Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Administracinio teisės pažeidimo bylos kategorija 45.4.4, 73

2009 m. balandžio 29 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, vertėjaujant Violetai Marčiulionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. O., jo atstovei Jurgai Šukienei, nukentėjusiajam V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. O. skundą dėl Visagino policijos komisariato (toliau – ir Visagino PK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūnas 2009-02-26 surašė O. O. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad šis 2009-0-18 apie 16.30 val. Visagine, Parko g. 19 namo kieme, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nesuvaldė transporto priemonės ir susidūrė su priešpriešine juosta važiavusia transporto priemone, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeisdamas KET 133 ir 134 p. reikalavimus.

2009-02-26 nutarimu Nr. F 409606 Visagino PK jam skyrė 150 Lt baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. padarymą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo asmens kaltės. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens stabdymo kelias buvo ilgesnis. Be to, kaip teigia nukentėjusysis, jo automobilis negalėjo stovėti, nes jei taip būtų buvę, jo automobilis nuo smūgio būtų pasistūmęs atgal, tačiau pagal autoįvykio schemą ir nuotraukose to nematyti (b. l. 23).

Institucijos, surašiusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 127 str. 2 d. nustato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės norma pagal raškos būdą yra blanketinė, todėl elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.

Kelių eismo taisyklių KET 133 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal KET 134 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija jo atžvilgiu priimtą nutarimą, motyvuodamas tuo, kad nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, nes eismo įvykį sukėlė ne jis, o nukentėjusysis, kuris įvažiavo į priešingą eismo juostą, tiesiai priešais O. O. vairuojamą automobilį, kuris automobilį stengėsi sustabdyti.

Nukentėjusysis V. A. teismo posėdyje parodė, kad jis išsodino keleivius, apsisuko ir pradėjo važiuoti iš kiemo. Kiemas yra didelis, tačiau viena eismo juosta buvo sustatyti kiti automobiliai, todėl pravažiuoti galėjo tik vienas automobilis. Jis važiavo leistinu greičiu, O. O. vairuojamą automobilį pamatė likus 5 – 8 m, jo automobilis nuo smūgio atgal pavažiavo apie 20 – 30 cm., nes jis laikė nuspaudęs stabdžio pedalą (b. l. 24).

Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad asmuo atliko jam inkriminuojamą veiką – dėl jo veiksmų buvo apgadinti abu automobiliai. Byloje nėra surašyta policijos pareigūnų paaiškinimų, pranešimo apie įvykį užfiksavimo duomenų, taip pat kitų duomenų, konkretizuojančių pažeidimo tyrimo eigą. Byloje esantis nukentėjusiojo asmens V. A. 2009-02-18 paaiškinimas, kad jis stovėjo kieme, kai pastebėjo atvažiuojantį O. O. vairuojamą automobilį, kuris pradėjo stabdyti ir O. O. vairuojamas automobilis slysdamas atsitrenkė į jo automobilį, teismui leidžia spręsti, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo tiriamas ir kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens – nukentėjusiojo V. A. – kaltės klausimas, nes teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis važiavo ir pamatęs pradėjo stabdyti ir prieš atsitrenkimą buvo jau sustojęs. Be to, nebuvo nurodyta kokia eismo įvykio metu buvo kelio danga, meteorologinės sąlygos, kuri galėjo įtakoti autoįvykį.

Pagal byloje esančią autoįvykio schemą, kurioje užfiksuota autoįvykio vieta – automobilių susidūrimo vieta bei atstumai nuo šaligatvio ir kitų automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjimo padėtys. Pagal schemą matyti, kad nukentėjusiojo automobilis stovi 0,70 m (automobilio kairės pusės galinė dalis) ir 0,60 m. (automobilio kairės pusės priekinė dalis) nuo šaligatvio iš kairės pusės ir tarp jo ir iš dešinės pusės iki kitų stovinčių automobilių yra 2 m. atstumas. Nukentėjusiojo automobilis važiavo dešine kelio puse, tačiau pagal schemą po įvykio užfiksuotas kairėje pusėje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis po įvykio užfiksuotas jo važiavimo kryptimi 0,80 m. (automobilio dešinės pusės priekinė dalis), 1,90 m. (automobilio dešinės pusės galinė dalis) atstumu nuo dešinio kelio krašto. Pagal schemą matyti, kad nukentėjusiojo asmens automobilio eismo pusėje dešinėje pusėje buvo 2 m. tarpas. Tokiu būdu teismas laiko, kad šios aplinkybės netirtos ir dėl jų nepasisakyta bei nepaneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad jis tinkamai važiavo savo eismo juosta, o nukentėjusiojo asmens automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo pusę. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė autoįvykio fotonuotraukas. Šių nuotraukų institucija prie bylos medžiagos teismui taip pat nepateikė. Nukentėjusysis teismui nurodė, kad tai tik dalis nuotraukų, kurios buvo fotografuotos policijos pareigūnų. Taip pat nebuvo vertinamos tuo metu buvusios važiavimo ir meteorologinės sąlygos, galimybė važiuoti esant sniego sankaupoms kelyje.

Teismas įvertinęs surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje esantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo parodymai bei byloje esantys jų paaiškinimai prieštarauja tarpusavyje. Todėl teismo manymu, siekiant objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes būtina išsiaiškinti visas turinčias reikšmę bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei surinkti įrodymus, kuriais remiantis būtų nustatyta, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Aukščiau išvardintų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Visagino PK 2009-02-26 nutarimas Nr. F409606 buvo priimtas nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių ir pilnai nesurinkus įrodymų (LR ATPK 256 str.), todėl šis nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant surinkti visus faktinius įrodymus ir duomenis apie įvykio eigą, įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas aplinkybes bei įvertinti ar eismo įvykis įvyko dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. O. ar dėl nukentėjusio asmens V. A. kaltų veiksmų, spręsti klausimą dėl autoįvykio ekspertizės skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t ar ė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. O. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Visagino policijos komisariato 2009-02-26 nutarimą Nr. F409606 ir grąžinti bylą Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įpareigojant atlikti papildomą bylos tyrimą.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.