Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-651/2014

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-68-9-00869-2012-4

2014 m. sausio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 306¹ str. 1 d., ir jis nubaustas:

pagal BK 22 str., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 187 str. 3 d. 30 parų arešto;

pagal BK 306¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 str., 178 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d. paskirta arešto bausme ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu pagal BK 306¹ str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-03-23.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 str., automobilį „Peugeot 405“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotą P. B. vardu, nuspręsta konfiskuoti.

Daiktus – valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) saugomą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, taip pat daiktus, išskyrus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7250“, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK daiktų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti, o mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7250“ grąžinti L. M..

Nuspręsta panaikinti L. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 1 784 Lt, saugomus Klaipėdos apskrities VPK, ir juos grąžinti L. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2012-10-25, apie 03.30 val., siekdamas pagrobti dyzelinį kurą iš UAB „Transrena“ priklausančio vilkiko DAF, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo degalinės „Apoil“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sulaužė 300 Lt vertės vilkiko dviejų kuro bakų užraktus ir pasikėsino pagrobti UAB „Transrena“ priklausančius 4 138 Lt vertės 890 litrų dyzelinio kuro, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Kriminalinės policijos pareigūnams bandant sulaikyti L. M., jis pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu L. M. sugadino UAB „Transrena“ priklausantį 300 Lt vertės turtą ir pasikėsino pagrobti UAB „Transrena“ priklausantį 4 138 Lt vertės turtą.

Be to, L. M. neteisėtai sunaikino transporto priemonės identifikavimo numerius: jis laikotarpiu nuo 2012 metų rugsėjo mėn. pradžios iki spalio 25 dienos, tiksli data, laikas ir vieta nenustatyti, panaudodamas kietą, smailų įrankį, braižydamas ir deformuodamas numeracijos lauką, neteisėtai sunaikino automobilio „Peugeot 405“ identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje nuteistasis L. M. prašė jį išteisinti, o palikus apkaltinamąjį nuosprendį prašė kiek galima labiau švelninti laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė bei įvertino tinkamai ir pagrįstai L. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 306¹ str. 1 d.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jo manymu, nors policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės sutampantys, tačiau tai neišsklaido abejonių, jog tų įvykių kaltininkas buvo jis ir policijos pareigūnai būtent jį 2012-10-25 naktį gaudė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais ir atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnų parodymai yra ne tik nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, bet ir paneigia nuteistojo versiją, jog policijos pareigūnai galėjo vytis ne jį. Iš liudytojo G. Grišanovo parodymų nustatyta, kad 2012-10-25 kartu su Klaipėdos r. PK KPS tyrėjais L. Bočkumi, V. Rimkumi ir G. Šneideriu buvo surengta slapta operacija. Nakties metu su V. Rimkumi būnant prie „Apoil“ degalinės, pamatė „Peugeot 405“, iš kurio išlipo L. M.. L. Bočkus ir G. Šneideris buvo kitoje degalinės pusėje, ir jie pranešė, kad pilietis yra prie vilkikų ir krapštosi prie bakų. Buvo nuspręsta jį sulaikyti. G. Grišanovas pribėgo iš kairės pusės 2–4 metrų atstumu, apšvietė su prožektoriumi, pradėjo šaukti „stok, policija“, tačiau asmuo pabėgo. Liudytojas patvirtino, kad pabėgęs asmuo buvo L. M., jis jį pažino, nes jau ir anksčiau jam teko gaudyti L. M. dėl dyzelinio kuro vagysčių. Tai, kad prie vilkikų bakų krapštėsi ir vėliau pabėgo būtent L. M., patvirtino ir policijos pareigūnai L. Bočkus, G. Šneideris, V. Rimkus. Abejoti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, o apelianto teiginiai, kad policijos pareigūnai galėjo susitarti, yra niekuo nepagrįsti. Juo labiau atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai yra net tik savo pareigas atliekantys tarnautojai, bet ir kaip liudytojai davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą.

Dėl nuteistojo teiginių, kad kaltinime nurodytas pasikėsinto pavogti dyzelinio kuro kiekis yra visiškai nerealus, nes joks lengvasis automobilis tokio kiekio paprasčiausiai nepavežtų, pažymėtina, kad šiuo atveju nesprendžiamas klausimas, ar būtų lengvasis automobilis pavežęs tokį kiekį kuro, šiuo atveju esmė tai, kad buvo pasikėsinta pavogti tokį kiekį, t. y. 890 litrų, dyzelinio kuro.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis teigia, kad jam inkriminuotos veikos jis negalėjo padaryti, nes nuo 2012-10-13 buvo išvykęs į Daniją. Pažymėtina, kad tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, iš nuteistojo telefono išklotinės nustatyta, jog jo mobiliojo ryšio telefono veikimo zona 2012-10-25 buvo Klaipėdos m. ribose. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis taip tik bando išvengti atsakomybės.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nuteistojo kaltė įrodyta ne tik policijos pareigūnų parodymais, bet ir liudytojo J. N. parodymais. Iš minimo liudytojo parodymų nustatyta, kad jis 2012-08-07 pardavė L. M. automobilį „Peugeot 405“, su kuriuo L. M. buvo atvykęs į degalinę „Apoil“. Nors nuteistasis teigia, kad liudytojas J. N. teisiamajame posėdyje jo nepažino, todėl negalima remtis liudytojo parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo J. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukos protokolu. Iš protokolo matyti, kad liudytojas pažino L. M. kaip asmenį, kuriam pardavė automobilį, davė nuoseklius parodymus apie automobilio pardavimo aplinkybes. Be to, ir teisiamojo posėdžio metu nuotraukoje nurodė L. M. kaip asmenį, kuriam pardavė automobilį.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. M. pripažino kaltu pagal BK 22 str., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.

Taip pat nekyla abejonių, jog nuteistasis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ str. 1 d., nes byloje objektyviais ir neginčytinais įrodymais nustatyta, jog L. M. iš L. N. 2012-08-07 nusipirko automobilį „Peugeot 405“, su kuriuo jis 2012-10-25 buvo atvykęs į degalinę „Apoil“. Liudytojas L. N. parodė, jog L. M. parduotas automobilis buvo su benzininiu varikliu, variklio skyrius buvo tvarkingas, jokių identifikavimo numerių (VIN) nubraižymų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam automobilis buvo parduotas su nesunaikintu identifikavimo numeriu (VIN), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad identifikavimo numerius (VIN) sunaikino paskutinis naudotojas, t. y. L. M..

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.