Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje Lietuvos Respublikos BPK 441 str. tvarka išnagrinejo pareiškejos D. K. skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarties, ir susipažinusi su pateiktos medžiagos duomenimis,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko 2009 m. sausio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-1-30059-07 buvo nutrauktas esant D. K. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., baudžiamaja atsakomybe šalinanciai aplinkybei – butinajai ginciai. Taip pat nutarta nepradeti baudžiamojo proceso D. K. atžvilgiu del vagystes, nesant jos veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str., požymiu.

Nesutikdama su šiuo prokuroro nutarimu, R. M. ji apskunde Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui. Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Brunonas Maculevicius 2009 m. vasario 6 d. nutarimu R. M. prašyma atnaujinti ikiteismini tyrima byloje Nr. 10-1-30059-07 atmete.

2009 m. vasario 18 d. pareiškeja R. M. minetus prokuroru nutarimus apskunde Vilniaus miesto antro apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui, prašydama Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko 2009 m. sausio 19 d. ir Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculeviciaus 2009 m. vasario 6 d. nutarimus panaikinti.

Vilniaus miesto antro apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas Miroslavas Gvozdovicius 2009 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškejos R. M. 2009 m. vasario 18 d. skunda del Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculeviciaus 2009 m. vasario 6 d. nutarimo, panaikinimo, kuriuo buvo nutarta palikti galioti Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo (Labai sunkiu nusikaltimu ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko 2009 m. sausio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima, patenkino – 2009 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos prokuraturos nutarima nutraukti ikiteismini tyrima panaikino ir atnaujino ikiteismini tyrima byloje Nr. 10-1-300059-07.

Pareiškejos nuomone, teismas tvirtindamas, kad nera imtasi visu istatyme numatytu priemoniu nusikalstamai veikai atskleisti ir ištirti, nenurodo, kokie veiksmai turejo buti atliekami, todel yra šališkas, kadangi nesieme tinkamu priemoniu, kad butu ginamos visu proceso dalyviu teises – negerbia jos teises i nepagristo proceso nutraukima.

Pareiškejai nesuprantamas teismo iškeltas klausimas, kodel ji negalejo pabegti nuo V. M. ir kodel ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo tiriama. Pareiškeja pažymi, kad žmogus turi teise i butinaja ginti, todel klausimas, ar ji galejo pasišalinti, nera tirtinas. Taciau nežiurint istatymo nuostatos, ji ikiteisminio tyrimo pareigunams paaiškino, kad negalejo pabegti, nes V. M. pasake, kad ji niekur nepabegs, nes durys yra užrakintos, be to, V. M. ja vijosi, bande sulaikyti. Apie tai akivaizdžiai liudija grumtyniu ir kraujo pedsakai visame koridoriuje, jos kuno sužalojimai.

Pareiškeja atkreipia demesi i tai, kad ikiteisminio tyrimo teisejas buvo šališkas, jai nebuvo pranešta apie R. M. skundo nagrinejima, be to, tas pats ikiteisminio tyrimo teisejas M. Gvozdovicius apklausinejo ja teisme 2008-12-17. Pareiškejos nuomone, teisejas, dalyvaves bylos tyrime, neturetu spresti klausima del bylos atnaujinimo. Nešališka ir objektyvu sprendima turi priimti kitas ikiteisminio tyrimo teisejas.

Pareiškeja pažymi, kad ji turi teise i greita, objektyviu bylos ištyrima ir užbaigima, kad butu apsaugoti jos teiseti interesai ir teise i ramu gyvenima.

Teismo posedyje pareiškeja D. K. ir jos atstovas bei prokuroras prašo jos skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejos D. K. skundas atmestinas.

