- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- 2-1235-292/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- UAB „S.“
- Atsakovas
- UAB “T.”
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „S.“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB “T.” dėl prievolės įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė UAB „S.“ patikslintu ieškiniu (b. l. 113-115) prašo priteisti iš atsakovės 259,05 Eur įsiskolinimą už įsigytą kurą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas- 12 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad su atsakove 2016-09-28 pasirašė naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16/09/28-01g, pagal kurios 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo pirkti, o ieškovė parduoti benziną, dyzelinius degalus ir dujas. Sutartinių santykių pradžioje atsakovė savo įsipareigojimus apmokėti už nupirktus naftos produktus vykdė tinkamai ir laiku, tačiau vėliau už naftos produktus pradėjo laiku neatsiskaitinėti. Ieškovė pirminio ieškinio padavimo dieną, t. y. 2017-02-14 buvo skolinga 632,31 Eur, t. y. pagal 2016-10-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KST Nr. 5027027- 1241,89 Eur, kuriuos turėjo sumokėti iki 2016-11-10 ir kurią (sąskaitą) pilnai apmokėjo 2016-12-07 mokėjimo nurodymu Nr. 237- 800 Eur, ir 2016-12-07 mokėjimo nurodymu Nr. 238- 441,89 Eur. Pagal 2016-11-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KST Nr. 5028070-1719,77 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2016-12-30, tačiau apmokėjo dalinai- 939,76 Eur, nes 2016-12-13 atsakovei sumokėjus 1000 Eur , iš jos- 60,24 Eur, laikantis mokėjimų eiliškumo tvarkos, numatytos CK 6.54 str., buvo apmokėtos anksčiau neapmokėtos sąskaitos- faktūros, t. y. 2016-10-31 išrašyta sąskaita- faktūra KST Nr. 5027163- 4,35 Eur sumai už kortelių aktyvavimą ir 2016-11-28 PVM Sąskaita- faktūra KST Nr. 00227- 55,89 Eur už susidariusią baudą ir delspinigius. Sąskaitas atsakovė priėmė, tai matyti iš ieškovės svetainės savitarnos išrašo, kuri yra byloje, o likusios- 780,01 Eur sumos ieškinio padavimo dieną nebuvo sumokėjusi.
Tokia atsiskaitymo tvarka buvo numatyta jau minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte ir laikoma, kad ieškovė sąskaitą pateikė tinkamai, o atsakovė dokumentus gavo dokumentų patalpinimo interneto puslapyje dieną.
Sutarties 3.3 punktu šalys sulygo, kad atsakovė sutartyje numatytais terminais neapmokėjusi ieškovei už įsigytus naftos produktus, įsipareigoja mokėti ieškovei 0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Remiantis tuo, 2017-01-23 atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra KST Nr. 000369 139,99 Eur sumai, o 2017-02-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra KST Nr. 00426- 58,82 Eur sumai. Atsakovė laiku neatsiskaičiusi, privalo sumokėti 198,81 Eur delspinigių.
Su atsakove ne kartą buvo bandyta susisiekti dėl skolos sumokėjimo, tačiau į raginimus atsiskaityti atsakovė nereagavo. Todėl jie kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę UAB „I. A.“, kuri atsakovei ir išsiuntė pretenziją dėl skolos sumokėjimo bei 2017-01-24 pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo, tačiau ir į pranešimus atsakovė nereagavo. Atsakovei nemokant įsiskolinimo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl 632,31 Eur įsiskolinimo ir 198,81 Eur delspinigių priteisimo.
Tačiau po ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2017-03-27 atsakovė sumokėjo 527,07 Eur, kuriais buvo padengta 2017-01-23 PVM sąskaita faktūra KST Nr. 000369- 139,99 Eur sumai ir 2017-02-07 PVM sąskaita faktūra KST Nr. 00426- 58,82 Eur sumai.
