- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- ATP-494-562/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00438-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo A. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 23 d., paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 2 (dviems) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-07-10, apie 22 val. 55 min., Pasvalio r. sav., Pumpėnų mstl., Malūno g., vairavo automobilį „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,59 promilių girtumas, šiais veiksmais pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau institucija) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą, A. R. paskiriant administracines nuobaudas, nemažesnes nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos minimalios, ir nustatyti, kad A. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-03-10, t. y. nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo dienos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas.
Institucija pažymi, jog A. R. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pasak institucijos, apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra 65 metų amžiaus, anksčiau nebuvo baustas už analogiško teisės pažeidimo įvykdymą, jo šeimos pajamos mažos, nėra niekuo išskirtinės ir LVAT suformuotoje praktikoje analogiškose administracinėse bylose paprastai nepripažįstamos ypatingai švelninančiomis asmens atsakomybę bei galinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą. Institucija atkreipia dėmesį, kad asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu. Tuo labiau, kad A. R. padarė teisės pažeidimą tyčia, sąmoningai, nes nustatytas 1,59 promilės girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė galbūt yra tokia, kai dar galima vairuoti.
Institucija nurodo, kad ATPK 30¹ str. neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 str., arba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė administracinės atsakomybės. Tai ne kartą konstatavo LVAT, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos skyrimo (pvz.: LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2497/2010, NJ7-1598/2006 ir kt.). Institucija pažymi, kad aptariamu atveju, nagrinėjant bylą buvo nustatytos aplinkybės, jog A. R. nepripažino įvykdyto teisės pažeidimo, nesirašė policijos pareigūnų parengtuose dokumentuose, bandė pasišalinti iš teisės pažeidimo padarymo vietos. Institucija mano, kad tokie veiksmai rodo, jog A. R. bandė vengti administracinės atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas skiriamą administracinę nuobaudą, nepagrįstai į tai neatsižvelgė.
Institucija taip pat nurodo, kad 2013-07-10 surašius A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paėmus vairuotojo pažymėjimą, jam buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kuris, kaip nustatė teismas, galiojo iki 2013- 07-23. Pasibaigus laikino leidimo galiojimo laikui, A. R., iki bus priimtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, turėjo galimybę laikino leidimo galiojimo laiką tęsti (byloje nėra jokių duomenų, kad įgalioti pareigūnai laikiną leidimą jo atžvilgiu pratęsti būtų atsisakę). Institucija atkreipia dėmesį, kad asmuo dėl nežinomų priežasčių savanoriškai nesikreipė į policijos įstaigas dėl aptariamo leidimo laiko tęsimo, tačiau tai nereiškia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda buvo pradėta vykdyti nuo 2013-07-23. Nutarimas atimti teisę vairuoti buvo priimtas ir pradėtas vykdyti 2014-03-10 (šiuo atveju nutarimo dalies dėl specialiosios teisės atėmimo paskyrimo vykdymo pradžios skaičiavimas pradėtas atsižvelgiant į ATPK 330 str. 1 d. nuostatas). Aptartą praktiką yra nustatęs LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracinės nuobaudos vykdymo klausimus administracinėje byloje N575-2834/2011. Pasak institucijos, turėtų būti konstatuota, kad A. R. teisės vairuoti atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014-03-10, tai yra nuo tada, kai A. R. realiai neteko teisės vairuoti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes: šeimoje abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus, šeimos pajamos minimalios – iki 1000 Lt per mėnesį, apeliantas gauna tik 350 Lt šalpos pensiją, analogiškų pažeidimų apeliantas anksčiau nebuvo padaręs, pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau apeliantas mano, kad apylinkės teismas administracinę nuobaudą galėjo labiau individualizuoti ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas pažymi, kad nustatyto pažeidimo jis iš esmės neneigė, prašė švelninti jam skirtą nuobaudą, nes abu su žmona yra neįgalūs, žmona sunkiai vaikšto, turi judėjimo negalią. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad žalos iš esmės nebuvo padaryta, nes jis buvo sulaikytas Pasvalio rajono savivaldybės Pumpėnų miestelio pakraštyje, gatvėje, kurioje nebuvo jokio eismo.
