotas. Apie eismo įvykio aplinkybes žinojo iš savo sūnaus M. D. R., sužinojo, kad jis ėjo pėsčiųjų perėja, pirmoje eismo juostoje jį sustojo praleisti automobilis ir įžengus į antrąją eismo juostą parbloškė pėsčiųjų perėjoje kitas automobilis. Jos sūnui sulaužyta kairė ranka, jis yra kairiarankis todėl pasirašinėti, rašyti negali. Dėl eismo įvykio patyrė fizinės ir moralinės žalos, o S. R. patyrė turtinę ir moralinę žalą. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į eismo įvykio kaltininkės draudimo bendrovę jei ši žalos neatlygins, civilinį ieškinį pareikš teisme. Byloje civilinio ieškinio nereiškia nes dar tęsiamas gydymas, neįvertinta patirta žala. Baigti bylos susitaikymu bei supaprastinto proceso tvarka nesutinka.
Nepilnametis nukentėjusysis M. D. R. parodė, kad 2014-07-18 apie 13 val. ėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, Kaune, Sukilėlių prospekte, esančia prie prekybos centro „Topolis“. Buvo vienas, be tėvų. Buvo šviesus paros metas, giedra, saulėta, kelio danga asfaltas buvo sausa, matomumas buvo geras. Priėjęs prie pėsčiųjų perėjos M. D. R. pasižiūrėjo į dešinę pusę, paskui į kairę, abejomis juostomis link pėsčiųjų perėjos, link jo važiavo du automobiliai pirma ir antra eismo juosta. M. D. R. pastebėjo, kad pirma eismo juosta važiavęs automobilis lėtina greitį ir sustoja prie pėsčiųjų perėjos, prie „zebro juostos“. Jis, pamatęs, kad pirmoje eismo juostoje buvęs automobilis sustojo, įžengė į pėsčiųjų perėją ir pradėjo ja eiti pagal automobilių važiavimo kryptį iš dešinės pusės į kairę. Perėjo pirmą eismo juostą, kas vyko greta jo antroje eismo juostoje neatkreipė dėmesio, ėjo toliau ir įžengus į antrą eismo juostą, jau būnant ties antros eismo juostos viduriu, išgirdo garsą, panašų į automobilio stabdymo, ir daugiau nieko nepamena, pasidarė tamsu akyse. M. D. R. manymu, buvo praradęs sąmonę, nes kai pradėjo viską matyti, gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Girdėjo, kaip kažkas pranešė medikams ir policijai apie įvykį. Labai skaudėjo kairę ranką. Automobilių, artėjančių prie pėsčiųjų perėjos, neįsidėmėjo, jie abu važiavo link Šiaurės prospekto. Per pėsčiųjų perėją ėjo lėtai. Buvo medikų pristatytas į Kauno klinikas, dabar gydosi namuose. Jam sulaužyta kairė ranka. M. D. R. yra kairiarankis, su dešine ranka rašyti, pasirašinėti negali. Dėl eismo įvykio patyrė fizinės ir moralinės žalos. Dėl eismo įvykio yra kalta jį parbloškusio ir sužalojusio automobilio vairuotoja, nes Matas D. R. ėjo pėsčiųjų perėja, įsitikinęs, kad ja eiti gali.
Liudytojas A. S. parodė: 2014-07-18 apie 13 val. eismo įvykio metu jo dukra I. S. važiavo jam priklausančiu automobiliu, gavus jo leidimą. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio I. S. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Kaltinamajai (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad ji kalta prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs LR BPK 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (LR BPK 273 str.).
Kaltinamosios I. S. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų S. R., M. D. R., liudytojo A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: Kelių eismo įvykio vietos apžiūros schema, fotolentele, kur užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-07-18, apie 13.13 val., Kaune, Sukilėlių prospekte, ties namu Nr. 86 (b. l. 6-9); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kur fotonuotraukose užfiksuota automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė (b. l. 10-11); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-2102/14 (02), kuria konstatuota, kad M. D. R. padarytas kairio žastikaulio kūno uždaras lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25-26); asmens blaivumo testo „Lion alcolmeter 500“ parodymais, jog eismo įvykio metu I. S. buvo blaivi (b. l. 17-18); kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji I. S., važiuodama automobiliu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus, privažiavusi pėsčiųjų perėją nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo, dėl ko jį parbloškė, padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kauno apylinkės teisme gautas kaltinamosios motinos R. S. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. S..
