Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-67-491/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
1S-67-491/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Nuteistasis
S. S.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1S-67-491/2019Procesinio sprendimo kategorija : 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Paskutinį kartą S. S. buvo nuteista Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (21 veika), 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams. Ankstesniais teismų nuosprendžiais ji taip pat buvo nuteista už daug nusikaltimų pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi, pakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, paskirta bausme, iš dalies šias bausmes sudedant, ir jai skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

2. Nuteistajai S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. birželio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 9 d. Ji faktiškai atliko 7 metus 11 mėnesių 29 dienas paskirtos bausmės 2019 m. vasario 7 d., 2/3 paskirtos bausmės ji atliko 2019 m. vasario 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajai S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuodamas tai tuo, kad, nors bylos duomenys patvirtina, jog nuteistosios S. S. elgesys keičiasi teigiama linkme (ji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose, dirba ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nebūtų adekvatus ir proporcingas jos padarytų nusikalstamų veikų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu atveju nebūtų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Šalies argumentai

5. Skundu nuteistosios S. S. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde apeliantas nurodo :

5.1. Komisijos nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas bylos duomenimis, yra visos BVK numatytos sąlygos taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl apylinkės teismas šio nutarimo nepatvirtino nepagrįstai. Socialinio tyrimo išvadoje, kurią pateikė kvalifikuoti specialistai, taip pat pažymima, kad, įvertinus nuteistosios socialinę aplinką, jos elgesį pataisos namuose, kitas reikšmingas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į šią reikšmingą išvadą atsižvelgė nepakankamai bei neįvertino nuteistosios teigiamo elgesio pataisos namuose. Nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, didžiąją jos dalį sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistoji savo elgesiu sumažinti negali. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nustatyti nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jai taikoma probacija gali būti sėkminga ir užtikrinti tiek bausmės, tiek lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslų pasiekimą.

5.2. Byloje yra požymių, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, buvo šališkas. Apylinkės teismas atsisakė priimti nuteistosios į bylą pateiktus prašymą bei įvairius dokumentus, motyvuodamas tai tuo, kad byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apylinkės teismo atsainumą nagrinėjant šią bylą rodo ir tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas ne kartą pakartojo teiginius, jog bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Tačiau tai negali paneigti nuteistosios teisės į lygtinio paleidimo instituto taikymą tuo atveju, jei yra visos BVK numatytos sąlygos jo taikymui. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje minima baudžiamoji byla, kurioje yra kaltinama ir nuteistoji S. S., jau nagrinėjama ilgai, jos nagrinėjimas užtruko ne dėl S. S. veiksmų, jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos, kad nuteistoji dar buvo laisvėję, taigi, pakankamai seniai, todėl šios bylos nagrinėjimas negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Apeliantas skunde nesutinka su apylinkės teismo nutartimi nepatvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimo taikyti nuteistajai S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir teigia, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų. Tuo remdamasis, jis prašo patvirtinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti šį Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti į laisvę nuteistąją S. S. Priešingai apelianto skundo teiginiams, apylinkės teismas, spręsdamas nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino visus ją tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, kitus reikšmingus duomenis bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ji šiuo metu negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.

9. Visų pirma, reikia pažymėti, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę jose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 7 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Iš tiesų, S. S. pataisos įstaigoje charakterizuojama teigiamai – priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, pataisos namuose dirba, mokosi, nuobaudų neturi, 6 kartus skatinta, laikosi režimo reikalavimų, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, išėjusi iš pataisos įstaigos žada toliau dirbti. Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji būtų susijusi su kriminaline subkultūra, ji dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 28 balai (pagal OASys metodiką). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, turi būti vertinama ir jos pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, įvertinus ir jos padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą, pobūdį bei skaičių, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistoji jau yra pasiruošusi laikytis visuotinai priimtų taisyklių ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, tačiau ir pasibaigus bausmės laikui, bei kad jau yra pakankamai nubausta, kuo iš esmės ir siekiama paskirta bausme jos atlikimo metu.

