- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- 1-199-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51857-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.10.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini) g., Kaune, vairuodama automobilį Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą tuo, kad artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės ėjusį pėsčiąjį R. M., kurį parbloškė ir sužalojo, tuo padarydama nukentėjusiajam R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji A. R. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė, kad važiavo gatve, jai nesimatė, kad yra pėsčiųjų perėja. Saulė švietė į veidą. Ji nepastebėjo nukentėjusiojo, kuris ėjo jai iš dešinės, todėl jį pertrenkė. Negali atsakyti, ar prieš ją važiavo automobiliai. Nemano, kad viršijo 50 km/h greitį. Buvo užlietas naujas asfaltas, dėl to nebuvo ženklų ant kelio. Horizontalių ženklų nematė. Važiavo antra juosta. Ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Ji skambino pėsčiojo žmonai. Žmona tuo metu kalbėti nenorėjo, klausė, kada gali perskambinti, tai sakė, kad pati perskambins, bet taip ir nepaskambino. Tyrėjos klausinėjo, kaip nukentėjusiojo sveikata. Kadangi ji nėščia, tai jos vyras bendravo su nukentėjusiuoju, susitarė, kad atlygins jam turtinę žalą daiktais. Susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo pasirašytas jos vyro su nukentėjusiuoju.
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad tarp 19-20 val. ėjo namo iš garažo. Tuo metu buvo remontuojama gatvė. Nebuvo išpieštas zebras, bet ženklai, kad yra pėsčiųjų perėja, buvo. Pažiūrėjo į karę, stovėjo keletas mašinų kelkraštyje. Automobilis, kuris jį pertrenkė, važiavo lėtai, mažiau nei 50 km/h. Nuo automobilio iki jo buvo 50-70 m. Kai perėjo pusę perėjos ir pamatė automobilį, pagalvojo, kodėl jis nestoja. Automobilis važiavo antra juosta. Kai jis pasisuko į kairę, mašina buvo šalia. Jis artėjo prie gatvės vidurio. Jis gal irgi neįsitikino gerai. Smūgis buvo į koją, galva atsitrenkė į stiklą. Jis gulėjo priešpriešinėje eismo juostoje. Draudimas atlygino jam turtinę ir neturtinę žalą. Jis galėtų susitaikyti su kaltinamąja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, A. R. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Kauno apskr. VPK Patrulių kuopos 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. Č. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 19.40 val. patruliuojant kartu su tyrėja A. J. r.š. 451 buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilis partrenkė žmogų. Nuvykus rado gulintį asmenį – R. M., kurį partrenkė automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š.. Ji paaiškino, kad ją apakino saulė ir ji ėjusio asmens per pėsčiųjų perėją nepastebėjo. Nukentėjusį asmenį greitoji nuvežė į klinikas (b. l. 5, 6).
2016 m. rugsėjo 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis (b. l. 7, 8, 9).
A. R. paaiškinimu, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 19.40 val. vairavo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo PLC Mega sankryžos antra juosta. Stipriai švietė saulė. Nebuvo jokių kelio žymėjimų. Įvyko susidūrimas, nieko nesuprato, nes nieko nematė. Nepastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išėjusio žmogaus (b. l. 13).
Kauno teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl 457,74 Eur žalos atlyginimo ir 2016 m. gruodžio 19 d. raštu, kuriame nurodyta, kad draudimo bendrovė pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (b. l. 41, 63).
AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. gruodžio 28 d. raštu, kuriame nurodyta, kad R. M. atlyginta 3000 Eur neturtinė žala, 306,10 Eur turtinė žala, 457,74 Eur turtinė žala Valstybinei ligonių kasai (b. l. 64).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2016 m. spalio 14 d. išvada Nr. G 2694/2016(02), kurioje nurodoma, kad R. M. konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdinimais veide, su subaponeurotine kraujosruva viršugalvio srityje, su muštine žaizda galvoje, kairės krūtinės ląstos pusės III-VIII šonkaulių lūžimais, oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, dešinio kelio sumušimas, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio peties sumušimas. R. M. patirti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26-27).
N. R. ir R. M. susitarimu, iš kurio matyti, kad N. R. įsipareigojo atpirkti sugadintus įrenginius – mobiliųjų telefoną, nešiojamąjį kompiuterį. 2016 m. gruodžio 29 d. R. M. gavo minėtus daiktus (b. l. 65).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
KET 30 punktas numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. R. neteisėti veiksmai (KET 30 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodama automobilį Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pl., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą tuo, kad artėdama prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės ėjusį pėsčiąjį R. M., kurį parbloškė ir sužalojo, tuo padarydama nukentėjusiajam R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju kaltinamoji turėjo pareigą pagal jau minėtą KET punktą sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės ėjusį pėsčiąjį R. M., ko nagrinėjamu atveju nepadarė, dėl ko nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Todėl, jeigu A. R. būtų laikiusis šio KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp jos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad A. R. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendžia, kad visi ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti ją kalta ir paskirti bausmę.
Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).
Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d.). Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, anksčiau neteista, taip pat nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš bylos duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ R. M. atlygino 3000 Eur neturtinę žalą, 306,10 Eur turtinę žalą, 457,74 Eur turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai (b. l. 64). Iš N. R. ir R. M. susitarimo matyti, kad R. M. 2016 m. gruodžio 29 d. buvo atpirkti sugadinti daiktai (b. l. 65). Be to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 67).
Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui pripažinti esant gautą nukentėjusiojo pareiškimą dėl jam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kas tuo pačiu reiškia ir tai, kad nukentėjusiajam kaltinamosios nusikalstama veika padaryta žala yra pašalinta (BK 38 str. 1 d. 2 p.).
Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. M., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. R., jog jeigu ji per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.