Nepaisant to, kad 2017-03-27 atsakovė mokėjimo paskirtyje nurodė, jog mokama už kurą pagal PVM sąskaitą faktūrą KST Nr. 5028070, tačiau pagal šalių pasirašytos sutarties 3.3 p., remiantis CK 6.54 str. nuostatomis, sumokėtos sumos pirmiausia buvo skirtos delspinigių apmokėjimui. Todėl atsakovei sumokėjus 572,07 Eur, pirmiausia buvo padengtos: 1) 2017-03-27 PVM sąskaita faktūra KST Nr. 000369 139,99 Eur sumai ir 2) 2017-02-07 PVM sąskaita faktūra NR. 00426- 58,82 Eur sumai, iš viso: 198,81 Eur, o likusia mokėjimo suma buvo dalinai padengta 2016-11-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra KST Nr. 5028070.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad šalių sutarimu atsakovei naftos produktams buvo suteikta nuolaida, 2016-12-31 ieškovė atsakovei išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą KST Nr. 5029561 bendrai 147,70 Eur sumai, taip pritaikydama tarp šalių sutartą nuolaidą naftos produktams, dėl ko atsakovės įsiskolinimas sumažėjo 147,70 Eur. Tokiu būdu, atsakovė sumokėdama 572,07 Eur, pirmiausia sumokėjo delspinigius ir likusia 520,96 Eur suma, sumažinus atsakovės įsiskolinimą 147,70 Eur suma, dalinai apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą KST Nr. 5028070 ir šiai dienai atsakovės įsiskolinimas yra 259,05 Eur.
Taip pat atsakovė privalo mokėti įstatymų nustatytas 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas- 12 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur už teisines paslaugas.
Atsakovė UAB „T.“ nesutikdama su ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 45-47), tripliką (b. l. 79-81), o bendrovės direktorė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes savo įsipareigojimus pagal sutartį jie vykdė tinkamai ir laiku. Tačiau ieškovė siekia ne sąžiningo bendradarbiavimo, o bet kokia kaina, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, sveiką logiką ir sąžiningą darbą, siekia gauti pelną. Sąskaita faktūra KST Nr. 5027027 išrašyta 2016-10-31 1241,89 Eur sumai ir ji pilnai apmokėta 2017-12-07 pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtį. 2016-11-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra KST Nr. 5028070 1719,77 Eur sumai. Šią sąskaitą faktūra jie apmokėjo iš dalies- 1000 Eur, kaip dalinę įmoką už šią sąskaitą, todėl neapmokėta suma liko 719,77 Eur. Šios sąskaitos pilnai neapmokėjo nes jiems buvo nesuprantama iš kur atsirado 60,24 Eur suma. Ieškovė gavusi apmokėjimą, kaip norėjo taip jį ir paskirstė. Bet pagrindinė priežastis, kodėl buvo neapmokėta visa lapkričio mėnesio sąskaita buvo ta, kad kaina sąskaitoje nurodyta didesnė nei tuo metu buvo prekyboje ir nebuvo pritaikyta jokia žadėta nuolaida kurui. Už 1721,71 kuro litrą paskaičiuota po 0,8202 Eur be PVM suma, t. y. 1412,21 Eur, kai tuo pačiu metu tą patį kurą jie galėjo įsigyti po 0,7438 Eur ar po 0,7851 Eur be PVM kitur ir sutaupyti pinigų. Pildami kurą, jie nežinojo, kad ieškovė jais pasinaudos kaip pelno gavimo šaltiniu ir išrašys sąskaitas, neatitinkančias realių tuo metu pas kitus tiekėjus buvusių kainų. Dėl šios priežasties jie ne kartą kreipėsi į ieškovę bei juos atstovaujančią įmonę UAB „I. A.“, o po pateikta sąskaita buvo parašytas komentaras, jog jie nesutinka su pateikta suma, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Ir tik po ilgų derybų ir pokalbių 2017-01-20 jie gavo atbuline data išrašytą kreditinę sąskaitą 147,70 Eur sumai. Todėl jų skola sumažėjo iki 572,07 Eur. Tačiau ieškovė iš jų pradiniu ieškiniu reikalavo sumokėti 632,31 Eur. Jie, sutikdami su 572,07 Eur reikalavimo suma, 2017-03-27, t. y. bylos nagrinėjimo metu ją ir sumokėjo.