11. Nors aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąją, tačiau teismas privalo vertinti bei analizuoti ne tik nuteistosios įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, jos elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir jos asmenybę, padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis, BVK 8 straipsnio 1 dalis). Galima pritarti apeliantui, kad Komisijos nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau jame buvo įvertinti ne visi lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiantys veiksniai. Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o didžiausias dėmesys skirtas formalioms įstatyme numatytoms lygtinio paleidimo sąlygoms : nuteistosios atliktai bausmės daliai, jos elgesiui pataisos namuose, kad ji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, skatinta ir pan.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti net trys nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai: netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, ankstesni nusikalstami veiksmai, finansiniai įsipareigojimai. Nors pataisos įstaigoje nuteistoji dirba, jos požiūris į darbą teigiamas, dengė priteistus civilinius ieškinius, tačiau pažymėtina, kad likusi nepadengta civilinių ieškinių suma yra labai didelė – bylos duomenimis, daugiau nei 70 tūkstančių eurų. Per maždaug 8 metus pataisos namuose nuteistoji padengė tik simbolinę priteistų civilinių ieškinių sumą – 1233,25 eurus. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos gavimu (sukčiavimai). Dėl šių priežasčių pakankamai didelė finansinių įsipareigojimų našta bei nustatyti kriminogeniniai veiksmai, susiję su S. S. ankstesniais teisės pažeidimais bei jos elgesio ypatumais, leidžia abejoti tuo, kad teigiama darbinė motyvacija padės išspręsti jai visas finansines problemas ir bus pakankamas faktorius mažinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. S. S. asmenybę apibūdina ir jos kriminogeninė praeitis, t. y. jog ji teista 4 kartus. Ji buvo nuteista už labai didelį kiekį nusikalstamų veikų – sukčiavimus, todėl jos elgesyje nustatytas ir nusikalstamo elgesio modelis. Akivaizdu ir tai, kad ilgą laiką nuteistoji lėšų pragyvenimui gaudavo sukčiaudama. Be viso to, šiuo metu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. S. vėlgi kaltinama padariusi eilę sukčiavimų. Taigi, tokio pobūdžio nusikalstamų veikų mastas gali būti dar didesnis, į ką pagristai dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas. Visus šiuos duomenis apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai įvertino kaip nuteistąją neigiamai charakterizuojančius visų kitų duomenų visumoje, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Ir nors šių nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismams nagrinėjant baudžiamąsias bylas, tačiau šie veiksniai negali būti ignoruojami ir visiškai sumenkinami sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

14. Apeliantas skunde ypatingai akcentuoja tai, kad nuteistoji palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą laisvėje ir realias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Šiuo atveju apygardos teismas pažymi, jog nuteistoji ir prieš padarydama nusikalstamas veikas gyveno su šeima, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais bei dirbo, tačiau tai nesulaikė jos nuo nusikalstamo elgesio ir daugybės nusikalstamų veikų. Taigi, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo teigti, jog tai, kad nuteistoji lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi pas svainę bei galimai toliau tęs darbinę veiklą UAB „T.“, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Atitinkamai, išskirtinai sureikšminami, vertinant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo S. S. galimybę, negali būti ir jai nustatomi pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – pozityvus požiūris į darbą, palaikantys ryšiai su šeimos nariais, aktyvus dalyvavimas kultūriniuose renginiuose. Todėl apelianto skunde kartojami nuteistąją charakterizuojami bylos duomenys, kurie neabejotinai vertinti nuteistosios naudai, svarstant galimybę jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nesudaro pagrindo teigti, jog jos daroma pažanga yra akivaizdi ir pakankama manyti, jog laisvėje ji elgsis pozityviai ir ateityje laikysis įstatymų.

15. Taigi, vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas skundžiamos nutarties motyvus, apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo taikyti nuteistajai S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – teismas tinkamai įvertino nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, jos asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visus kitus reikšmingus bylos duomenis, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistosios negalima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, spręsdamas nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo šališkas, tačiau tai patvirtinančių faktų byloje nenustatyta, o tai, kad teismas priėmė S. S. nepalankią nutartį, jokiu būdu nerodo teismo šališkumo.

16. Dėl aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių, apygardos teismas pripažįsta, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl apelianto skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios S. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus