- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2-224/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD bankas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilmega“, Ž. K., M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1520-460/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilmega“, Ž. K., M. V. ir A. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB NORD bankas 2010-02-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Vilmega“, Ž. K., M. V. ir A. Č. solidariai 999 222,88 Lt negrąžinto kredito, 37316,34 Lt palūkanų, 2 162,70 Lt delspinigių (iš viso – 1 038 701,92 Lt), 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir areštavo atsakovams priklausantį 1 038 701,92 Lt vertės turtą bei turtines teises.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. 2010-06-16 pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog šios teismo nutarties pagrindu areštavus 1,2000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Birbinčių k., Klaipėdos r., yra pažeistos jo nuosavybės teisės į minimą turtą. Nurodė, jog 2009-06-04 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) teisėtai įgijo šį sklypą iš atsakovo A. Č., kurį atstovavo kitas atsakovas M. V.. Teigė, jog neįregistravo sklypo nuosavybės teisų dėl to, kad A. Č. buvo nuolat išvykęs ir negalėjo pasirašyti priėmimo – perdavimo akto. Tuo remdamasis prašė panaikinti nurodytam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi šį pareiškėjo prašymą atmetė. Nurodė, kad pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalies nuostatas nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o toks faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka, tai yra pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Atsižvelgdamas į tai, kad minėto sklypo priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas tik 2010-06-15, teismas sprendė, jog nuosavybės teisė į minėtą sklypą pareiškėjui atsirado tik 2010-06-15, todėl nėra pagrindo panaikinti minėto turto areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartyje nebuvo nurodyta, jog priėmimo – perdavimo aktas turi būti patvirtintas notarine tvarka ir nedelsiant įregistruotas viešame registre. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikiamo 2009-07-08 pareiškimo apie pinigų gavimą, jame yra pareiškėjo įrašyta žyma apie perimamą žemės sklypo valdymą. Vien šio dokumento pavadinimas ,,pareiškimas“ nesudaro pagrindo teigti, kad žemės sklypas nebuvo perduotas pareiškėjui.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo įregistruota VĮ ,,Registrų centre“, todėl antstolis, neįvertinęs šios informacijos, nepagrįstai areštavo minimą žemės sklypą.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie turto areštą. Pareiškėjas siekė 2009-07-08 pareiškimą apie perimtą sklypo valdymą įregistruoti viešajame registre, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta nurodžius, jog tam reikalingas notariškai patvirtintas priėmimo – perdavimo aktas. Toks aktas buvo sudarytas notarine tvarka tik 2010-06-15, nes šalys negalėjo suderinti tinkamo laiko.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB NORD atsiliepime prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2010-06-15 priėmimo – perdavimo aktas yra sudarytas galiojant turto areštui, todėl yra niekinis ir negali sukelti jokių pasekmių. Teigia, jog pareiškėjas privalėjo įregistruoti ne tik Sutartį, bet ir 2009-07-08 priėmimo – perdavimo aktą. Pareiškėjas, o taip pat A. Č. galėjo antstoliui siūlyti areštuoti konkretų turtą, o jam atsisakius – skųsti antstolio veiksmus.
Atsakovas M. V. prašo atskirąjį skundą patenkinti ir iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta 2009-06-04 sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), atsakovas A. Č. pardavė, o pareiškėjas A. B. nupirko 1,2000 ha žemės sklypą, esantį Birbinčių k., Klaipėdos r. Antstolis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį, kuria atsakovams buvo taikytas turto areštas, 2010-03-31 aprašė ir areštavo minėtą žemės sklypą. Teismas, minėta atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad apie nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą jo vardu nebuvo įregistruotos.
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Kaip matyti iš minėtos 2009-06-04 Sutarties 15 punkto, jame nurodyta, kad Sutarties šalims išaiškinta ir šalys žino prieš tai nurodytas CK 6.393 ir 6.398 straipsnio normas. Sutarties 16.1 ir 16.2 punktuose pirkėjas įsipareigojo perduoti žemės sklypą pirkėjui, kai šis sumokės likusią dalį kainos, šalys taip pat įsipareigojo pasirašyti ,,abišalį priėmimo – perdavimo aktą“. Todėl atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai atsisakė ginti pareiškėjo nurodytas nuosavybės teises (CPK 5 str., CK 4.47 str.). Apeliacinės instancijos teismui jo papildomai pateiktas šalių pasirašytas ir notaro nepatvirtintas 2009-07-08 Pareiškimas, kuriuo pardavėjas patvirtina gavęs likusią turo pardavimo kainą bei apelianto teiginiai, kad šis aktas gali būti prilyginamas perleidimo faktą įforminančiam kitam dokumentui, nepaneigia teismo išvados pagrįstumo. Tuo labiau, kad pagal Sutarties 17 punktą pirkėjui sumokėjus visą nekilnojamojo daikto kainą, toks faktas turi būti nedelsiant patvirtintas notaro. Be to, kaip paminėta, perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2010-06-15, tai yra po to, kai teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovo A. Č. ginčo turtui jau buvo pritaikęs šias apsaugos priemones, po to, kai ši teismo nutartis jau buvo įregistruota viešame turto arešto aktų registre bei antstolis jau buvo įvykdęs šią teismo nutartį (b. l. 63-73). Pažymėtina tai, kad yra akivaizdu, jog atsakovo A. Č. atstovas kitas atsakovas M. V., pasirašydamas 2010-06-15 ginčo turto priėmimo perdavimo aktą, žinojo ir apie ieškovo AB DnB NORD banko 2010-02-26 pareikštą ieškinį, ir apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Sutartis VĮ ,,Registrų centre“ buvo įregistruota 2009-06-04, tačiau antstoliui aprašant ir areštuojant turtą, duomenų apie pasikeitusį žemės sklypo savininką nebuvo užfiksuota (b. l. 57-59).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepaneigė skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir tesėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330 str.).
Pažymėtina tai, kad atsakovas A. Č., dėl kurio turto perleidimo iškilo šis ginčas, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir siūlyti antstoliui užtikrinant ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį areštuoti kitą konkretų turtą arba siūlyti kitokį užtikrinimo būdą (CPK 146 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. palikti nepakeistą.