Nesutinka su delspinigiais. Ieškovė pirmoji pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Jie skambino ir prašė, o taip pat rašė ieškovei, norėjo suderinti galutinę atsiskaitymo sumą, taip pat norėjo, kad kaina už kurą būtų paskaičiuota tokia, kokia tuo metu buvo visoje Lietuvoje. Tačiau ieškovė viena ranka 2017-01-20 išrašo kreditinę sąskaitą, sumažindama kuro kainą, o už kelių dienų išrašo sąskaitą faktūrą 139,99 Eur sumai priskaičiuotų delspinigių, o už dviejų savaičių išrašo dar vieną sąskaitą faktūrą- 58,82 Eur sumai. Delspinigiai paskaičiuoti neprotingai dideli, kreditorius jokių nuostolių nepatyrė, ir jei jie ir priteistini, tai turi būti sumažinti iki 0,02 procentų už kiekvieną dieną, remiantis teisingumo, protingumo kriterijais, nes delspinigių paskirtis yra ne pasipelnyti, o atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius.
Nesutinka su ieškovės patirtomis išlaidomis dėl jai suteiktų teisinių paslaugų. Tarp ieškovės ir UAB „“I. A.“ yra sudaryta bendradarbiavimo, atstovavimo sutartis. Sudarydami su skolų išieškotojais išieškojimo paslaugų teikimo sutartis, kreditoriai jiems gali suteikti tik tokias teises, kokias skolininkų atžvilgiu jie turi patys. Tai reiškia, kad skolų išieškotojai, siekdami susigrąžinti iš klientų skolininkų skolas, turi teisę veikti tik tokiose ribose, kokiose skolininko atžvilgiu galėtų veikti pats kreditorius. Skolų išieškotojai yra tik verslininkai, todėl pastarieji veikdami savo pačių rizika ir siekdami vienintelio tikslo- pelno, neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti skolininkų atlyginti šias išlaidas, o skolininkai neturi pareigos mokėti daugiau nei yra skolingi.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ginčo esmė.
Byloje yra kilęs ginčas dėl prievolių pagal pirkimo- pardavimo sutartį vykdymo, skolos dydžio ir dėl kreditoriaus prievolės pažeidimo.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl ginčo esmės.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų, sutarties nurodymus, o jei tokių nėra- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.1 d.).
Bylos duomenimis (b. l. 9-13) nustatyta, kad tarp šalių 2016-09-28 buvo sudaryta naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei benziną ir dyzelinius degalus, dujas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už naftos produktus sutartyje nustatytą sumą (kainą) CK 6.305 str. 1 d.), todėl teismas, kilus ginčui dėl atsiskaitymo pagal sutarties sąlygas, turi patikrinti ar vykdant prievolę buvo laikomasi nurodytos sutarties sąlygų.
Sutarties 3 skyrius- „Atsiskaitymo tvarka“ reglamentuoja atsiskaitymo už parduotus naftos produktus tvarką ir numato, kad pardavėjas (ieškovė) išrašo ir tą pačią dieną patalpina PVM sąskaitą faktūrą, kuri yra pardavimą ir kuro įsigijimą joje numatyta kaina patvirtinantis dokumentas, ir išsamią ataskaitą už praėjusį ataskaitinį laikotarpį sutartyje nurodytame interneto puslapyje, kartu išsiųsdamas pranešimą pirkėjui (atsakovei) jo nurodytu adresu apie tai, kad PVM sąskaita faktūra ir išsami ataskaita yra pateikta internete. Pirkėjas (atsakovė) per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo datos turi apmokėti sąskaitą.
Bylos duomenimis (b. l. 48-50, 118) nustatyta, kad pirmoji per sutarties galiojimo laiką PVM sąskaita faktūra Nr. KST 5027027 už parduotą kurą atsakovei buvo išrašyta 2016-10-31 1241,89 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2016-11-10, ir kurią atsakovė apmokėjo tik 2016-12-07. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė praleido terminą, nurodytą sąskaitoje ir sutartyje, sąskaitai apmokėti. Tikėtina, kad dėl to 2016-11-3-28 buvo išrašyta PVM sąskaita- faktūra KST00227 dėl 55,89 Eur delspinigių, kurios atsakovė, kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 89) pagal sutarties sąlygas- per 5 dienas nuo sąskaitos gavimo, neginčijo. Tą pačią dieną- 2016-10-31, buvo išrašyta ir kita sąskaita faktūra Nr. 5027163 (b. l. 69) 4,35 Eur sumai, nurodant, kad tai yra kortelių aktyvavimo mokestis ir šios sąskaitos atsakovė taip pat neginčijo.
Tokiu būdu, iki sekančios sąskaitos Nr.5028070 už dyzelinį kurą apmokėjimo pateikimo 2016-11-30 1719,77 Eur sumai, atsakovė buvo neapmokėjusi 2-jų sąskaitų- 55,89 Eur delspinigių ir 4,35 Eur kortelių aktyvavimo mokesčio.
