Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-124-804/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2-124-804/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01691-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
N. M.
Išvadą teikia
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Aida Martinaitienė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-124-804/2011m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01691-2010-7.Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.;75.8.; 77.4.3.; 78.2.1.; 116.4. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. birželio 8 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Leokadijai Kraičinskajai,dalyvaujant ieškovui G. M.,ieškovo atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui,atsakovei N. M.,atsakovės atstovei advokatei Aidai Martinaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. patikslintą ieškinį atsakovei N. M., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, patikslinęs savo reikalavimus, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti M. pavardę, o atsakovei M. pavardę arba jos nuožiūra; nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš jo nepilnamečio vaiko L. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: jis (ieškovas G. M.) kiekvieno mėnesio neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais bei porinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. turi teisę tiesiogiai bendrauti su sūnumi L. M. jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu dalyvaujant jo motinai N. M.; jis (G. M.), prieš 1 dieną įspėjęs atsakovę (motiną N. M.), turi teisę kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadienį laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. išvykti kartu su sūnumi L. M. iš jo gyvenamosios vietos be vaiko motinos N. M., tačiau pranešęs jai apie išvykimo vietą ir privalo parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Jeigu jis (G. M.) nurodytu laikotarpiu neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ar pa.), tai jis, prie 1 dieną įspėjęs N. M., turi teisę sekantį penktadienį laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. kartu su sūnumi išvykti iš jo gyvenamosios vietos be vaiko motinos N. M., tačiau pranešęs jai išvykimo vietą, ir privalo parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą (namus) tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.

Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 2007-0-28 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje ir kad šalys turi nepilnametį vaiką L. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, nes persigalvodavo ir kaltindavo jį nebūtais dalykais, taip pat neišklausiusi jo paaiškinimu keldavo pavydo scenas ir barnius namuose dėl menkiausios smulkmenos. Dėl tokio atsakovės elgesio šeimoje pastoviai tvyrojo psichologinė įtampa. Be to, atsakovė buvo netolerantiška jo atžvilgiu, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad su atsakove pastoviai gyvendavo atskirai, ji pas save, o jis pas save. Nurodė, kad atsakovė prisigalvodavo visokių priežasčių tam, kad išvažiuotų. Nurodė, kad atsakovė yra jam sakiusi, kad vaikas L. M. yra ne jo sūnus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Nurodė, kad visuomet teikė nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir jį teikia šios bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad sutinka teiki nepilnamečiui vaikui L. M. išlaikymą po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad šiuo metu vaiko nelanko, bet žada su juo bendrauti ir atsižvelgiant į tai, kad santykiai tarp jo ir atsakovės, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas yra įtempti, prašė nustatyti aukščiau nurodytas bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Nurodė, kad santuokoje jo vardu buvo įgytas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris seniai yra parduotas tretiesiems asmenims, tačiau pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo tinkamai įformintas. Nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių automobilio buvimo vietą ir jo valdymą, neturi, o kadangi automobilis realiai neegzistuoja, t.y. nėra nei vienos iš šalių valdomas ir naudojamas, ir nėra jokių jo buvimo vietą ir jo valdymą patvirtinančių įrodymų, jis neįtrauktinas į bendro dalintino turto balansą. Nurodė, kad kitą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis ir kitus kilnojamuosius daiktus – šalys yra pasidalinusios ir ginčo dėl to nėra. Nurodė, kad šalys bendrų kreditorių neturi, jis neturi ir asmeninių kreditorių, o apie atsakovės asmeninius kreditorius jam nėra žinoma. Nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja.