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos (bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti). Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Kaltinamoji net neginčija, kad susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tarp jo ir nukentėjusiųjų nebuvo pasiektas. LR BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta sąlyga nereiškia, jog asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamoji dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiaisiais. Priešingai, kaltinamosios kategorišku tvirtinimu visą žalą privalo atlyginti draudimo įmonė. Per visą laikotarpį iki bylos išnagrinėjimo kaltinamoji net nebandė atlyginti bent dalies nukentėjusiųjų patirtos žalos, nors jai buvo žinoma, jog berniukas gydomas ligoninėje. Tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiesiems turi atlyginti visą jų patirtą žalą, negali būti pagrindu išvadai, jog BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytą sąlygą įvykdė kaltinamoji. Tam, kad būtų galima pripažinti pastarosios sąlygos buvimą, būtina, kad byloje būtų nustatyta, jog kaltininkas savo aktyviais veiksmais nuoširdžiai ketino sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokia yra šio reikalavimo prasmė kalbant apie asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamoji neatleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš teismui pateikto laiduotojos prašymo teismas negalėtų tinkamai įvertinti laiduotojo asmenybės, kadangi nepateikti jokie laiduotoją teigiamai charakterizuojantys duomenys.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kalta ji prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamoji I. S. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė būdama neteista, nebausta administracine tvarka, kaltinamoji yra Kauno Kolegijos studentė, todėl jai skirtina bauda.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas), į I. S. asmenybę (neteista, nedirba), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Matas D. R. ir S. R. pareiškė civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo – Matas D. R. prašo priteisti 4000 Eur neturtinę žalą, S. R. – 1263,26 Eur turtinę žalą, 1000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Civiliniam atsakovui „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialui sutinkant atlyginti 1263,26 Eur turtinę žalą ir byloje nesant duomenų apie jos atlyginimą, nukentėjusiosios S. R. ieškinys dėl 1263,26 Eur atlyginimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš civilinio atsakovo.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam M. D. R. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusysis iki šiol dar nevaldo rankos, numatoma sudėtinga operacija, po avarijos metu patirto sužalojimo sutriko jo raida, teismas sprendžia, kad 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalyje civilinis ieškinys tenkintinas. Likusioje dalyje M. D. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Byloje nustatyta, kad I. S., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. D. R. sveikata. Aukščiau minėta transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas. Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.
Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t. y. 5000 eurų, mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p.) Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam Matui D. R. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.
Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.
3000 eurų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, nukentėjusysis patyrė sužalojimus, fizinį ir dvasinį skausmą, dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, todėl visa 3000 eurų neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo, t. y. civilinio atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).
Iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, nesant duomenų apie atlygintą neturtinę žalą, nukentėjusiajam Matui D. R. priteistina 3000 Eur neturtinė žala.
Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Eismo įvykio metu nukentėjusioji S. R. nedalyvavo ir nenukentėjo. Baudžiamojo proceso įstatymas nukentėjusiuoju pripažįsta tik tokį fizinį asmenį, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 str. 1 d.). BK 281 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymu neturtinę žalą patyrė M. D. R., t. y. būtent jam dėl nusikalstamos veikos buvo padaryti sužalojimai ir t.t. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-581/2012) laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju, todėl nukentėjusiosios S. R. civilinis ieškinys dėl 1000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.
Nukentėjusiosios S. R. patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios (LR BPK 106 str. 2 d.).
Kaltinamosios I. S. atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 273 str., 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
I. S. pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteisti bauda 15 MGL dydžio.
Paskirtą bausmę LR BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – 10 (dešimties) MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) bauda.
Baudą per 2 mėnesius sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Priteisti nukentėjusiajai S. R. iš civilinio atsakovo „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo 1263,26 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 26 ct) turtinę žalą.
Priteisti nukentėjusiajam M. D. R. iš civilinio atsakovo „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.
Priteisti nukentėjusiajai S. R. iš kaltinamosios I. S. 579,43 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 43 ct) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nukentėjusiosios S. R. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
CD su nepilnamečio apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.