Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas gynėjo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-210, kuriuo nutarta netaikyti L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra instituto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. L. L. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvidešimčiai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. sužalojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl D. C. sužalojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. sužalojimo) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. turto prievartavimo) laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. kankinimo) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. N. nužudymo) laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus (dėl R. S. sužalojimo) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo naktiniame klube „B.“) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir veiksmų prieš D. V.) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo nužudyti D. P.) laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų, pirmuosius dešimt metų atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti nuteistojo L. L. turtą – 58 860 Lt.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo L. L. pakeistas, iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, bausmė nepasikeitė. Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo L. L. kasacinis skundas buvo atmestas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria L. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei priimtas naujas nuosprendis – išteisinti L. L. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. L. paskirta atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 20 metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d.

5. Bausmės atlikimo pradžia – 2005 m. sausio 19 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 19 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. gegužės 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. sausio 14 d. – 3 metai 5 dienos.

6. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-210 nutarė netaikyti L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistajam L. L. rekomenduota atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje ir tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse.

7. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2022 m. sausio 14 d. nutartimi gynėjo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančius duomenis, konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažinant. Šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

8. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi nuteistojo L. L. gynėjas advokatas M. Girdziušas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo šią nutartį ir Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti.

8.1. Gynėjo nuomone, teismas neteisingai vertino nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Gynėjas skunde pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu L. L. nusikalstamo elgesio rizika, taikant „OASys“ metodiką, buvo vertinama kelis kartus, kai kuriais atvejais buvo nustatyti rizikos įverčių pokyčiai. L. L., siekdamas išsiaiškinti rizikos mažinimo veiksnius, kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių ir prašė pateikti informaciją apie veiksmus, kuriuos atlikus, nusikalstamo elgesio rizika mažėtų. 2021 m. gegužės mėn. Vilniaus pataisos namai pateikė tik rekomendacijas, kurias įgyvendinus, galbūt pasikeistų pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rizika, rekomenduojama tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą: spręsti turimus finansinius sunkumus - tęsti savanorišką ieškinių dengimą, kaupti darbinę patirtį pataisos įstaigoje, vykdyti resocializacijos priemones, nukreiptas į gyvenimo stiliaus, nuostatų, mąstymo ir elgesio bei emocinės gerovės problemų valdymą.

8.2. Gynėjas skunde teigia, kad L. L. vykdo minėtas rekomendacijas, tačiau rizikos rodikliai nesikeičia kadangi metodika yra subjektyvi ir akivaizdūs bei greiti pakeitimai yra neįgyvendinami. Dėl sistemos netobulumo ir spragų, L. L. vertinimas gali visada likti toks pats.

8.3. Gynėjas skunde pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai abejoja, ar L. L. realiai dirba. Ši teismo išvada prieštarauja gautiems dokumentams, kadangi iš SODRA duomenų matyti, jog L. L. gaudavo atlyginimą už darbą UAB „R.“ nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. kovo 1 d., taip pat gauna atlyginimą už darbą UAB „I.“ nuo 2021 m. spalio 13 d. bei atlyginimą už darbą UAB „N.“ nuo 2022 m. sausio 3 d. UAB „N.“ atstovas R. S. teismui pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytą 2022 m. sausio 3 d. darbo sutartį su L. L., kurioje nurodyta, kad nuteistasis dirba vadybininku, 1 valandą per dieną, 5 darbo dienas per savaitę; darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2022 m. sausio 3 d. UAB „I.“ teismui pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytą 2021 m. spalio 13 d. darbo sutartį su L. L., kurioje nurodyta, kad jis dirba vadybininku, 8 darbo valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę; darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2021 m. spalio 14 d. Šie įrodymai paneigia teismo išvadas, jog L. L. realiai nedirba bei kad laisvėje gali gyventi iš neteisėtų pajamų šaltinių. Šiuo atveju teismas savo abejones grindžia spėjimais ir prielaidomis, tuo pačiu pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą.

8.4. Gynėjas skunde teigia, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog 2021 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas „Dėl nuteistojo L. L. drausmės pažeidimo“ Nr. (-)ir šiuo metu yra atliekamas tarnybinis tyrimas dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo. Gynėjas pažymi, kad šis tyrimas yra užbaigtas ir jo išvadose konstatuota, kad L. L. drausmės pažeidimo nepadarė.

8.5. Gynėjas skunde akcentuoja, kad L. L. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, nusikalstamam elgesiui nebūdingas modelis, laisvės atėmimo laikotarpiu 4 kartus skatintas. L. L. bausmę atlieka nuo 2005 metų, todėl jo pažeidimai buvo padaryti per labai ilgą laiką ir ne paskutiniu laikotarpiu, todėl jie negali būti vertinami neigiamai.