Atsiliepimas

Atsakovė N. M. su patikslintu ieškinį sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ja bei po santuokos nutraukimo su santuokinės pavardės M. palikimu, o likusioje dalyje su ieškiniu nesutinka.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui po 400,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš ieškovo 2000,00 lt nepilnamečio vaiko L. M. įsiskolinimą; ieškovo vardu įregistruotą automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn; priteisti iš ieškovo jai 5000,00 Lt kompensaciją; teismo posėdžio metu patikslinusi savo reikalavimus, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę M.. Teismoko sėdžiu metu patikslinusi savo reikalavimus, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ieškovas nenurodo, kokiais nebūtais dalykais jį kaltindavo ieškovą. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, kad ji keldavo pavydo scenas, yra visiškas prasimanymas. Nurodė, kad barnių dėl menkiausių smulkmenų nekeldavo, tačiau negalėjo taikstytis su ieškovo elgesiu, kai jis rūpinosi tik savo, o ne visos šeimos poreikių tenkinimu. Nurodė, kad visą laiką nuo santuokos sudarymo stengėsi būti tolerantiška, norėjo gyventi su juo kartu, nes mylėjo jį ir gerbė, turėjo bendrą vaiką, tačiau laikui bėgant pagarba šiam žmogui natūraliai ėmė blėsti, nes jis elgėsi su ja nesąžiningai, jautėsi išduota, nes sudarant santuoką, jis prižadėjo mylėti ir gerbti ją tiek laimingomis dienomis, tiek nelaimėje, o gyvendama su ieškovu nesijautė mylima ir gerbiama kaip moteris, nes jam visą laiką už šeimą buvo svarbiau draugai ir jo paties pramogos. Nurodė, kad ieškovas negerbia jos, yra jai nelojalus ir neprisideda prie bendrų šeimos ir jos kaip sutuoktinės poreikių tenkinimo, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Sutiko, su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ja. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo siūlomu 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymu nepilnamečiui vaikui, kadangi tokia suma neatitinka ieškovo turtinės padėties ir sūnaus poreikių. Nurodė, kad prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui 2000,00 Lt įsiskolinimą (1000,00 Lt už 2008 m. ir 1000,00 Lt už 2010 m., skaičiuojant po 300,00 lt iki vaikui suėjo dveji metai ir po 400,00 Lt nuo 2010-01-28, kai vaikui suėjo dveji metai. Patvirtino, kad ieškovas skirdavo išlaikymą vaikui, tačiau nepakankamą. Nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 750,00 Lt per mėnesį, todėl prašo priteisti iš ieškovo 400,00 Lt dydžio periodinių išmokų išlaikymą per mėnesį. Nurodė, kad neprieštarautų, kad ieškovas matytųsi sus sūnumi, tačiau nesutinka, kad šioje santuokos nutraukimo byloje būtų nustatyta ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nes nepilnametis vaikas L. M. kol kas yra per mažas ir nėra pasiruošęs visų savaitgalių pasimatymams su ieškovu, nes jo visai nepažįsta, turi praeiti nemažai laiko, kol vaikas prie jo pripras ir sutiks, kur nors vykti be mamos. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo bylose draudžiama kelti kitus reikalavimus, išskyrus numatytus CPK 385 str. 1 d., o teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką tik tais atvejais, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, o tarp šalių šiuo metu nėra jokio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nes ieškovas iki šiol net nebandė su vaiku bendrauti. Be to, pažymėjo, kad ieškovo prašomojoje nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje visur formuluojama, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, kas reiškia, kad teismui patvirtinus tokį grafiką, ieškovas galėtų atvykti pas sūnų, galėtų neatvykti, ir jei sūnus ir norėtų, kad tėvas jį lankytų sistemingai pagal grafiką, o ieškovas to nedarytų, tai būtų tik papildoma psichologinė trauma vaikui ir didelis nusivylimas ieškovu kaip tėvu. Nurodė, kad pripažįsta, jog su ieškovu santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau nesutiko, kad santuokoje 2008 metais įsigytas ir atsakovo vardu buvęs įregistruotas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realiai neegzistuoja ir todėl negali būti įtrauktas į dalijamo turto balansą. Nurodė, kad priminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad minėtas automobilis egzistuoja, yra įregistruotas jų vardu ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus ir prašė ji priteisti jam. Nurodė, kad jai paprašius priteisti kompensaciją už šį automobilį be jos sutikimo išregistravo jį jau prasidėjus teisminiam procesui, todėl teismas turi ieškovo dalį sumažinti prarasto bendro turto verte, t.y. visa automobilio vertė turi būti priteista jai (5000,00 Lt). Nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja. Jokių jai žinomų asmeninių ar bendrų skolų, taip pat kreditorinių reikalavimų santuokos nutraukimo metu nėra.