2016-11-30 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą KST Nr. 5028070 1719,77 Eur sumai už parduotą dyzeliną, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2016-12-10 (b. l. 15). Atsakovė 2016-12-13 mokėjimo nurodymu Nr. 71, taip pat praleidusi terminą, sumokėjo 1000 Eur, pavedime mokėjimo paskirtį nurodydama, kad tai yra dalinė įmoka pagal 2016-11-30 ieškovės pateiktą sąskaitą.
2016-12-31 ieškovė išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą KST Nr. 5029561 (b. l. 17), padarydama atsakovei sutartyje nurodytą nuolaidą dyzeliniam kurui nuo 2016-11-30 sąskaitoje faktūroje Nr. 5028070 nurodytos 1719,77 Eur sumos.
2017-01-23 atsakovei išrašoma PVM sąskaita faktūra KST Nr.00369 dėl 139,99 Eur delspinigių ir baudos sumokėjimo (b. l. 19), o 2017-02-07- PVM sąskaita faktūra KST Nr. 00426 taip pat dėl 58,82 Eur baudos ir delspinigių sumokėjimo (b. l. 20).
Ieškovės teigimu, nors 2016-12-13 atsakovės mokėjimo nurodyme nurodyta, kad ji iš dalies (1000 Eur) apmoka ieškovės 2016-11-30 pateiktą sąskaitą Nr. 5028070 1719,77 Eur sumai už nupirktą dyzelinį kurą, 1000 Eur suma, sumokėta pagal šią sąskaitą, buvo padengta anksčiau neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros- 2016-10-31 sąskaita KST Nr. 5027163- 4,35 Eur kortelių aktyvavimo mokestis ir 2016-11-28 sąskaita KST Nr. 00227- 55,89 Eur bauda ir delspinigiai, remiantis CK 6.54 straipsniu.
Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnis numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei skolininko prievolei įvykdyti. Šio straipsnio normos yra dispozityvios ir taikomos tik jeigu šalys dėl įmokos paskirstymo nėra susitariusios. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys sutarties 3.3 p. susitarė, jog sutartyje nustatytais terminais atsakovei nesumokėjus už įsigytus naftos produktus, atsakovė įsipareigoja mokėti delspinigius ir sumokėtos sumos už naftos produktus pirmiausiai bus skirtos delspinigių sumokėjimui pagal CK 6.44 straipsnio nuostatas. Sutarties nuostatos iš esmės atkartoja įstatymo nuostatas, tačiau pripažintina, kad dėl delspinigių įskaitymo tvarkos šalys susitarė. Todėl pripažintina, kad pagrįstai ieškovė, gavusi apmokėjimą už dyzelinį kurą, įmokas paskirstė pagal sutarties nuostatas, pirmiausia jas paskirdama netesyboms sumokėti. Svarstytinas klausimas, tik ar atsakovės 1000 Eur mokėjimu pagal sąskaitą Nr. 5028070, pagrįstai paskirta 4,35 Eur kortelių aktyvavimo mokesčiui padengti, nes kai yra kelios skolos, skolininkas mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, ką šiuo atveju atsakovė ir padarė. Tačiau tai neturi įtakos galutinės skolos dydžiui, kurią ir ginčija atsakovė.
Galutinės skolos dydžiui įtakos turi ieškovės paskaičiuoti delspinigiai 139,99 Eur pagal 2017-01-23 sąskaitą Nr. 00369 bei ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu, atsakovė iš dalies pripažindama ieškinį, sumokėjo dalį sumos- pagal pateiktus pirminiu ieškiniu reikalavimus, o ieškovė, šias pinigų sumas paskirstė ginčijamų delspinigių sumokėjimui (b. l. 19-20). Atsakovė neginčija delspinigių dydžio paskaičiavimo (ne)pagrįstumo, tačiau kelia klausimą, jog kreditorius pats pažeidė prievolę, nes kol apmokėjus dalį sąskaitos, buvo sprendžiamas klausimas dėl nuolaidų už kurą, t. y. galutinės mokėtinos sumos, kurią ieškovė po derybų pritaikė tik 2016-12-31 išrašydama 147,70 Eur kreditinę sąskaitą, ieškovė skaičiavo ir delspinigius.