8.6. Gynėjas skunde teigia, kad teismo motyvai, jog L. L. įsipareigojimų dydis šiai dienai vis tiek išlieka didelis, yra neteisingi. Lygtinio paleidimo taikymui nėra būtina, jog nuteistasis visiškai atlygintų žalą. Teismo motyvuose galima įžvelgti prieštaravimą - yra akivaizdu, kad kuo ilgiau L. L. bus laisvės atėmimo įstaigoje, tuo ilgiau jis negalės atlyginti žalos, kadangi laisvės atėmimo įstaigoje siūlomas darbas niekada neužtikrins galimybės padengti visus civilinius ieškinius. Būtent dėl šios priežasties L. L. susirado kitus darbus, iš kurių gaunamas pajamas ir nukreipia ieškinių padengimui.

8.7. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad L. L. dirba ir vykdo Vilniaus pataisos namų rekomendacijas, todėl tai rodo nuteistojo norą keistis. L. L. pagal galimybes dengia finansinius įsipareigojimus ir juos vykdys laisvėje. Šiuo metu L. L. neturi galimybių padengti visų finansinių įsipareigojimų iš karto, tačiau tai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo.

8.8. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis nedalyvavo pokalbyje, rengiant socialinio tyrimo išvadą ir nėra pateikta priežasčių, kodėl jis negalėjo dalyvauti. L. L. negalėjo dalyvauti pokalbyje dėl svarbių priežasčių - dėl pablogėjusios sveikatos ir apie tai informavo administraciją, prašydamas pokalbį perkelti kitai datai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Gynėjo nuomone, tai buvo padaryta sąmoningai, norint neigiamai charakterizuoti L. L., kadangi jo sveikatos problemos administracijai yra žinomos, visi duomenys apie tai yra jo byloje, administracija yra leidusi L. L. konvojuoti į klinikas tyrimams atlikti.

2. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. vasario 18 d. gautas nuteistojo L. L. pareiškimas dėl skundą nagrinėjančios teisėjos Rasos Paužaitės nušalinimo. Pareiškime nuteistasis nurodo, kad teisėja 2021 m. vasario 10 d. yra nagrinėjusi jo gynėjo skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo, ir šis skundas buvo išnagrinėtas formaliais motyvais, klausimo nenagrinėjant iš esmės. Šios aplinkybės, anot nuteistojo, kelia abejonių teisėjos nešališkumu bei būsimo teismo sprendimo objektyvumu. L. L. nuomone, teisėja, siekdama išsklaidyti bet kokias abejones, turėtų pati nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir teisinės išvados

Dėl teismui pareikšto nušalinimo

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą:1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. L. pareikštas nušalinimas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas, nes pagrindo teismo nušalinimui byloje nėra. Tai, kad nebuvo tenkintas ankstesnis nuteistojo gynėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-250, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, neparodo jokio išankstinio teismo nusistatymo bei neatitinka nei vieno iš BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų. Priešingai, nei nurodoma pareiškime, teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartyje išsamiai motyvavo, kodėl netenkina nuteistojo gynėjo skundo. Nepalankus nuteistajam teismo sprendimas savaime neleidžia konstatuoti teismo šališkumo. Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad teisėja yra suinteresuota šios bylos baigtimi, L. L. nenurodė.

Nuteistojo L. L. gynėjo skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiame procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šie BVK nustatyti kriterijai yra privalomi. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant.

8. Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad šiuo metu L. L. jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal „OASys“ metodiką 2016 m. kovo 7 d. nustatyta vidutinė L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 75 taškai (7 statiniai, 68 dinaminiai), 2019 m. balandžio 19 d. – 47 taškai, o 2019 m. lapkričio 22 d. – 55 taškai, 2020 m. gegužės 20 d. – 55 taškai, 2020 m. lapkričio 23 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą – 58 taškai, iš kurių 51 dinaminiai ir 7 statiniai, tai rodo kylančią vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 2021 m. gegužės 3 d. nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, o 2021 m. lapkričio 18 d. atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai ir nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš aptartų duomenų matyti, kad nors ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m. yra sumažėjusi, tačiau ji vis dar išlieka vidutinė, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio riziką mažina nenuosekliai, tam tikrais laikotarpiais stebimas jos padidėjimas, be to būtina įvertinti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didžiąja dalimi sudaro dinaminiai taškai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu negalima daryti išvados, kad nuteistasis L. L. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

9. Skunde gynėjas nurodo, kad L. L. vykdo Vilniaus pataisos namų rekomendacijas, kurias įgyvendinus, galbūt pasikeistų pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rizika, tačiau rizikos rodikliai nesikeičia. Aukštesnysis teismas šioje dalyje pažymi, kad, kaip matyti iš gynėjo skundo teiginių, nuteistasis minėtų rekomendacijų laikosi nepakankamai ilgą laiką, nuteistasis bausmę atlieka nuo 2005 m., o nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėmis domėtis pradėjo tik 2021 m. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką yra vertinamas nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį, todėl aplinkybė, kad nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizikos taškai nesikeičia, yra nulemta paties L. L., o ne tam tikrų vertinimo sistemos spragų. L. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę (be kitų) ir dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo. Vienu iš jų buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – atimta žmogaus gyvybė. Nusikaltimai asmens gyvybei yra patys pavojingiausi, jais pažeidžiama pati svarbiausia vertybė, todėl asmens, padariusio šiuos nusikaltimus, savo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas trunka ilgą laiką.

