Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti sušvelninant paskirtą administracinę nuobaudą – netaikyti papildomos nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde apeliantas nurodo, kad prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Jo girtumo laipsnis buvo labai artimas leistinai normai, todėl papildoma administracinė nuobauda galėjo būti ir netaikoma. Apeliantas pažymi, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ Centro regiono Kaišiadorių-Prienų klientų aptarnavimo komandos vadovu ir jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Apelianto teigimu, jei jis negalės vairuoti, praras darbą – šeimos pragyvenimo šaltinį.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.).

Iš skundžiamo nutarimo turinio ir bylos aplinkybių matyti, kad, skirdamas nuobaudą R. K., apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir gailisi), pažeidimo pobūdį (R. K. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,43 (su 0,017 paklaida) promilių neblaivumo laipsnis), pažeidėjo asmenybę (dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), ir šias aplinkybes įvertinęs paskyrė teisingą nuobaudą – piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į apelianto skunde nurodomas aplinkybes, skirti švelnesnės nuobaudos, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.

Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ar sukelia didelius nepatogumus rūpinantis savo artimaisiais ar savimi. R. K. apylinkės teismui nurodytos aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam neigiamas pasekmes, nesudaro pagrindo neskirti šios nuobaudos, kadangi kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Apeliantas turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimą, todėl, padaręs jį, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Šiuo atveju svarbi nuobaudos skyrimui aplinkybė yra tai, kad už analogišką pažeidimą jis praeityje jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas vėliau sutrumpintas. Tačiau pritaikytos sankcijos neturėjo pakankamos įtakos R. K. elgesiui ir jis vėl vairavo neblaivus, nors ir nevartojęs alkoholio tą pačią dieną, bet teisingai neįvertinęs savo galimybių vairuoti.

Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo, vertintinos ne tik pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, bet ir paties pažeidimo pobūdis. Šiuo atveju R. K. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus baudą ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, gali būti pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, tokia nuobauda, paskirta kartu su bauda, laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.