Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 262 straipsnį, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiškai sudedant ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 21 d., 20.20 val., iki 2020 m. kovo 5 d.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – 3 000 Eur užstatas ir dokumentų paėmimas, paliktos iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis nuo 2019 metų sausio mėnesio, nuo tiksliai nenustatytos datos ir laiko, savo gyvenamojo namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 22,47 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 12,5 proc., supakuotų į 25 vnt. folijos lankstinukų, 4,25 g kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 14,3 proc., supakuotų į plastikinį maišelį, bei 1,87 g delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 11,6 proc., supakuotų į 2 vnt. folijos pakuočių, šias narkotines medžiagas laikė iki tol, kol 2019 m. sausio 21 d., nuo 20.15 val. iki 21.40 val., kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai.

A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą užauginti ir pagaminti narkotines medžiagas – kanapes, 2019 m. sausio 21 d. savo gyvenamojo namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė įrenginius narkotinėms medžiagoms – kanapėms gaminti (auginti): stiklinį akvariumą, svarstykles, elektroninį termometrą, ultravioletinę lempą, visus šiuos įrenginius laikė iki tol, kol 2019 m. sausio 21 d., nuo 20.15 val. iki 21.40 val., kratos metu šiuos įrenginius rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Kadangi apeliaciniame skunde nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų. Nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį, paskirti švelnesnes bausmes nei numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 262 straipsnio sankcijose, bendrinti paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, reiškia tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

6. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad priešingai, negu tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas įvertino tinkamai, nurodė byloje esančiais duomenimis pagrįstus bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo motyvus. Buvo įvertintas padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas (padaryti tyčiniai apysunkis ir sunkus nusikaltimai), A. K. pats aktyviais veiksmais realizavo objektyviuosius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius – įsigijo narkotines medžiagas, jas laikė ir platino parduodamas kitiems asmenims. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką A. K. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, rodantys, kad praeityje teistas už sunkaus nusikaltimo (numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje (2015 m. rugsėjo 27 d.)) padarymą, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, per trumpą laiką po bausmės atlikimo (2018 m. sausio 21 d. paskirtos bausmės – baudos sumokėjimo). Priešingai, negu teigiama skunde, teismas atsižvelgė ir į A. K. šeimines aplinkybes – tai, kad jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai ir šias aplinkybes, kaip turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, nuosprendyje aptarė ir įvertino, paskyrė minimalias BK 260 straipsnio 1 dalies, 262 straipsnio sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes.

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriamą bausmę teismas motyvavo ne tik išimtinai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimu, bet bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių visumos vertinimu, jas įvertino tinkamai ir paskyrė bausmę, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra adekvati padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato griežtą tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų; BK 262 straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Nors už padarytus nusikaltimus A. K. buvo paskirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti numato išimtinai tik vienos rūšies bausmę. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta minimalaus dydžio BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, BK 262 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Pirmosios instancijos teismas paskyręs minimalias bausmes ir jas bendrindamas, pagrįstai jas visiškai sudėjo (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo nuteistajam A. K. galimybę, tačiau padarė išvadą, kad pagrindų pritaikyti vieną ar kitą iš paminėtų BK normų byloje nėra. Pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos. A. K. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, taip pat šeiminės aplinkybės buvo įvertinti parenkant bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 262 straipsnio sankcijos ribose. Pripažinti, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimas šiuo atveju nėra pakankamas bausmei tinkamai individualizuoti ir BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, nėra pagrindo.

9. Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taip pat nėra pagrindo ir galimybės. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, aplinkybių ir būtinų sąlygų skirti A. K. švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra.

10. Tuo tarpu skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taip pat nėra pagrindo. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, t. y. teigiamas jo asmenybę ir jo socialinę padėtį apibūdinančias aplinkybes. Apelianto skunde paminėtos aplinkybės (šiuo metu visiškai pakeitė bendravimo ratą, dirba, mokosi ir nuolat dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo programose, augina mažametį vaiką, deda visas pastangas būti naudingu savo šeimai ir visuomenei, stiprina socialinius ryšius, atsikratė žalingo įpročio) yra gyvenimiškai įprastos ir nelaikytinos išimtinėmis, pakankamomis švelninti bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien jomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo grįsti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumą. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir skyrė minimalią bausmę. Nuteistasis kaip vieną iš aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bausmę laiko mažesnį veikos pavojingumą, tokį manymą grįsdamas tuo, kad kanapės nėra tokios pavojingos kaip sintetinė narkotinė medžiaga, o veika nebuvo didelio masto. Tačiau remiantis aktualia teismų praktika narkotinių medžiagų rūšis nėra pagrindas veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnį, vertinti kaip mažesnio pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019). Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija, be kita ko, apima neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą ne tik jas parduoti, bet ir kitaip platinti, todėl tai, kad kaltininkas už šių medžiagų platinimą negauna piniginio atlygio, veikos teisinio vertinimo nekeičia ir veikos pavojingumo nemažina. Apeliantas pripažino, kad narkotines medžiagas pirko sau ir draugams, pirko ir platino. T. N. prašymu keletą kartų pardavė jam narkotikų. Būdavo, kad ir jis pats inicijuodavo narkotikų pardavimą T. N.. Nors konkrečios aplinkybės dėl nusikalstamos veikos tikslo turi reikšmės parenkant bausmę, tačiau šiuo atveju jos gali būti įvertintos paskiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribas bei vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kitos aplinkybės, mažinančios aptariamos veikos pavojingumą, nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Taigi aptartos ir byloje nustatytos nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo A. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis, kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

11. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, A. K. padarytų nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra motyvuotas ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Bendrinant už nusikaltimus paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, BK 63 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai. Taip pat pagrįstai vadovautasi ir BK 64¹ straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. Tačiau vienu trečdaliu sumažinus ne galutinę subendrintą bausmę, o bausmes, skirtas už atskiras nusikalstamas veikas, buvo padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, tačiau, atsižvelgus į tai, kad galutinė bausmė nesikeičia, sunkinti nuteistojo padėties negalima, skundžiamas nuosprendis nekeistinas.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio tiek motyvuojamoje, tiek rezoliucinėje dalyje vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 21 d., 20.20 val., iki 2020 m. kovo 5 d., tačiau iš byloje esančios 2019 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad A. K. suėmimas buvo panaikintas ne 2020 m. kovo 5 d., bet 2019 m. kovo 5 d. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir patikslintinas.

13. Esant tokioms aplinkybėms keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį, švelninant A. K. paskirtą bausmę, pagrindo nėra, todėl nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad į bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas iki 2019 m. kovo 5 d.