Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 24 d., 14.20 val., viešoje vietoje, gatvėje ties (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti tirti kito asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, trukdė rinkti įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, užgauliu elgesiu, žodžiais ir gestais žemino policijos pareigūnus, kurstė kitus asmenis prieš policijos pareigūnus, tokiais veiksmais įžeisdamas policijos pareigūnų ir policijos, kaip pareigūnų ir įstaigų visumos, garbę ir orumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, priimtas visapusiškai neištyrus visų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų, neįvertinus visų svarbių bylai duomenų, neatskleidus bylos esmės bei pažeidžiant ATPK 187 straipsnio 2 dalies, 257, 284, 290 straipsnių nuostatas. Apeliantas mano, kad teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytus argumentus bei motyvus, kuriais remiantis administracinė byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Dėl to nebuvo išsiaiškinta, ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, ar jis kaltas dėl jo padarymo. Nurodo, kad teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad tariamo administracinio teisės pažeidimo metu, t.y. 2013 m. gegužės 24 d. policijos pareigūnas surašė ir jam įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą ne dėl policijos pareigūnų įžeidimo ar pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, bet dėl prekybinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybos dokumentų patikrinimo. Byloje esantis šaukimas patvirtina šias aplinkybes, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų skundžiamame nutarime nepasisakė. Liudytojas V. A. teismui patvirtino, kad jį pakvietė savivaldybės darbuotojai patikrinti prekybą iš kioskų (duomenys neskelbtini), kad jis priėjo prie apelianto ir reikalavo, kad šis pateiktų statybos dokumentus, dėl to pareigūnas ir išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą ne dėl policijos pareigūnų įžeidimo ar teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo, bet dėl statybos dokumentų pateikimo. Taip pat liudytojas teismui patvirtino faktą, kad jis buvo pakviestas tikrinti tik (duomenys neskelbtini) vykdomos prekybos teisėtumą ir, kad šio tikrinimo metu, reikalavo iš apelianto statybos dokumentų. Apeliantas pripažįsta, kad nepateikė dokumentų policijos pareigūnams, todėl, kad jis nevykdė jokios prekybos iš kioskų ir jo veika nebuvo tikrinama. Mano, kad šiuo atveju jis neturėjo pareigos teikti kokius nors dokumentus tikrintojams, neprivalėjo turėti šiuos dokumentus.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad visiškai nebuvo įvertinta aplinkybė, jog savivaldybės Viešojo skyriaus 4 darbuotojai pakvietė 2 policijos pareigūnus dalyvauti patikrinime kioskų, esančių būtent (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareigūnai vykdė Ūkio subjekto veiklos patikrinimą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnyje, kuriame nurodyta, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimas gali būti planinis ir neplaninis. Įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ūkio subjekto neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, priėmus motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi būti atliekamas pagal neplaninių patikrinimų taisykles ir Įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Pradėdamas neplaninį patikrinimą, tikrintojas privalo pateikti ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Šiuo atveju policijos pareigūnai ir savivaldybės darbuotojai grubiai pažeidė šiuos reikalavimus, nes teismui nepateikė nei savivaldybės administracijos vadovo sprendimo tikrinti ūkio subjektus - kioskus, esančius (duomenys neskelbtini), nei policijos komisariato vadovų sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą dėl vykdomos prekybos nurodytu adresu.