Išvadą duodančios institucijos – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, neatvykimo priežastys nėra žinomos. Teismui pateiktoje 2010-07-13 išvadoje Nr. VT2-657 nurodė, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovė gyvena su sūnumi L. M. savo motinai nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių name, kur vaikui yra sudarytos geros socializacijos sąlygos augti ir pilnaverčiai vystytis motinos šeimoje. Nurodė, kad atsakovė paaiškino, kad su ieškovu faktiškai nuo santuokos sudarymo negyveno santuokinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio. Nurodė, kad ieškovas nuo vaiko gimimo yra tik kelis kartus matęs vaiką, su juo nebendrauja, jau apie 1,5 metų nematė sūnaus. Nurodė,kad atsakovei buvo išaiškinta, kad ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Nurodė, kad ieškovo prašomas bendravimo su vaiku grafikas, numato galimybę vaiką išvežti iš jam įprastos aplinkos, iš jo namų. Pažymėjo, kad tėvas ilgą laiką yra atitolęs nuo vaiko, o atsižvelgiant į vaiko psichikos ypatumus, berniukas gali neatpažinti savo tėvo, bijoti „svetimo“ žmogaus, todėl mano, kad nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką būtina laikytis laipsniškumo bei abiejų tėvų dalyvavimo principus. Siūlė nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. M.; nustatyti tėvo bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką su vaiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko L. M. teises ir teisėtus interesus; priteisti iš ieškovo išlaikymą jo vaikui iki vaiko pilnametystės arba emancipacijos proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir atsižvelgiant į vaiko poreikius (b.l. 39-30).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka įregistruota 2007-09-28 Kauno miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus L. M. (b.l. 5, 10).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, savitarpio pagalbos ir kitais civilinių santykių reglamentavimo principais. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Kaip žinia, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Jau minėta, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu (CK 3.60 str. 2 d.).

CK. 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų I. R., gim. 1970 m., ir R. M., gim. 1972m., teismo posėdžio metu duotų parodymų, matyti, kad šeima faktiškai iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktiniai jau nuo pat santuokos sudarymo faktiškai negyveno kartu, neveda bendro ūkio, jų šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, dėl ko šalys ir neprašo skirti termino susitaikymui. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimu, atsakovė atvažiuodavo pas jį pagyventi tik trumpam, iškilus rūpesčiams vėl išvažiuodavo gyventi pas savo motiną į kaimą, sakydavo ieškovui, kad vaikas yra ne jo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nesirūpindavo šeima, neskirdavo lėšų šeimos poreikių tenkinimui, savaitgaliais linksmindavosi su draugais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl jį nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina santuokinė pavardė – M., o atsakovei – M..

Sutinkamai su CPK 385 str. 1 d. priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma, vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma, turi atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., todėl vadovaujantis minėtais straipsniais teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192 – 3.200 str. str. nuostatas.

Teismai, spręsdami ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, siekdami teisingai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias šių ginčų sprendimą, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendžiant šios kategorijos ginčus. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio mėn. 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35 patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35).

Byloje ginčo tarp šalių dėl šalių nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovė prašė, o ieškovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, atsakove – nepilnamečio vaiko L. M. motina N. M..

Atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena tik su mama (atsakove), tėvą (ieškovą) yra matęs vos kelis kartus, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio teritorijoje šiuo metu gyvena atsakovė N. M. su sūnumi nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų suabejoti gebėjimu ir galėjimu auklėti ir rūpintis sūnumi motinai, darytina išvada, kad L. M. ir toliau turi gyventi su savo motina, todėl jo gyvenamoji vieta ir yra nustatytina su motina. Toks nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją šiuo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad ieškovo prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos III skirsnio Visuomenė ir valstybė 38 str. 6 d. numatyta, tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 – 800 Lt). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.Sinkevič, M.Sinkevič, bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).

Atsakovė nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 750,00 Lt per mėnesį bei pateikia šias išlaikymui reikalingas išlaidas iš dalies pagrindžiančius įrodymus (b.l 66-90, 102-105, 110-117). Teismas konstatuoja, kad atsakovės pateiktas vaiko poreikių paskaičiavimas neatspindi realių jo poreikių per mėnesį vertinant juos vertine išraiška, nes šiame paskaičiavime nurodytos atskiros išlaidų pozicijos yra būtinos, tačiau jos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį, be to, neaišku, kaip buvo apskaičiuota nepilnamečiui vaikui tenkanti komunalinių mokėjimų dalis, todėl šia atsakovės pateikta vaiko poreikių skaičiuote, pagal kurią nepilnamečiui vaikui L. M. reikia atitinkamai 750,00 Lt išlaidų per mėnesį, teismas nesivadovauja.