10. Teismas įgyvendindamas teisę nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau aptarti duomenys vertinami tuo atveju, kai nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus.

11. Gynėjas skunde pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai abejoja, ar L. L. realiai dirba, tokias teismo išvadas paneigia byloje pateikti dokumentai. Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog kyla pagrįstų abejonių, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, realiai dirba. Teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kaip ir kokiu būdu nuteistasis pataisos namuose dirba net 9 val. (1 val. UAB ,,N.“ ir 8 val. UAB ,,I.“) per darbo dieną ir 5 darbo dienas per savaitę, jei atsižvelgiant į BVK nuostatas nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal pataisos įstaigoje esantį režimą ir dienotvarkę, o pataisos įstaiga informacijos apie tai, kad nuteistasis dirba, neturi, tokio prašymo iš nuteistojo nėra gavusi. Teismui kilo abejonių ir nuteistojo galimybių atlikti darbo sutartyse nurodomas pareigas, kai pataisos įstaigoje nuteistųjų galimybė naudotis internetu yra ribota, o naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis yra griežtai reglamentuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti skundžiamos nutarties argumentai iš tiesų kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo L. L. realios galimybės dirbti sutartyse nurodomą darbą. Pažymėtina, kad ginčydamas teismo išvadas, gynėjas turėjo galimybę šias abejones pašalinti ir pateikti aukštesniajam teismui duomenis, patvirtinančius savo skundo teiginius, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Kita vertus, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog nuteistasis realiai dirba, yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir skundus nagrinėjantys teismai vertina sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl net ir patvirtinus gynėjo skundo teiginius, ši aplinkybė, vertinant šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą, esminės reikšmės neturi.

12. Gynėjas skunde teigia, kad teismo motyvai, jog L. L. įsipareigojimų dydis šiai dienai vis tiek išlieka didelis, yra neteisingi. Skundžiamoje nutartyje teismas, remdamasis nuteistojo asmens byloje esančiais dokumentais konstatavo, kad iš L. L. yra išieškoma 60 603,31 Eur, 2021 m. sausio 18 d. likusi bendra išieškoma suma yra 45 344,47 Eur. Remdamasis šiais duomenimis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis ir yra padengęs dalį civilinių ieškinių, tačiau jo turimas finansinių įsipareigojimų dydis šiuo metu vis tiek išlieka didelis, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę jau atlieka daugiau nei 15 metų. Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas. Aukštesnysis teismas sutinka su gynėjo skundo teiginiu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui visiškas žalos atlyginimas nėra būtinoji sąlyga, tačiau nuteistojo pastangos siekiant atlyginti jo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą yra viena iš reikšmingų aplinkybių vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Gynėjo skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis nedalyvavo pokalbyje, rengiant socialinio tyrimo išvadą ir nėra pateikta priežasčių, kodėl jis negalėjo dalyvauti. Gynėjas pažymi, kad L. L. negalėjo dalyvauti pokalbyje dėl svarbių priežasčių - dėl pablogėjusios sveikatos ir apie tai informavo administraciją, prašydamas pokalbį perkelti kitai datai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

14. Skundžiamoje nutartyje teismas remdamasis pateiktais dokumentais pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, 2021 m. lapkričio 18 d. kviečiamas į pokalbį neatėjo ir nenurodė priežasčių, kodėl jis negali ar nenori dalyvauti pokalbyje.

15. Nuteistasis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus duomenimis 2021 m. lapkričio 18 d. į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė, nuteistųjų registracijos žurnale duomenų apie tai, kad nuteistasis buvo kreipęsis į PASPS nėra. Iš teismui pateiktos Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM informacijos (b. l. 46) matyti, kad 2021 m. lapkričio 18 d. nuteistajam nebuvo suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Taigi, matyti, kad nuteistasis priežasčių, kodėl nedalyvaus pokalbyje nenurodė, o į sveikatos priežiūros įstaigas dėl pablogėjusios sveikatos būklės 2021 m. lapkričio 18 d. nesikreipė. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo gynėjo argumentas dėl nuteistojo negalėjimo dalyvauti pokalbyje dėl sveikatos būklės yra deklaratyvus ir atmestinas kaip nepagrįstas. Aukštesnysis teismas su šiomis išvadomis sutinka, byloje esantys duomenys jas patvirtina, gynėjo skundo teiginiai laikytini deklaratyviais, todėl atmestini. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistojo dalyvavimas socialinio tyrimo išvados rengimo procese nėra privalomas, o kai nuteistasis nesutinka arba vengia pateikti socialinio tyrimo išvadai parengti reikalingą informaciją, informacija renkama ir išvada surašoma iš kitų informacijos šaltinių.

16. Anksčiau aptartų išvadų pagrindu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad gynėjo skunde nurodomi motyvai negalėjo turėti esminės reikšmės nustatant ir vertinant nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nustačius, kad nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir padarius išvadą, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažinant, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos L. L. negali būti taikomas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu, naikinti ar keisti ją remiantis skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. L. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.