- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-166-282-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- P. M., A. B.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. už P. Ž. ir J. Ž. turto vagystę ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis –bendrininkų grupėje su A. B., turėdami vieningą tyčią, nuo 2008 metų birželio mėnesio iki 2008 metų lapkričio mėnesio, teisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, iš P. Ž. ir J. Ž. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypo, (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypų, slapta pagrobė 36,48 kubinius metrus žalių medžių: 3,09 kubinio metro ąžuolo, 12,19 kubinių metrų juodalksnio, 12,20 kubinių metrų beržo, 2,46 kubinių metrų uosio, 0,46 kubinio metro eglės, 0,08 kubinio metro baltalksnio 3048 Lt vertės ir 1,22 kubinius metrus sausuolių, 48,80 Lt vertės, bei pasikėsino pagrobti 6 kubinius metrus juodalksnio, 600 Lt vertės, bet nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo išaiškinta nusikalstama veika, tuo P. Ž. ir J. Ž. padarydamas 3696,80 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, nes jam paskirta bausmė yra per griežta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. M. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl P. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. Taigi, P. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., iš esmės, to neginčija ir jis pats, apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašydamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą ar kitą bausmę.
Skirdamas bausmę nuteistajam P. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, taip pat įvertino ne itin teigiamai jo asmenį apibūdinančius duomenis, t. y., turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 23-32), gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas kaip girtaujantis (t. 2, b. l. 68), yra bedarbis (t. 3, b. l. 41-43), ankščiau ne sykį teistas, tame tarpe ir už vagystes (t. 2, b. l. 33-39), naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl apylinkės teismas pagrįstai apeliantą įvardijo recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) – asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei. Nei savo skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nenurodė naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios apylinkės teismui sprendžiant dėl skirtinos bausmės rūšies, būtų nežinomos ar neįvardintos. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesant kažkokių ypatingų aplinkybių, paprastai yra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, paskirti P. M. griežčiausią iš BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą.
Nepaisant to, kas išdėstyta, kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui – nelaikyti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo dalinio prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 4-6; 7-8; 9-16; 19), tiek teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 249-250) iš esmės prisipažino dėl visų esminių bendrininkų grupėje įvykdyto nusikaltimo aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje teismas įvardijo, kas, teismo nuomone, laikytina tik daliniu savo kaltės pripažinimu, o būtent tai, kad P. M. neigė nupjautų medžių kiekį. Tačiau iš apelianto parodymų akivaizdu, kad tikslaus nupjautų medžių skaičiaus jis ir negalėjo įvardinti, nes, papraščiausiai, kelmų neskaičiavo, todėl nelogiška būtų reikalauti prisipažinimo dėl to, ko tiksliai negali įvardinti pats kaltininkas dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių. P. M. bylą nagrinėjant kaip pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliacinės instancijos teisme, prisipažino, kad vogė medžius, tardamas paskutinį žodį teisiamajame posėdyje išreiškė apgailestavimą dėl padaryto nusikaltimo.
Atsižvelgus į aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Dėl minėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.).
Tokiu būdu, nustačiusi vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgusi į kitas, pirmosios instancijos teismo nustatytas ir jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinusi tai, kad P. M. vaidmuo inkriminuoto nusikaltimo padaryme buvo mažiau iniciatyvus ir aktyvus, kolegija mano, kad yra pagrindas sumažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. M. prašė neskirti jam su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės. Šiuo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad apeliantui laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai, tačiau, kadangi P. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, svarstytinas klausimas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Sutinkamai su BK 75 str. nuostatomis, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiu atveju ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, ar būtų pasiekti bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo.
Be to, kas šiame nuosprendyje jau paminėta, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. M., atlikęs 40 parų arešto bausmę pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nuosprendį, 2008-04-30 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (t. 2, b. l. 38), ir praėjus tik maždaug mėnesiui po paleidimo iš TI, vėl padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo, arešto bausmės, jo teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas (bausmės vykdymo atidėjimas; Amnestijos įstatymas; lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos) P. M. pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus, kas byloja apie aiškias nuteistojo antivisuomenines nuostatas ir rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis jo neigiamas poelgis – tai dėsningas viso ankstesnio elgesio padarinys.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslus būtų įmanoma pasiekti P. M. realiai neatliekant bausmės, todėl taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti:
Pripažinti P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
P. M., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 2 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010-05-20.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-02-17 iki 2010-05-20.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.