Atsižvelgiant į išlaikymo instituto paskirtį, išlaikymas priteistinas remiantis ieškovo ir atsakovės teismo posėdžio metu išsakytomis pozicijomis bei tėvų turtine padėtimi, kuri nustatoma remiantis rašytiniais įrodymais: 2010-06-07m. pažyma apie 2009 m.gruodžio – 2010 m. gegužės mėn. darbo užmokestį ir kitas pajamas ir 2011-03-07 pažyma apie 2010 m.rugsėjo – 2010 m. vasario mėn. darbo užmokestį ir kitas pajamas, iš kurių matyti, kad ieškovo darbo užmokestis sudaro apie 1806,44 per mėnesį (b.l. 7, 153), VĮ „Registrų centras“ paieškos pagal fizinį asmenį rezultatais, iš kurių matyti, kad atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 11), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15), VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu, iš kurio matyti, kad ieškovo vardu yra įregistruota transporto priemonė Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 27), VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu, iš kurio matyti, kad atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b.l. 17, 26), Trakų darbo biržos 2010-06-17 m. pažyma Nr. 618 dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo, iš kurios matyti, kad atsakovei 2010 m. laikotarpiu nuo vasario iki gegužės mėnesio buvo mokama nedarbo draudimo išmoka,kuri vidutiniškai sudarė apie 559,32 Lt per mėnesį (b.l. 28), 2010-12-02 m. pažyma Nr. 12/01 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovės darbo užmokestis 2010 m. laikotarpiu nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio sudarė apie 632,44 Lt per mėnesį (b.l. 106).

Įvertinus byloje esančius šalių paaiškinimus, įrodymus, šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir galimybes uždirbti, tai, kad ieškovo darbo užmokestis yra kelis kartus didesnis negu atsakovės, jis turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą), į tai, kad nepilnametis vaikas lieka gyventi kartu su atsakove, teismas daro išvadą, kad ieškovas proporcingai šalių turtinei padėčiai turi teikti didesnį išlaikymą, byloje nėra duomenų, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti atsakovės prašomo 400,00 Lt dydžio vaikui reikalingo išlaikymo, todėl teismas daro išvadą, kad 400 Lt vaikui tenkanti išlaikymo suma priteistina iš ieškovo prisidės prie atsakovės teikiamo išlaikymo, leis įgyvendinti tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, o minėta suma mokama periodinėmis išmokomis prisidės prie vaiko poreikių įgyvendinimo ir leis įgyvendinti vaiko poreikius skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms bei mokymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkina iš dalies, o atsakovės visiškai ir priteisia iš ieškovo G. M. nepilnamečiui sūnui L. M., išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo pat santuokos sudarymo negyveno kartu, darytina išvada, jog teisė į išlaikymą atsirado nuo vaiko gimimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas teikė savo nepilnamečiui vaikui L. M. išlaikymą į atsakovės asmeninę sąskaitą pervesdamas vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ir laikotarpiu nuo 2008-05-13 (pirmas pavedimas) iki 2011-01-18 vaiko išlaikymui skyrė 8400,00 Lt (b.l. 41-65, 133-151). Atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1000,00 Lt už 2008 metus ir 1000,00 Lt už 2010 metus, skaičiuojant po 300,00 Lt išlaikymo per mėnesį iki vaikui suėjo dveji metai, ir skaičiuojant po 400,00 Lt išlaikymo per mėnesį nuo 2010-01-28, kai vaikui suėjo dveji metai.

Taigi, ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2010-01-28, t.y. iki vaikui suėjo dveji metai, atsakovės reikalavimu turėjo jo išlaikymui skirti 7200,00 Lt (24mėn.x300,00 Lt). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu ieškovas vaiko išlaikymui skyrė 5900,00 Lt, todėl iš jo priteistinas 1300,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas (b.l. 41-58, 135-141, 143-148). Laikotarpiu nuo 2010-01-28 iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2010-06-11, ieškovas atsakovės reikalavimu nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo skirti 1600,00 Lt (4 mėn.x400,00 Lt). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu ieškovas vaiko išlaikymui skyrė 1000,00 Lt (b.l. 59-63), todėl iš jo priteistinas 600,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies priteisiant iš ieškovo 1900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Patenkinus atsakovės reikalavimą dėl 400 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui L. M. priteisimo iki vaiko pilnametystės, ši išlaikymo suma priteistina nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2010-06-11. Kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad po bylos iškėlimo ieškovas teikė vaikui išlaikymą (b.l. 61-65, 133-134, 142, 149, 151), todėl ieškovo sumokėtas sumas nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2010-06-11 įskaitytinos į nepilnamečiui vaikui L. M. priteistą išlaikymą.