Išnagrinejes pareiškejos D. K. skunda, Vilniaus apygardos prokuraturos pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-30059-07 bei Vilniaus miesto antro apylinkes teismo pateikta skundo Nr. Its-21-818/2009 medžiaga, teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, naikinti nutarti del pareiškejos D. K. skunde išdestytu argumentu nera pagrindo.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinktu duomenu nepakanka išvadai, kad yra D. K. atsakomybe už jos padaryta nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., šalinanti aplinkybe – butinoji gintis, todel baudžiamoji byla Nr. 10-1-300059-07 šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu nutraukta nepagristai.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad D. K. 2007 m. birželio 27 d. nuoširdžiame prisipažinime (t. 2, b. l. 76-77), ir ta pacia diena vykusioje jos kaip itariamosios apklausoje (t. 2, b. l. 83-85) bei apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teiseja (t. 2, b. l. 86-89) jos veiksmu seka susidariusioje situacijoje aiškino iš esmes vienodai, kad V. M. fizini smurta prieš ja panaudojo tik po to, kai jam gulinciam ji dure peiliu i kakla. Tuo tarpu 2008 m. gegužes 21 d. vykusios papildomos apklausos metu D. K. paaiškino, kad tiek ja sulaike policijos pareigunai, tiek ikiteisminio tyrimo teisejas buvo vyrai, todel jai buvo sunku ir geda pasakoti visas ivykio aplinkybes, ir išdeste ivykio versija, kuri iš esmes keicia visos susidariusios situacijos vertinima ir jos veiksmu ivykio metu motyvacija. D. K. nurode, kad bandydamas ja sulaikyti visu pirma V. M. jos atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, trenke jai kumšciu i veida, sugriebe ja už plauku, bande priversti ja ciulpti jo lytini organa. Ji stume V. M. nuo saves, šis parkrito ant lovos ir krisdamas išpeše jai kuokšta plauku. Tada ji griebe nuo staliuko peili, kuriuo dar begulinciam V. M. viena karta dure nesitaikydama (t. 2, b. l. 90-91).

Atkreiptinas demesys i D. K. paaiškinima, kodel apklausiama pirma karta tyreju ir ikiteisminio tyrimo teisejo ji negalejo papasakoti visu ivykio aplinkybiu, nes pareigunai buvo vyrai. Taciau D. K. kaip itariamaja 2007 m. birželio 27 d. apklause vyr. tyreja Jolita Justiene (t. 2, b. l. 83-85), kuri beje ja apklause ir 2008 m. gegužes 21 d. vykusios papildomos apklausos metu, kai, pasak jos, ji ryžosi papasakoti visas ivykio aplinkybes (t. 2, b. l. 90-91). Kita vertus, teismo psichiatrines – psichologines ekspertizes metu ekspertui ir psichologei D. K. nuosekliai išdeste aplinkybes, kurios atitinka jos pirminius parodymus, kad fizine jega V. M. jos atžvilgiu panaudojo po to, kai ji dure jam peiliu (t. 2, b. l. 138).

Išdestytos aplinkybes duoda pagrindo abejoti D. K. papildomos apklausos metu duotu paaiškinimu patikimumu, todel iš esmes tik jos naujai pateiktos versijos del ivykiu aplinkybiu pagrindu daryti išvada, kad ji veike esant butinosios ginties salygoms yra pernelyg skubota. Prieštaravimai tarp D. K. pirminiu ir beveik po metu duotu parodymu pernelyg ryškus, kad jiems pašalinti pakaktu minetu jos paaiškinimu del gedos ir dvasiniu išgyvenimu. Be to, išvadai ar D. K. veike esant butinosios ginties salygoms deramas demesys turetu buti skiriamas ir specialisto išvadai Nr. M 1739/07 (01), kurioje atlikus mirusiojo V. M. palaiku ekspertize nustatyta mirties priežastis, sužalojimu pobudis, trauminiu poveikiu skaicius, sužalojimu mechanizmas (sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 21-nu trauminiu poveikiu, du iš kuriu, durtines kiaurymines kaklo žaizdos, sukelusios V. M. mirti) ir kitos bylos tyrimui reikšmingos aplinkybes (t. 1, b. l. 61-67).

Teismas taip pat atkreipia demesi i teismo psichiatrines – psichologines ekspertizes Nr. 78TPK -386 akto išvada, kad ekspertize atlikusiems ekspertams nepakako duomenu, kad jie galetu pateikti objektyvia išvada del D. K. busenos prieš ivyki, ivykio metu ir po jo. Ekspertai mineto ekspertizes akto tiriamojoje dalyje aiškiai nurode, kokiu duomenu reiketu, kad tiriamosios D. K. psichikos busenos ir elgesio ivykio metu vertinimas butu išsamus ir rekomendavo, surinkus papildoma medžiaga, galincia tureti itakos ekspertizes išvadoms, skirti D. K. nauja ekspertize. Pažymetina, jog ekspertai D. K. psichikos busena ir elgesi ivykio metu grinde tik jos parodymu bei paaiškinimu, duotu ekspertizes metu, analize.

