- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- 1-752-389/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė
išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu medžiagą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1993 m. gruodžio 22 d. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis šio kodekso 47(1) straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2) 2002 m. liepos 9 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246(1) straipsnio 1 dalį 1 metų pataisos darbų bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis šios kodekso 47 (1) straipsniu, atidėtas 1 metams, 3) 2005 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio l dalimi, 2 dalies l ir 7 punktais atidėtas 2 metams, įpareigojant atlyginti turtinę žalą. 2007 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui pagal 2005 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį galutinai atleistas nuo paskirtos bausmės-laisvės atėmimo, atlikimo; 4) 2008 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val. (2009 m. birželio 4 d. bausmę atliko, teistumas išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. D. 2018 m. vasario 16 d., apie 10.00 val., Panevėžyje, Nemuno gatvėje ties pastatu Nr. 84, vairavo automobilį „Renault Laguna”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. V. Z., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, t. y. alkotesteriu „Alcotest 7510“ (patikra galioja iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytas 2,26 prom. girtumas, o pagal Lietuvos Respublikos valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologilos laboratorijos 2018 m. vasario 21 d. specialisto išvadą Nr. T-A1917/2018(01) R. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 prom. etilo alkoholio, kol jį 2018 m. vasario 16 d. apie 10.00 val. Panevėžyje, ties Nemuno g. 84 pastatu sustabdė ir neblaivumą patikrino policijos pareigūnai.
Kaltinamasis R. D., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasario 15 d. vakare sutarė, kad sekančią dieną nuo ryto atvarys draugui M. G. automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo jo namo kieme, (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis vienas namuose vartojo alkoholį, t. y. gėrė 7,5 stiprumo alų ir išgėrė kažkur 3-4 „pusles“ po 1 l talpos. 2018 m. vasario 16 d. atsikėlęs daugiau alkoholio nevartojo, kadangi jautėsi gerai, sėdo prie minėto automobilio vairo ir išvažiavo kaip buvo sutarę, t. y. prie Nemuno poliklinikos paėmė draugą M. G. ir jo sugyventinę V.. Tada visi automobiliu, kurį jis vairavo, pajudėjo link Vilties gatvės. Važiuojant Nemuno gatve, kažkur apie 10.00 val. ties 84-pastatu automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jam davė pūsti į alkotesterį, kuriuo buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas. Po to, jis buvo pristatytas į medicinos įstaigą, kur buvo paimtas kraujas. Dėl šio įvykio labai gailisi, vairavo automobilį, nes nesijautė, kad yra toks neblaivus, kadangi savijauta buvo nuo ryto gera. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad būtų skirta bauda tik prašo ją išdalinti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 71-72, 77-78).
Be kaltinamojo R. D. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Liudytojo A. R. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018 m. vasario 16 d. dirbo kartu su KPT vyr. patrule K. T. ekipaže pagal šaukinį „1877“. Apie 10.00 val. patruliuojant bei vykdant alkoholio kontrolę patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jį sustabdė Panevėžyje, Nemuno g., ties pastatu Nr. 84. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos liudijimą. Vairuotojas R. D.. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, dėstė mintis. Vairuotojas pasakė, kad vartojo alkoholį iš vakaro. 10.01 val. R. D. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK 0027, nustatytas 2,26 prom. girtumas. Vairuotojas buvo pristatytas į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę, kur paimtas kraujo mėginys. Automobilis buvo pristatytas į saugojimo aikštelę, o vairuotojas iš ligoninės po kraujo mėginio paėmimo buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (b. l. 39). Liudytojo V. V. Z. parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. vasarą (tiksliai mėnesio nepamena) nusipirko už 200 Eur automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį registravo savo vardu. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturėjo, bet turi kas jį vežioja. Automobilis buvo su visais dokumentais. Automobilio remontui jis išleido dar 200 Eur. Automobilio techninė apžiūra galiojanti. Šiai dienai automobilio vertė 400 Eur. Kai pirko automobilį ant pirkimo-pardavimo sutarties buvo nurodyta reali 200 Eur suma, jos nemažino. Automobilį pirko, kad jį kas nors su juo pavežtų. R. D. pažįsta apie 4-5 metus. Jis jį su automobiliu visur, kur paprašydavo, paveždavo. 2018 m. vasario mėn. (nežino kurią dieną), bet prieš vasario 16 dieną, iš vakaro R. D. paėmė jo automobilį, sakė, kad nori kažkur važiuoti. Kai davė automobilį jam, jis buvo blaivus. Jeigu būtų buvęs neblaivus, tai automobilio būtų nedavęs. Po kelių dienų sužinojo, kad R. D. vairavo automobilį neblaivus ir buvo sulaikytas, o automobilis uždarytas policijoje (b. l. 43-44, 45-46).Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK 0027 asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 16 d. 10.01 val. R. D. nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 9).
