- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- I2-1229-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03673-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) 2019-09-26 sprendimą Nr. (2.2.)NO-2-5540 „Dėl advokato pakeitimo“ (toliau – ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atlikti veiksmus dėl advokato pakeitimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė 2019-08-01 sprendimu Nr. 2.2.9(NTP-2)-19-T-2442-12606 nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje ir paskyrė advokatą A. D..
Pareiškėjas 2019-08-16, nepraleidęs termino Vilniaus apygardos administraciniam teismui pats pateikė teismui skundą dėl Socialinės paramos centro 2019-07-17 sprendimo Nr. 8-2649-(7.4) (toliau – Socialinės paramos centro sprendimas) panaikinimo. Pareiškėjas paaiškina, kad jam paskirtas advokatas 2019-08-20 elektroninių ryšių priemonėmis Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Socialinės paramos centro panaikinimo, praleidęs apskundimo terminą.
Teisinės pagalbos tarnyba, remdamasi advokato paaiškinimais, ginčijamame sprendime nurodė, kad apskundimo terminai nebuvo praleisti, pareiškėjo skundas teismui paduotas, procesas teisme prasidėjęs. Pasak pareiškėjo, advokatas A. D. neapskundė Socialinės paramos centro sprendimo laiku, t. y. iki 2019-08-17, skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui jis įrašė paskutinę dokumento gavimo datą 2019-08-19 ir sprendimą skundė 2019-08-20. Pasak pareiškėjo, bendraujant su advokatu jam abejonių sukėlė advokato nenoras skųsti 2019-07-17 Socialinės paramos centro sprendimą, nors būtent šiam darbui advokatas ir buvo paskirtas. Todėl pareiškėjas pirmiausiai pats skundė Socialinės paramos centro sprendimą ir todėl terminas buvo nepraleistas. Pasak pareiškėjo, jeigu jis būtų pasikliovęs jam skirtu advokatu, skundas būtų paduotas praleidus apskundimo terminą ir procesas teisme nebūtų prasidėjęs.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nebūdamas patenkintas jam teikiamomis advokato paslaugomis, 2019-08-29 raštu kreipėsi į Tarnybą ir atsisakė jam skirto advokato atstovavimo ir prašė pakeisti jam skirtą advokatą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jam skirtas advokatas praleido Socialinės paramos centro sprendimo apskundimo terminą, be to, skundą pateikė netinkamai. Tokią išvadą jis padarė, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo priėmęs nutartį pareiškėjo skundo trūkumams šalinti. Nutartyje nustatytas terminas buvo iki 2019-09-04, todėl pareiškėjas siekė pakeisti advokatą. Pareiškėjas atkakliai pradėjo prašyti iš Tarnybos atsakymo dėl advokato pakeitimo, tačiau jam nuolat buvo sakoma, kad su jam skirtu advokatu nepavyksta susisiekti, todėl atsakymo Tarnyba negali pateikti.
Pareiškėjas 2019-09-03 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad jam būtų pratęstas terminas trūkumams pašalinti iki kol jam bus pakeistas advokatas, teismas pratęsė terminą iki 2019-09-30.
Pasak pareiškėjo, Tarnyba 2019-09-10 išsiuntė paklausimą advokatui A. D., kuriame prašė per 7 darbo dienas paaiškinti pareiškėjo Tarnybai pateiktame skunde nurodytas aplinkybes. Anot pareiškėjo, advokato A. D. paaiškinimas Tarnyboje buvo gautas 2019-09-24 t. y. po 14 dienų. Todėl pareiškėjo vertinimu, advokatas pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2018-07-18 įsakymu Nr.(l .2)NO-3-10 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje taisyklėse (toliau – Taisyklės) 35 punktą, nustatantį, kad jei skundas/prašymas nėra susijęs su advokato (jo padėjėjo) teikiamų teisinių paslaugų kokybės vertinimu, skundą nagrinėja Tarnyba. Tokiu atveju, advokatui pateikiamas raštiškas paklausimas, kuriuo per 7 darbo dienas prašoma paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti informaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2019-09-24 advokatas A. D. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuris buvo teismo priimtas, nors pareiškėjas atsakymo iš Tarnybos dėl advokato pakeitimo neturėjo.
