Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. J. paskirta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. J. civilinio ieškovo naudai priteisti 219 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. J. nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 219 Eur vertės turtą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 1 d., apie 13.40 val., užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje paėmė ausines „Hyper X Cloud Orbit“, 219 Eur vertės, ir nesumokėjęs už prekę pasišalino iš parduotuvės. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir neginčija byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, kurią prašo sušvelninti, bei kartu paskirti privalomą gydymąsi reabilitacijos centre. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo J. J. apeliaciniame skunde, t. y. tik nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

5. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriant bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. J. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. J. prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką J. J. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

8. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo J. J. asmenybės duomenys: nevedęs, neturintis vaikų, brandaus, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 80-82). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys patvirtina, kad apeliantas yra daug kartų teistas Lietuvoje ir užsienyje, dažniausiai už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (vagystes), taip pat kitas nusikalstamas veikas (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo/su tikslu jas platinti, neteisėtą disponavimą labai didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, turto sunaikinimą ar sugadinimą ir kt.) (t. 1, b. l. 46-57). Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo metu J. J. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metu matyti, kad J. J. daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei smulkias vagystes (didžiosios daugumos atveju informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra) (t. 1, b. l. 58-79). Apeliantas teigia, kad nusikalstamą veiką padarė siekdamas gauti piniginių lėšų pragyvenimui bei narkotinių medžiagų įsigijimui. Nors byloje nėra duomenų apie nuteistojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, jo paties teigimu, jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

9. Skundžiamu nuosprendžiu J. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto – bausmės. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. areštą, nustatant jo dydį, viršijantį vidurkį. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia, jų nenurodė ir apeliantas. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, yra nustatyta viena J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apeliantas anksčiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, jo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine, nes yra nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava, bylos duomenys leidžia teigti, kad jis, būdamas darbingo amžiaus, atsisako dirbti oficialiai ir sistemingai daro būtent turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl to, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybė, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė laikytina teisinga ir proporcinga, ji BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu buvo sumažinta trečdaliu, todėl nelaikytina per griežta.

11. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu iš esmės tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bausmių skyrimo kontekste. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

12. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto prašymo skirti įpareigojimą gydytis reabilitacijos centre, kolegija pažymi, jog nei atitinkamo straipsnio sankcija, nei apskritai baudžiamieji įstatymai, tokios bausmės nenumato, todėl toks nuteistojo prašymas, kaip neturintis teisinio pagrindo, negali būti tenkinamas, todėl plačiau neaptariamas.

13. Teismui buvo pateikta 2024-11-18 pažyma dėl 112,50 Eur išieškojimo iš nuteistojo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo - netenkinti.