4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1917/2018(01), iš kurios matyti, kad R. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Tokiu būdu byloje kaltinamojo R. D. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija kaltinamojo kraujyje sudarė 2,67 promilės. Todėl R. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamasis R. D. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašo jam skirtinos baudos mokėjimą nustatyti ilgesniam terminui (b. l. 116). Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas penktą kartą, teistumai už ankstesnes nusikalstamas veikas jau išnykę, (b. l. 88-91), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (b. l. 103-105), nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų įrašytas psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (b. l. 113), yra dirbantis (b. l. 109). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad nusikaltimas nukreiptas į transporto eismo saugumą, jokių realių neigiamų pasekmių nebuvo sukelta, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam R. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, paskyrus įstatymo sankcijose numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Todėl prokuroro siūloma bausmės rūšis pagrįsta. Sprendžiant dėl baudos dydžio, teismas įvertina tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojo BK 47 straipsnio pakeitimai (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-653), numatantys minimalius skirtinų baudų dydžius už padarytas nusikalstamas veikas (numatyta minimali 50 MGL dydžio bauda už nesunkaus nusikaltimo padarymą), taip pat atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas prieš tai nurodytas bylos aplinkybes ir sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos baudos dydis parinktinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės minimaliam dydžiui, tačiau daugiau nei siūloma prokuroro pareiškimu. Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. D. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo R. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 16 d. 10.01 val. iki 2018 m. vasario 17 d. 13.33 val. (2 paros) (b. l. 61, 64).
Dėl baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones
Nuo 2017 m. sausio 1 d., kriminalizavus atsakomybę už vairavimą, esant neblaiviam, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos, skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-593/2011).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo kaltinamajam R. D. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamajam nustatytas girtumas gerokai viršijo įstatymo numatytą minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, kadangi kaltinamasis buvo sunkiai apgirtęs, tokiu būdu kaltinamojo veiksmai laikytini ypatingai neatsakingais, sukeliančiais grėsmę ne tik jam, bet ir visuomenės saugumui. Be to teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę bei jo paties poziciją dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir kitus reikšmingus bylos duomenis, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamajam paskirti draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatymo numatytam terminui. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.
Dėl baudžiamo poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo teismui taikyti BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą kitą baudžiamo poveikio priemonę – konfiskuoti, išieškant valstybės naudai automobilio „Renault Laguna”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 400 Eur pinigų sumą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.
Kaip matyti iš bylos duomenų, minimas automobilis „Renault Laguna”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam, o kitam asmeniui – V. V. Z.. Todėl teismas, įvertinęs prieš tai aptartus bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę bei paties kaltinamojo poziciją dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir kitus reikšmingus bylos duomenis, priima sprendimą konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilio „Renault Laguna”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 356 Eur sumą (be PVM), nurodytą VšĮ „Emprekis“ pažymoje (b. l. 35).
Kaltinamajam R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (R. D. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 79-82, 85-86) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Proceso išlaidomis pripažintinos 41,34 Eur suma už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir transporto priemonės saugojimą (b. l. 25-31) ir ši suma priteistina iš kalto asmens – R. D. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį fiziniam asmeniui, taip pat įvertinus tai, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat yra priimtas sprendimas konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, atlyginti proceso išlaidas bei tai, kad kaltinamasis R. D. dirbantis ir sutinka sumokėti skirtiną baudą, teismas mano, jog trumpesnis baudos sumokėjimo terminas neproporcingai apsunkintų šio kaltinamojo turtinę padėtį ir būtų neadekvati priemonė bausmės paskirčiai pasiekti. Todėl teismas šiuo atveju nustato ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. D. 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2), į bausmę įskaityti laiką, R. D. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. vasario 16 d. 10.01 val. iki 2018 m. vasario 17 d. 13.33 val. (2 paras), ir laikyti, jog R. D. yra sumokėjęs 4 MGL (200 Eur) dydžio baudos dalį ir jam skirti galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.
Paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti R. D., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš R. D. valstybės nuosavybėn automobilio „Renault Laguna”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 356 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt šešių eurų) sumą.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (R. D. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti, R. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, perduodant VĮ „Regitra“.
Priteisti iš R. D. 41,34 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 34 ct) proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, įstaigos kodas 291008610, nurodant jas įmokėti į atsiskaitomąją sąskaitą LT 19 7044 0600 0782 8723, esančią AB SEB banke.
Išaiškinti R. D., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.