Pareiškėjas 2019-10-02 kreipėsi į Tarnybą ir pats pasiėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti advokatą. Pasak pareiškėjo, Tarnyboje jam buvo paaiškinta, kad sprendimo dar nėra, bet po kurio laiko, jam darbuotoja atnešė skundžiamą sprendimą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad buvo kažkas supainiota, todėl ginčijamas sprendimas buvo neišsiųstas. Ginčijamame sprendime remiantis advokato paaiškinimais, buvo nurodyta, kad pareiškėjo skundas teismui paduotas laiku, pareiškėjo bendravimas su advokatu buvo vangus, pareiškėjas, neišreiškė savo pozicijos dėl pareiškimo dalyko suformulavimo ir kitų klausimų, tačiau advokato manymu, pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti.
Ginčijame sprendime Tarnyba taip pat akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, antrinė teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principu. Šio principo turinys reiškia, kad kiekvieno besikreipiančiojo dėl teisinės pagalbos asmens interesai yra lygiaverčiai svarbūs ir reikšmingi, dėl to, advokatas turi būti visiems be išimties gaunantiems antrinę teisinę pagalbą vienodai dėmesingas. Kitaip tariant, advokatas, vykdydamas savo veiklą turi veikti nepažeidžiant tiek pareiškėjo, tiek kitų asmenų, kuriems advokatas teikia antrinę teisinę pagalbą, interesų. Tai reiškia, kad advokatas, negali viso laiko skirti tik vienam asmeniui, turinčiam teisę į antrinę teisinę pagalbą, o privalo savo laiką suplanuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų interesų. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad advokatas turi daug darbų ir neturi laiko tinkamai pakeisti pareiškėją, tai yra kaip tik priežastis jį keisti. Be to, advokatas A. D. pats pripažino, kad jų bendravimas su pareiškėju buvo komplikuotas.
Tarnyba ginčijamame sprendime nurodė, kad advokato pakeitimas, nesant tam pagrįstų pagrindų, pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus. Pasak pareiškėjo, tai kad jam skirtas advokatas nesuprato pareiškėjo, praleido Socialinės paramos centro sprendimo skundimo terminą, Tarnyba nevertino pakankamomis priežastimis ir nusprendė, kad advokatas A. D. toliau gali pareiškėją atstovauti. Pareiškėjas paaiškina, kad jam skirtas advokatas ne tik padarė pažeidimų, bet ir sugriovė pasitikėjimą juo. Pareiškėjas nurodo, kad tokiu būdu Tarnyba pareikalavo, kad pareiškėjas bendradarbiautų su advokatu, kuriuo jis nepasitiki, ir taip buvo pakenkta administracinės bylos nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Atsakovė Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–23).
Tarnyba nesutinka, kad advokatas A. D. teismui pateikė skundą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Paaiškina, kad Tarnyba, atsisakė pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą, nes nenustatė, jog advokatas būtų praleidęs Socialinės paramos centro sprendimo apskundimo terminą. Pažymėjo, kad skundo termino skaičiavimo taisyklės yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnyje, kurio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Pagal minėto įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas Vilniaus miesto socialinės sprendimą gavo 2019-07-19, pagal skundo padavimo terminų skaičiavimo taisykles, skundo padavimo termino eiga prasidėjo nuo 2019-07-20 ir baigėsi 2019-08-20. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas advokato ir pareiškėjo skundų priėmimo klausimą, administracinėje byloje, nenustatė fakto, kad advokato pateiktas skundas paduotas praleidus apskundimo terminą.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjo argumentais apie pareiškėjui skirto advokato nekompetenciją. Nurodo, kad trūkumų šalinimas nėra advokato nekompetencijos patvirtinimas, bet, bendradarbiaujant teismui, pareiškėjui ir advokatui, tai suteikia galimybę suformuluoti tinkamai skundo dalyką ir pagrindą. Tokios teismo nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir leidžia asmeniui parengiamojoje bylos stadijoje tinkamai suformuluoti kreipimąsi į teismą. Advokatas 2019-09-24, vykdydamas teismo nutartį, pateikė teismui patikslintą skundą, kuris buvo priimtas. Tarnybos vertinimu, tai kaip tik patvirtino, kad ginčas administracinėje byloje bus sprendžiamas iš esmės.