Atsižvelgus i tai, kad ekspertize buvo atlikta 2007 m. gruodžio 4 d., o 2008 m. gegužes 21 d. ji dave pacios ivykio situacijos vertinimui itakos turincius parodymus, surinkus ekspertu nurodyta bei kita kiek imanoma visapusiškiau D. K. charakterizuojancia medžiaga, teismo nuomone, turetu buti atlikta nauja D. K. ekspertize. Teismas taip pat atkreipia demesi i tai, kad charakterizuojancios medžiagos apie D. K. rinkimui informatyvi yra psichiatrines – psichologines ekspertizes Nr. 78TPK -386 akto tiriamoji dalis, kur ji pasakoja apie savo gyvenima, santykius su tevais, vyrais, bandyma gyventi savarankiškai – darbas, 2000 Lt paskola ir pan., taip pat i liudytojos L. M. parodymus, kur ji paaiškina, kad jos vyras V. M. galejo tureti 2000 Lt (t. 1, b. l. 176-177). Taip pat visu parodymu kontekste turi buti ivertintas D. K. elgesys po ivykio, t. y. nukentejusiajam priklausancios pinigines ir mobiliojo ryšio telefono paemimas, atsižvelgiant i psichiatrines – psichologines ekspertizes išvadas.

Ikiteisminio tyrimo byloje yra advokato Raimundo Gargaso prašymas atlikti itariamosios D. K. atpažinima. Šio atpažinimo tikslas – nustatyti, ar bute, kuriame gyveno V. M. D. K. yra buvusi anksciau. Advokatas praše atpažinimo veiksma atlikti su buto, kuriame gyveno V. M., šeimininke N. U., kaimynais R. G., (t. 2, b. l. 92). Taciau bylos medžiagoje nera duomenu, kad šis procesinis veiksmas, kurio beje pasigedo ir psichiatrine – psichologine ekspertize atlike ekspertai (t. 2, b. l. 138), butu atliktas.

Teismo vertinimu, visos išdestytos aplinkybes aiškiai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo teisejas, patenkindamas pareiškejos R. M. skunda, kuriuo ji praše panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko 2009 m. sausio 19 d. ir Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculeviciaus 2009 m. vasario 6 d. nutarimus, prieme teisinga sprendima.

Skundu del prokuroro nutarimu nagrinejimo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 64 str. Šio straipsnio 4 d. nuostata, jog ikiteisminio tyrimo teisejui nagrinejant skunda gali buti rengiamas posedis, reiškia, jog istatymas klausima, ar butina rengti posedi ir i ji kviesti suinteresuotus proceso dalyvius, palieka spresti skunda nagrinejanciam ikiteisminio tyrimo teisejui. Taigi, ikiteisminio tyrimo teisejas, išnagrinejes R. M. skunda rašytinio proceso tvarka, pareiškejos nurodytu procesiniu teisiu nepažeide.

Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminio tyrimo teisejo vaidmuo yra pasyvus, t.y. ikiteisminio tyrimo teisejas negali imtis iniciatyvos pradedamas, vykdydamas ar užbaigdamas ikiteismini tyrima. Teismines valdžios isikišimas i ikiteismini tyrima galimas tik pagal prokuroro kreipimasi ar proceso dalyvio skunda. Todel tuo atveju, kai prokuroras prašo apklausti nukentejusiji, ikiteisminio tyrimo teisejas privalo ši procesini veiksma atlikti ir jo dalyvavimas bylos tyrime apsiriboja tuo, kad jis šiuo atveju yra nukentejusiojo duotu parodymu patikimumo garantas. Todel pareiškejos skundo argumentai del ikiteisminio tyrimo teisejo šališkumo yra nepagristi.

Rezoliucinė dalis

nutare:

pareiškejos D. K. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.