Vadovaujantis CK 3.208 str. iš ieškovo priteistinas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl N. M. pavedama tvarkyti nepilnamečiui vaikui L. M. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) jis (ieškovas G. M.) kiekvieno mėnesio neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais bei porinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. turi teisę tiesiogiai bendrauti su sūnumi L. M. jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu dalyvaujant jo motinai N. M.; 2) jis (G. M.), prieš 1 dieną įspėjęs atsakovę (motiną N. M.), turi teisę kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadienį laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. išvykti kartu su sūnumi L. M. iš jo gyvenamosios vietos be vaiko motinos N. M., tačiau pranešęs jai apie išvykimo vietą ir privalo parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Jeigu jis (G. M.) nurodytu laikotarpiu neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ar pa.), tai jis, prie 1 dieną įspėjęs N. M., turi teisę sekantį penktadienį laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. kartu su sūnumi išvykti iš jo gyvenamosios vietos be vaiko motinos N. M., tačiau pranešęs jai išvykimo vietą, ir privalo parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą (namus) tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.

Atsakovė nurodė, kad šis ieškovo reikalavimas, vadovaujantis CPK 383 str., negali būti nagrinėjamas šioje santuokos nutraukimo byloje.

Bylose dėl santuokos nutraukimo, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 str. 1 d. (CPK 383 str.). CPK 385 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog siekiant geriau užtikrinti asmenų teisių, kilusių iš šeimos materialinių teisinių santykių gynimą, CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Norint tinkamai išspręsti procesinius šeimos bylų nagrinėjimo klausimus, būtina remtis ne tik CPK, bet ir CK normomis, atsižvelgiant į CK 3.3 str. įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus. CPK 375 str. 2 d. nuostata, įpareigojanti teismą remtis CK, įrodo glaudžią materialiosios ir proceso teisės sąsają. Materialioji teisė įtvirtina platesnį ginčų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, ratą, pavyzdžiui: ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, dėl skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant ir kt. CK 3.170 str. 4 d. įtvirtinta, jog tais atvejais, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Pažymėtina, jog paprastai sprendžiant tėvų tarpusavio ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, kai šie gyvena skyrium, turėtų būti išsprendžiamas ginčas ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tam iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko. Visais atvejai, šeimos bylose, teismas, priimdamas sprendimą šeimos teisinių santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų teises, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus. Todėl, remiantis aukščiau nurodytu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proceso koncentracijos principais bei teisės analogija (CK 3.53 str. 3 d.), siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamų šeimos narių, pirmiausia – vaikų, interesus, šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatymo.

Atsakovė, kaip jau buvo minėta, su tokiu ieškovo reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nesutiko, ir nurodė, kad neprieštarautų, kad ieškovas matytųsi sus sūnumi, tačiau nesutinka, kad šioje santuokos nutraukimo byloje būtų nustatyta ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nes nepilnametis vaikas L. M. kol kas yra per mažas ir nėra pasiruošęs visų savaitgalių pasimatymams su ieškovu, nes jo visai nepažįsta, turi praeiti nemažai laiko, kol vaikas prie jo pripras ir sutiks, kur nors vykti be mamos. Be to, pažymėjo, kad ieškovo prašomojoje nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje visur formuluojama, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi, kas reiškia, kad teismui patvirtinus tokį grafiką, ieškovas galėtų atvykti pas sūnų, galėtų neatvykti, ir jei sūnus ir norėtų, kad tėvas jį lankytų sistemingai pagal grafiką, o ieškovas to nedarytų, tai būtų tik papildoma psichologinė trauma vaikui ir didelis nusivylimas ieškovu kaip tėvu.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismas spręsdamas klausimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikų tvarkos nustatymo atsižvelgia į tai, kad ieškovas nuo pat sūnaus gimimo iki šiuo momento su vaiku faktiškai nebendravo (yra jį matęs vos kelis kartus), kas liudija apie tai, jog nepilnametis vaikas ieškovo kaip tėvo nepažįsta ir atsižvelgiant į vaiko amžių (šiuo metu jau yra 3 metai) gali bijoti nepažįstamo asmens, yra prisirišęs prie motinos, todėl ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. M. tenkintinas iš dalies, nustatant, kad jis (ieškovas G. M.) kiekvieno mėnesio neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais bei porinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. turi teisę tiesiogiai bendrauti su sūnumi L. M. jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu dalyvaujant jo motinai N. M.. Tokios bendravimo tvarkos nustatymas atitinka ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją (b.l. 29-30).