Tarnyba paaiškina, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad advokatas A. D. pažeidė Taisyklių 35 punktą taikymo advokatų atžvilgiu. Paaiškina, kad advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veikla gali būti vertinama dviem aspektais: 1) ar klientui buvo suteikta kokybiška antrinė teisinė pagalba; 2) ar advokatas teikdamas antrinę teisinę pagalbą nepažeidė Sutarties nuostatų. Pirmuoju atveju, gavus pareiškėjo skundą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės, advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veiklą, galėtų įvertinti tik Lietuvos advokatūra (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 str. 1 p.). Antruoju atveju, gavus pareiškėjo skundą dėl advokato veiksmų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kylančių iš antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties vykdymo, advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veiklą, galėjo vertinti Tarnyba. Tarnybos atliekama kontrolė vykdoma nenukrypstant nuo teisinio reglamentavimo. Kontrolės būdai pagal sutartis su advokatais yra tokie: 1) užklausimų parengimas advokatui pagal pareiškėjų skundus, situacijos vertinimas gavus advokato atsakymą ir atitinkamų sprendimų priėmimas (dėl advokato pakeitimo, teisinės pagalbos nutraukimo ir kt.); 2) skundo perdavimas nagrinėjimui kompetentingam subjektui; 3) antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su advokatu nutraukimas, jeigu nustatomi esminiai Sutarties nuostatų pažeidimai.
Patikslina, kad pareiškėjo minimas Taisyklių 35 punktas nustato 7 darbo dienų terminą Tarnybai prašyti advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, informacijos apie antrinės teisinės pagalbos eigą ir paaiškinti tam tikras aplinkybes. Tokiais atvejais, negavus paaiškinimo iš advokato, Tarnyba nuo termino pateikti informaciją pabaigos, sprendžia advokato pakeitimo klausimą vadovaudamasi asmens pateikta informacija ir vertina, ar nėra pagrindo keisti advokatą be jo paaiškinimo arba, jei yra požymių, jog advokatas nekokybiškai teikė teisines paslaugas, sprendžia skundo nagrinėjimo perdavimą Lietuvos Advokatūrai dėl jo veiklos kokybės vertinimo. Paaiškina, kad advokatas A. D. pateikė paaiškinimą po 10 darbo dienų ir nepaisant to, kad informacija iš advokato gauta praėjus 7 darbo dienoms, Tarnyba sprendimą dėl advokato pakeitimo priėmė nepraleidusi 20 darbo dienų. Tarnyba, pagal kompetenciją vertindama pareiškėjui skirto advokato veiksmus, nenustatė, kad pastarasis neteikė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos ir pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjas pats patvirtino faktą, kad advokatas parengė procesinius dokumentus (pašalino ir skundo trūkumus) ir, kad po prašymo pakeisti advokatą kitu advokatu pats nebendradarbiavo su juo, vadovaudamasis savo subjektyviais vertinimais apie skundo padavimo terminų praleidimą bei advokato nekompetenciją. Pažymėjo, kad tinkamą antrinės teisinės pagalbos teikimo procesą lemia ne tik advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, profesinė kvalifikacija, bet ir asmens, gaunančio teisinę paslaugą, bendradarbiavimo procesas.
Akcentavo, kad advokatas keičiamas tuomet, kai yra objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą paskirti kitą advokatą. Tokiais atvejais, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo teiginius, bet ir į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principus, įtvirtintus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktus. Nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių aplinkybių, susijusių su netinkamai jam skirto advokato teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybe, kas būtų suteikę Tarnybai pagrindą persiųsti pareiškėjo skundą Lietuvos advokatūrai. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jam skirtas advokatas nekokybiškai teikia antrinę teisinę pagalbą, turėjo ir turi teisę su skundu savarankiškai kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato A. D. veiklos kokybės įvertinimo.
Dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, Tarnyba nurodė, jog pareiškėjui administracinėje byloje dėl Vilniaus miesto socialinės paramos centro sprendimo panaikinimo, Tarnybos 2019-10-28 sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2442-16927 antrinė teisinė pagalba yra nutraukta paties pareiškėjo prašymu. Todėl Tarnybos vertinimu, pareiškėjo reikalavimas, pasibaigus antrinės teisinės pagalbos teikimo procesui pareiškėjo iniciatyva, pakeisti advokatą negalėtų būti sprendžiamas, kadangi antrinė teisinė pagalba neteikiama ir šiuo klausimu papildomi sprendimai negalėtų būti priimami. Tarnybos manymu, nagrinėjamoje byloje išnyko teisinis pagrindas vertinti Tarnybos priimto sprendimo dėl advokato pakeitimo pagrįstumą ir pakeisti minėtą advokatą kitu advokatu, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019-12-09 pateikė atsikirtimą, kuriame nurodė, kad advokatas A. D. skundė Socialinės paramos centro raštą, nes būtent pareiškėjas jam liepė jį skųsti. Nesutinka, kad tai, jog teismas nustatė trūkumus jo pateiktam skundui nerodo, teisininko nekompetencijos. Mano, kad tai kaip tik rodo, jog toks teisininkas negali tinkamai atstovauti teisme. Paaiškina, kad Tarnybai atsisakius pareiškėjui pakeisti advokatą, jis buvo priverstas atsisakyti Tarnybos teikiamos teisinės pagalbos apskritai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos atsisakymo pareiškėjui paskirtą advokatą pakeisti kitu advokatu teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019-07-26 pateikė Tarnybai prašymą, suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019-07-17 rašto Nr. 8-2649-(7.4) apskundimo (b. l. 32-33). Tarnyba 2019-08-01 sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)- 19-T-2442-12606 nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą A. D. (b. l. 40-41).