Įstatymas (CK 6.64 straipsnis) numato atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Vienas iš jų yra, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ar kitokios kreditoriaus kaltės. Kreditoriaus praleisto termino pasekmės numatytos CK 6.262 straipsnyje. Kreditorius laikomas praleidusiu terminą, jeigu neatliko veiksmų, numatytų įstatyme, sutartyje, arba veiksmų kuriuos privalėjo atlikti pagal papročius ar prievolės pobūdį, o skolininkas dėl to negalėjo laiku įvykdyti prievolės. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovės paaiškinimus nustatyta, kad atsakovei pagal sutarties 3.1. punktą pareiškus pretenzijas dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. 5028070, konkrečiai dėl mokėtinos sumos, ir apmokėjus tik dalį sąskaitos, toliau sprendžiant klausimą dėl nuolaidų už kurą, o tuo pačiu ir galutinės apmokamos sumos, kreditorius pritaikė nuolaidas 147,70 Eur sumai 2016-12-31, o tai reiškia, kad iki nurodytos datos atsakovė, nežinodama galutinės sumos, negalėjo laiku įvykdyti dalies prievolės pagal ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą Nr.5028070. Pagal piniginę prievolę skolininkas neprivalo mokėti palūkanų už kreditoriaus praleisto termino laiką (CK 6.262 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad kreditinė sąskaita (b. l. 83) išrašyta 2016-12-31, o atsakovė ją gavo tik 2017-01-20 (b. l. 82), t. y. už 3 dienų. Pripažintina, kad 139,99 Eur delspinigių paskaičiuoti nepagrįstai ir atsakovė neturi šios sąskaitos apmokėti. Kadangi po ieškinio pateikimo 2017-03-27 atsakovė sumokėjo 572,07 Eur, t. y. sumos, kurios ji neginčija, ieškovė vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio taisykle ir sutarties sąlygomis pervestą sumą įskaitė kaip delspinigius, kurie ginčijami teisme, tačiau 139,99 Eur delspinigių dėl anksčiau nurodytų priežasčių nepriteistini, todėl laikytina, kad atsakovė ieškovei pagal pateiktas sąskaitas faktūras yra skolinga 119,06 Eur (259,05 Eur-139,99 Eur).
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas (CK 6.210 str. ), kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, numato 6 procentų metines procesines palūkanas.
Iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 12 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio ir 250 Eur už teisines paslaugas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinas ieškovės prašomas priteisti 12 Eur žyminis mokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pagal teismo nutartį yra primokėjusi 13 Eur žyminį mokestį, tačiau ji neprašo atlyginti šios žyminio mokesčio dalies, o įvertinus, kad po bylos iškėlimo atsakovė sumokėjo dalį skolos, likusi žyminio mokesčio dalis ir nepriteistina (CPK 93 str. 4 d.).
Sprendžiant klausimą dėl ieškovės patirtų išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo, tai nustatyta, kad ieškovei teisines paslaugas teikė UAB „L.“ pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį (b. l. 24-28).Tačiau šios išlaidos negali būti atlygintinos pagal CPK 88 str. 1 d. 10 p., kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nes nuo 2017-07-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2016-11-08 įstatymui NR. XX-2751, CPK 88 str. 3 dalis įsakmiai nurodo, kad CPK 88 str. 1 d. 10 p. nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir įstatymo nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad ir iki šios normos įsigaliojimo (ieškinys pateiktas iki jos įsigaliojimo), teismų praktikoje buvo aiškiai pasisakyta, kad CK 56 straipsnio 2 ir 3 dalys numato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą, o tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą ratą asmenų, negali atstovauti juridiniam asmeniui. Atstovavimo nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų priteisimo reglamentavimą. CPK 98 str. 1 d, nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. O tai reiškia, kad įstatymas civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas procesinis sprendimas, numato reikalauti iš kitos šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas. Kitokios patirtos atstovavimo išlaidos, negali būti priteistos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str.), priteistinos iš abiejų šalių po lygiai, kadangi patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys yra beveik lygios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „T.“ Uždarosios akcinės bendrovės „S.“ naudai 119,06 Eur skolą, 12 Eur žyminį mokestį, iš viso: 131,06 Eur.
Priteisti iš UAB „T.“ UAB „S.“ naudai 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 119,06 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-02-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš UAB „S.“ 9,26 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš UAB „T.“ 9,26 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.