Apeliantas pažymi, kad teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad nuo 2013-07-23 apeliantas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Be to, pasak apelianto, vairavus neblaiviems laikini leidimai vairuoti transporto priemones išvis neišduodami, tai draudžia įstatymas (ATPK). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė beveik po metų, tačiau A. R. teisės vairuoti transporto priemones net ir laikinai neturėjo bei neįgijo.
Motyvuojamoji dalis
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinis skundas tenkinamas. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo.
Vadovaujantis ATPK 302¹¹ str. 2 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą, A. R. paskiriant administracines nuobaudas, nemažesnes nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos minimalios. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kita1s įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
A. R. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis yra garbingo amžiaus, už analogiško pažeidimo padarymą ankščiau baustas nebuvo, pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, šeimoje abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus, taip pat atsižvelgė į jų gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes nusprendė A. R. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant A. R. švelnesnę, nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo A. R. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. Minėtos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
A. R. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,59 promilių) žymiai viršijo leistiną (0,41 promilių) normą, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis, turėdamas didelį vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, kad į pažeidėjo turtinę padėtį buvo tinkamai atsižvelgta išdėstant paskirtos baudos mokėjimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. R. atžvilgiu nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė švelnesnę, nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą. Įvertinus minėtas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimas keistinas, A. R. už šį pažeidimą skiriant ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nustatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, tokiu būdu bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą ir nustatyti, kad A. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-03-10, t. y. nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo dienos.
ATPK 330 str. 1 d. Transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. R. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo priimtas 2014 m. kovo 10 d., todėl A. R. laikomas netekusiu specialiosios teisės nuo 2014 m. kovo 10 d. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo atveju asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė nutarimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-1136/2005; N444-844/2008; N444-636/2011, N444-904/2011).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, kad laikinas leidimas A. R. buvo išduotas iki 2013-07-23 (b. l. 65), ir nuo to momento jis teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra skaičiuotinas nuo 2013-07-23. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 269 str. 4 d. numatyta, jog padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę,– iki byloje priimto nutarimo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. Atsižvelgiant į šias nuostatas, A. R. pasibaigus laikino leidimo galiojimo laikui, iki bus priimtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, turėjo galimybę laikino leidimo galiojimo laiką tęsti (byloje nėra jokių duomenų, kad įgalioti pareigūnai laikiną leidimą jo atžvilgiu pratęsti būtų atsisakę). A. R. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad vairavus neblaiviems laikini leidimai vairuoti transporto priemones išvis neišduodami, nes tai draudžia įstatymas (ATPK). Pažymėtina, kad A. R. savanoriškai nesikreipė į policijos įstaigas dėl laikino leidimo laiko tęsimo, tačiau tai nereiškia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda buvo pradėta vykdyti nuo 2013-07-23. Tai, kad A. R. galimai klaidingai suprato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimą bei savo noru neprasitęsė laikino leidimo vairuoti transporto priemones, neduoda pagrindo apeliacinės instancijos teismui kitaip nei įstatyme skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, kadangi apeliantas savo valia negali pakeisti jam paskirtos nuobaudos vykdymo terminų.
Atsižvelgiant į tai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimas keistinas panaikinant nutarimo dalį, kuria numatyta, kad A. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2013 m. liepos 23 d., pripažįstant, kad A. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2014 m. kovo 10 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą. A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarimą:
1) panaikinti nutarimo dalį, kuria A. R. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;
2) už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą A. R. paskirti 2000 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams;
3) panaikinti nutarimo dalį, kuria numatyta, kad A. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2013 m. liepos 23 d., pripažįstant, kad A. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2014 m. kovo 10 d.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.