Tarnyba 2019-08-29 gavo pareiškėjo prašymą, dėl advokato A. D. pakeitimo kitu advokatu (b. l. 42-43). Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir advokato A. D. pateiktame paaiškinime išdėstytus argumentus, nenustatė advokato pakeitimo pagrindų ir ginčijamu sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą kitu advokatu (b. l. 42).
Tarnyba 2019-10-04 gavo pareiškėjo prašymą (b. l. 48) nutraukti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos sprendimą Nr.2.2(NTP-2)-19-T-2442-12606. Tarnyba, atsižvelgdama į minėtą pareiškėjo prašymą, 2019-10-28 sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2442- 16927 nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 49).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas). Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal nurodytą Įstatymo nuostatą asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuoti to paties Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai.
Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Įstatyme numatyta, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas (9 straipsnio 3 dalies 4, 8 punktai, 10 straipsnis).
Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis numato, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-3166/2011; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-575-335/2012; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017). Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, kas reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 1dalies 4 punktas) principus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-3037/2011; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, konstatuotina, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu ir tokių aplinkybių įvertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva.
Teismas sutinka su atsakovės nurodytais teiginiais, kad trūkumų šalinimas nėra advokato nekompetencijos patvirtinimas, bet kaip tik galimybės suteikimas parengiamojoje stadijoje suformuluoti tinkamai skundo dalyką ir pagrindą. Ir nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jam teikiamos paslaugos nekokybiškos, tokių aplinkybių nenustatė nei Tarnyba, nei teismas. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo jam teikiamų paslaugų vertinimas yra subjektyvus. Priešingai, pats pareiškėjas pažymėjo, nepaisant to, kad nebuvo Tarnyboje nebuvo priimtas sprendimas dėl advokato pakeitimo, jam skirtas advokatas 2019-09-24 pateikė patikslintą skundą teismui. Ir pastarasis buvo priimtas, o tai leidžia daryti išvadą, kad advokatas tinkamai vykdė savo pareigas.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) rašytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta. Teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo pirmąjį skundą ir patikslintą skundą, taigi tai rodo, kad Tarnybos skirtas advokatas tinkamai vykdė savo funkcijas, o Tarnybos ginčijamas sprendimas neturėjo įtakos bylos baigčiai.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir galimo interesų konflikto, kas būtų sudarę pagrindą skirti pareiškėjui kitą advokatą. Pareiškėjas skunde nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių aplinkybių dėl galimo interesų konflikto. Taigi, nenustačius jokio interesų konflikto, jo užuominų, ar kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu paskirtas advokatas negalėtų teikti teisinių paslaugų, Tarnyba pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo pakeisti Tarnybos 2019-08-01 sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-2442-12606 paskirto advokato.
Teismo vertinimu, tai, kada advokatas A. D. pateikė paaiškinimus Tarnybai dėl susiklosčiusios situacijos, neturi esminės reikšmės. Sprendimą Tarnyba priėmė nepraleisdama nustatyto termino, o sprendimo esmei, paaiškinimų pateikimo laikas įtakos neturėjo, Tarnyba ginčijamą sprendimą priėmė atsižvelgdama į faktinių nagrinėjamos situacijos aplinkybių visumą, o ne į advokato paaiškinimų pateikimo laiką.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas manydamas, kad jam skirtas advokatas nekokybiškai teikia antrinę teisinę pagalbą, turėjo teisę su skundu savarankiškai kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl jam skirto advokato veiklos kokybės įvertinimo.
Todėl darytina išvada, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo prašymą pakeisti paskirtą advokatą, tinkamai įvertino visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, neturėjo teisinio pagrindo keisti paskirtą advokatą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-09-26 sprendimo Nr. (2.2.)NO-2-5540 „Dėl advokato pakeitimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinių skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. K. sprendimą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.