- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2-8356-772/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07312-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo V. J. atstovui adv. P. Labanauskui, neatvykus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionės motinos G. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausiusią 1/2 dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs daikto dalį valdyti. Pareiškėjas teigė, kad po motinos mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėto nekilnojamojo daikto dalį, mokėjo mokesčius, naudojosi ja, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad motina nuo 1999-12-17 kartu su kitu bendraturčiu valdė po 1/2 dalį aukščiau paminėto nekilnojamojo daikto, kurios yra įregistruotos jų vardu VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale. Kadangi po motinos mirties laiku nesikreipė į notarą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo ŠAVMI atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas yra turto palikėjos G. J. sūnus (b.l.3). Iš pateikto teismui mirties liudijimo nuorašo seka, kad G. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.6). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo pažymėjimo darytina išvada, kad turto palikėjai G. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo daikto, kurią ji įsigijo 1999-12-17. Šią nekilnojamojo daikto dalį ji bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė su kitu bendraturčiu, kuriam irgi priklauso kita 1/2 dalis šio daikto, nes šis daiktas viešame registre yra įregistruotas abiejų bendraturčių vardu (b.l.7) (CK 4.72str., CK 4.73str.). Po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikėjos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi juo kaip savo turtu (b.l. 1-2). Kadangi suinteresuotas asmuo ŠAVMI prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jis nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjas V. J. priėmė velionės motinos G. J. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą atsiradimo vietos notarų biurui. Kadangi po velionės motinos G. J. mirties pareiškėjas V. J. į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, todėl laikytina, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis paleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5. 57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių. Todėl remiantis paminėtu tuo pačiu pareiškėjui V. J. prailgintinas ir praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jo mirusios velionės motinos G. J. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjui V. J. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjas V. J. po velionės motinos G. J. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas teisėtu atsiradusio palikimo įpėdiniu (CK 5.13 str.), priėmė palikėjos palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, pradėdamas ją faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas. ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į palikėjos vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuotas asmuo (b.l. 16).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionės motinos G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pradėdamas ją faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas V. J. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atnaujinti pareiškėjui V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionės motinos G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.