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 11-15). Šalys nurodė, kad santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis ir kitus kilnojamuosius daiktus – šalys yra pasidalinusios ir ginčo dėl to nėra. Šalys santuokoje įgijo transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10000,00 Lt vertės (b.l. 16-18, 26-27), ginčo tarp šalių dėl automobilio vertės nėra. Ieškovas šią transporto priemonę 2010-08-10 pardavė (b.l. 124-125).

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ši transporto priemonė turi būti įtraukiama į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007).

Ieškovas teigia, kad šalių santuokoje įgytas aukščiau nurodytas automobilis negali būti traukiamas į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą, kadangi jis yra parduotas ir realiai neegzistuojantis. Atsakovė su tokiais ieškovo argumentais nesutiko ir nurodė, kad ieškovas iki šiol naudojasi automobiliu ir jį valdo.

Teismas spręsdamas klausimą dėl automobilio įtraukimo į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą atsižvelgia į tai, kad ieškovo teismui 2010-06-10 pateiktame pradiniame ieškinyje pats ieškovas nurodė, kad šalys santuokoje įgijo aukščiau nurodytą automobilį, pateikė jo vertę pagrindžiančius įrodymus ir prašė priteisti jį jo asmeninėn nuosavybėn (b.l. 1-4, 16, 18). Atsakovei atsiliepime nurodžius, jog sutinka, kad automobilis būtų priteistas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, tačiau paprašius priteisti jai piniginę kompensaciją (b.l. 23-25), ieškovas 2010-08-10 jį pardavė (b.l. 125) ir 2011-03-15 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje jau nurodo, kad automobilis negali būti trauktinas į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą, kadangi realiai neegzistuoja (b.l. 128-132). Taip pat atsižvelgiama ir į atsakovės teismui patektus įrodymus, t.y. nuotraukas, kuriuose yra užfiksuota, kad į 2011-02-17 ir 2011-03-30 teismo posėdžius ieškovas atvykdavo būtent santuokoje įgytu automobiliu (b.l. 171-172), šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojas R. M.. Šių aplinkybių ieškovas neginčija, tačiau nurodo, kad automobilį pasiskolindavo. Teismas kritiškai vertina tokias ieškovo nurodytas aplinkybes, kadangi ieškovas nepateikia jokių šias jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šalių santuokoje įgytas automobilis šiuo metu yra valdomas ieškovo, todėl jis įtrauktinas į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą, o ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo negalimumo įtraukti į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą yra vertintinos kaip siekis išvengti kompensacijos iš jo priteisimo atsakovei.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl šalims priteistina po ½ dalį santuokoje įgyto kilnojamojo turto.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad automobiliu naudojasi ir jį valdo ieškovas, šis automobilis priteistinas jam natūra, o atsakovei priteistina kompensacija už jai natūra tenkančią mažesnę turto dalį.

Šalys nurodė, kad išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas patyrė 3947,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 447,00 Lt žyminis mokestis, 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 500,00 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų teismui parengimu.

Ieškovas pareiškė teisme šešis atskirus reikalavimus, iš kurių keturi patenkinti, todėl teismas konstatuoja, kad patenkinta 66,67 proc. ieškovo reikalavimų, todėl jam iš atsakovės priteistina 2631,47 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė patyrė 2600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovės priešieškinys patenkintas visiškai, todėl jai iš ieškovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Padarius ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 31,47 Lt (2631,47 Lt – 2600,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 25,98 Lt priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (CPK 96 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinas 150,00 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 88, 93, 96, 177-178, 270, 307, 381 - 385 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 2007 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, ir N. M. (Stankevič), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šklėrų k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav.

Nutraukus santuoką ieškovui G. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovei N. M. palikti santuokinę pavardę – M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. M..

Priteisti iš G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt 00 ct kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. birželio 11 d., t.y. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įskaitant į nepilnamečiui vaikui L. M. priteistą išlaikymą ieškovo G. M. nuo 2010-06-11 vaiko išlaikymui sumokėtas sumas.

Priteisti iš G. M. 1900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą L. M..

Pavesti N. M. tvarkyti L. M. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti tokią G. M. bendravimo su sūnumi L. M. tvarką: G. M. kiekvieno mėnesio neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais bei porinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. turi teisę tiesiogiai bendrauti su sūnumi L. M. jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu dalyvaujant jo motinai N. M..

Priteisti G. M. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. M. 5000,00 Lt kompensaciją N. M..

Priteisti iš N. M. 31,47 Lt bylinėjimosi išlaidų G. M..

Priteisti iš N. M. 12,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš G. M. 162,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja s Ričardas Prašmuntas