Skunde pažymima ir tai, kad pareigūnai turėjo tikslą patikrinti kioskuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ATPK 167 straipsnyje. 2013 m. gegužės 24 d., 15.58 val. Palangos miesto policijos komisariato registruojamų įvykių registre užregistruotas pareigūno V. A. pranešimas (registracijos Nr.0113000266675), kad 2013 m. gegužės 24 d. 14.20 val. A. Ž. nepateikė prekybos statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentų, suderintų su Palangos miesto savivaldybės administracija ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą dėl ko pradėta administracinė teisena. Taigi, šiame pirminiame dokumente nėra jokios nuorodos į tai, kad A. Ž. nevykdė teisėtų pareigūnų veiksmų ar įžeidė policijos pareigūnus arba kitaip trukdė pareigūnams atlikti patikrinimą. Mano, kad tik po to, kai A. Ž. pateikė skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atsirado tarnybiniai pranešimai apie tai, kad A. Ž. ne tik nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, bet ir juos įžeidė. Pareigūnų ir savivaldybės viešojo administravimo skyriaus darbuotojų surašyti tarnybiniai pranešimai identiški, tekstai perkelti kompiuteriu, todėl šių pranešimų teisingumas kelia abejones, kurių patikrinti nėra galimybės. Kioske prekiavęs O. S. nurodė, kad jis pateikė visus dokumentus, kokių tik pareigūnas prašė, bet neturėjo žemės dokumentų, dėl to jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas nurodo, kad jis nedarė jokio poveikio nei O. S., nei policijos pareigūnams. Tokius pačius parodymus davė ir liudytojas K. L., kuris nurodė, kad jis negirdėjo, kad A. Ž. konfliktuotų su pareigūnais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantas pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir jų garbės ir orumo įžeidimą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad jis policijos pareigūnų atžvilgiu nevartojo įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių, neprivalėjo pateikti jokių dokumentų policijos pareigūnams, todėl nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Tačiau tokius jo teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apelianto skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, taip pat yra nepagrįsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui pagrįstai skirta administracinė nuobauda už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Ž. kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtos. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, priešingai negu teigia apeliantas, pašalino prieštaravimus, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartyje buvo nurodęs pašalinti, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis neprivalėjo vykdyti policijos pareigūnų reikalavimų, neįžeidė policijos pareigūnų garbės ir orumo, paneigta visuma byloje esančių įrodymų, kuriuos nuosekliai aptarė Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutarime. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojų V. A., D. M., P. K. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko pirminiuose jų paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareigūnai, atlikdami patikrinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 36⁴ straipsnio reikalavimus. Apeliantas neteisingai nurodo, kad šiuo atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, ūkio subjekto veiklos patikrinimas – teisės aktų reglamentuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla. Taigi, pagal šį įstatymą patikrinimo metu yra tikrinama konkretaus ūkio subjekto veikla, o šiuo atveju buvo atliekamas ne ūkio subjekto veiklos patikrinimas, o buvo vykdoma administracinės teisės pažeidimų prevencija ir buvo tikrinama, ar ūkio subjektai (šiuo atveju E. L. ir A. S. yra atskiri ūkio subjektai) nepažeidinėja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintų „Prekybos viešose vietose taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 31 punkte numatyta, kad šių taisyklių laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, tokia viena iš pagrindinių funkcijų nustatyta ir V. A. pareigybės aprašyme (Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada dėl A. Ž. skundo, b. l. 25). Atsižvelgus į šias nuostatas konstatuotina, kad Palangos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su policijos pareigūnais, vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami jiems keliamus uždavinius, teisėtai atliko E. L. ir A. S. patikrinimą, taip siekdami užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, taigi, teisėtai buvo tikrinama, ar jie turi reikiamus leidimus prekybai viešoje vietoje.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis neprivalėjo policijos pareigūnams pateikti jokių dokumentų. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad be kitų privalomų dokumentų, kuriuos su savimi privalo turėti veiklą vykdantis asmuo, būtina turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą (Taisyklių 3.16 punkte apibrėžta, kad leidimas – tai Tarybos sprendimu nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę pardavėjams prekiauti ar paslaugų teikėjams teikti paslaugas viešosiose vietose. Leidimo formą Tarybos nustatytose viešosiose vietose ir viešosiose vietose (nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose), kuriose teikiama atrakcionų paslauga, tvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, Taisyklių 18 punkte numatyta, kad Leidimus prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išduoda Rinkliavų skyrius), bei naudojamos įrangos ar nesudėtingo laikino statinio projektą (išskyrus prekybą miesto švenčių metu, Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu), suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Taigi, A. S. ir E. L., vykdydami veiklą, t.y. prekybą viešoje vietoje, privalėjo turėti su savimi Palangos miesto savivaldybės išduotą leidimą prekiauti viešoje vietoje ir naudojamos įrangos ar nesudėtingo laikino statinio projektą suderintą su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Iš policijos pareigūnų V. A., M. G., Palangos miesto savivaldybės darbuotojos D. M. tarnybinių pranešimų, V. A., D. M. ir P. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matosi, kad atliekant patikrinimą E. L. ir A. S. nurodė, kad visi pareigūnų reikalaujami dokumentai yra pas žemės sklypo savininką A. Ž.. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, policijos pareigūnai turi surinkti duomenis, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ne. Atsižvelgus į šias nuostatas ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad policijos pareigūnai, atlikdami E. L. ir A. S. veiklos patikrinimą bei tikrindami jų nurodytas aplinkybes apie tai, kad visi dokumentai, įrodantys, kad jie turi visus reikiamus leidimus vykdyti prekybą viešoje vietoje, yra pas A. Ž., turėjo teisę reikalauti iš A. Ž. pateikti prašomus dokumentus, nes jie turėjo pareigą nustatyti, ar E. L. bei A. S. padarytė administracinį teisės pažeidimą. Apygardos teismas pažymi, jog akivaizdu, kad A. Ž. neįvertino itin svarbios aplinkybės – preziumuojama, kad policijos pareigūnų reikalavimai, kol nėra įrodyta kitaip, yra teisėti ir jie yra privalomi kiekvienam asmeniui, kuriam šie yra skiriami. Ir šiuo atveju, jei, A. Ž. įsitikinimu, jam nebuvo privalomi policijos pareigūnų reikalavimai, nes, anot apelianto, jis neprivalėjo pateikti jokių dokumentų, A. Ž. neturėjo teisės atsisakyti vykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų. Be to, liudytojų V. A., D. M. ir P. K. parodymų nustatyta, kad A. Ž., nepatenkintas jų veiksmais, t.y. atliekamu patikrinimu, pradėjo trukdyti policijos pareigūnams vykdyti pareigas, trukdė tirti kitų asmenų administracinio teisės pažeidimo bylą, prašomas nutraukti tokius savo veiksmus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Palangos miesto apylinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad A. Ž. įžeidžiančiai gestikuliavo, garsiai kalbėdamas siekė atkreipti žmonių dėmesį ir nuteikti šiuos prieš valstybės tarnautojus, tokiu savo elgesiu viešai juos pažemino ir įžeidė, tokie jo veiksmai nustatyti nuosekliais liudytojų parodymais. Kadangi nustatyta, kad policijos pareigūnai teisėtai reikalavo iš A. Ž. pateikti prašomus dokumentus, be to, A. Ž. apeliaciniame skunde pats pripažįsta aplinkybę, kad jis nepateikė policijos pareigūnams jokių dokumentų, liudytojai patvirtino, kad A. Ž. savo įžeidžiančiu elgesiu viešai pažemino ir įžeidė policijos pareigūnus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Ž. veika atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirminiame dokumente (2013 m. gegužės 24 d., 15.58 val. Palangos miesto policijos komisariato registruojamų įvykių registre užregistruotas pareigūno V. A. pranešimas (registracijos Nr.0113000266675) nėra jokios nuorodos į tai, kad A. Ž. nevykdė teisėtų pareigūnų veiksmų ar įžeidė policijos pareigūnus arba kitaip trukdė pareigūnams atlikti patikrinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Policijos registruojamų įvykių registre (informacinė sistema PRĮR) užregistruota informacija negali būti laikoma pirminiu dokumentu. Šiame registre esanti informacija patvirtina, kad administracinės bylos teisena buvo pradėta būtent dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, nes šis įrašas, t.y. 2013 m. gegužės 24 d. 14.20 val. A. Ž. nepateikė prekybos statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentų, suderintų su Palangos miesto savivaldybės administracija, patvirtina, kad tokie veiksmai ir yra teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas. Pirminis dokumentas, kuriame yra nurodytas padarytas administracinis teisės pažeidimas, yra policijos pareigūno V. A. tarnybinis pranešimas, kuriame yra nurodytos išsamios administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės. Tai, kad PRĮR nenurodyta, kad A. Ž. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, nepašalina A. Ž. veikos neteisėtumo. Deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad policijos pareigūnai jį nubaudė tik dėl to, kad jis pateikė skundą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, kadangi dėl policijos pareigūno V. A. veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareigūnų ir savivaldybės specialistų surašyti tarnybiniai pranešimai identiški, tekstai perkelti kompiuteriu, todėl šių pranešimų teisingumas kelia abejones, kurių patikrinti nėra galimybės. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kadangi policijos pareigūnai ir Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai nustatė tokias pačias faktines aplinkybes, todėl jų tarnybiniuose pranešimuose ir nurodytos analogiškos aplinkybės. Be to, apylinkės teismas patikrino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apklausdamas liudytojus, A. Ž. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo grindė ne tik tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, bet byloje esančių įrodymų, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nutarime, visuma, kurią, kaip minėta, sudaro ne tik pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės ir jų parodymai teisme, bet ir kitų liudytojų duoti parodymai.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį A. Ž. paskirta 400 Lt nuobauda taip pat tinkamai individualizuota (ATPK 30, 30² straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai A. Ž. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

A. Ž. skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.