- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-17
- Bylos Nr.
- 1-2846-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34372-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- B. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
1. 2002 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 117 straipsnio 4 dalį paskiriant 8 MGL (1 000 litų) dydžio baudą;
2. 2006 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymas atidėtas 3 metams;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. J. 2018 m. liepos 18 d. apie 21.30 val. būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,30 promilių girtumas) konflikto metu, kartu gyvenančiai sugyventinės dukrai J. B. ranka vieną kartą sudavė į veidą, taip sukeldamas J. B. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis B. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Už nuomą moka kartu su sugyventine V. B., kartu taip pat gyvena V. dukra J. B.. Jis su J. sukonfliktavo pirmą kartą. Konfliktai dažniau būna tarp J. ir V. 2018 m. liepos 18 d. jis kartu su V. ir J. buvo namuose bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo nusipirkęs degtinės butelį, alkoholį gėrė kartu su J. ir V. Jiems visiems begeriant įvyko konfliktas tarp J. ir V., nes J. paėmė V. vardu kreditą, o V. to nežinojo. Jis gynė V. ir įsiterpė į jų konfliktą. J. jam su kažkokiu daiktu užgavo ranką, neatsiminė su kokiu, tuomet jis J. vieną kartą delnu sudavė smūgį į veidą, kur tiksliai pataikė, nežino. Jam neišlaikė nervai, kad ji taip negražiai elgiasi su savo mama. Gailėjosi dėl savo tokio poelgio, taip pasielgė, nes gynė V. (b. l. 27).
Papildomai apklaustas B. J. parodė, kad gailisi, jog sudavė vieną smūgį ranka J. Savo poelgį apgalvojo. Jis su J. susitaikė (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su mama ir patėviu B. J. Konfliktai tarp jos ir B. vyksta retai ir jie paprastai būna žodiniai. 2018 m. liepos 18 d. ji buvo namuose. Kartu buvo jos mama ir B. Mama jos paprašė pažiūrėti informacijos kompiuteryje, jai atsakė, kad rytoj pažiūrės. Mamai toks atsakymas nepatiko, ji pradėjo nukentėjusiajai priekaištauti. Nukentėjusioji tuomet įsijungė savo kompiuterį, o B. pasirodė, kad ji per ilgai užtruko, jis irgi pradėjo nukentėjusiajai priekaištauti. B. atėjo prie jos pažiūrėti, ką ji veikė prie kompiuterio ir kabinėjosi prie jos žodžiais. Nukentėjusioji atsikalbinėjo jam ir tada jis trenkė su delnu vieną kartą į veidą. Ji juto fizinį skausmą, bet dėl to į medikus nesikreipė. Dabar jos veide, po akim yra kraujosruva. Ji B. pretenzijų neturi, su juo susitaikė (b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sugyventiniu B. J. ir savo dukra J. B. B. su jomis gyvena nepastoviai, jis važiuoja dirbti. Konfliktai būna retai – ji su dukra pasibara, kadangi ji neklauso. 2018 m. liepos 18 d. apie 21.00 val. ji, dukra ir B. buvo namuose. Liudytoja kažkur išėjo iš kambario, neatsiminė, kur tiksliai, ir kai grįžo į kambarį, matė, kad B. su J. barasi. B. J. sakė: „Kodėl mamą nervuoji?“, „tu namo negrįžti“, „nepraneši, kur esi“. Po kelių min atėjo policija. Liudytoja 2018 m. liepos 18 d. su niekuo nekonfliktavo, ant J. veido mėlynės nematė, o kai liudytoja sugrįžo iš komisariato, J. namuose nebuvo. J. jai nieko nesakė (b. l. 16).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiosios J. B. veido kairėje pusėje yra matoma mėlynos – geltonos spalvos kraujosruva (b. l. 10-11).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 18 d. Vilniaus apskrities VPK VTV MK vyr. patrulis Vidmantas Pažusis atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė kavinės savininkė V. S. Smurtą patyrusi J. B. paaiškino, jog kilo konfliktas, kad ji tėvui laiku nesurado darbo, dėl to šis sudavė jai ranka į akį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, po akimi atsirado kraujosruva. Dėl fizinės būklės apklausti jos nebuvo galimybės. Smurtu įtariamas asmuo B. J. įvykio vietoje paaiškino, kad nieko nemušė. B. J. buvo pristatytas į policijos įstaigą. Taip pat į policijos įstaigą buvo pristatyta ir V. B., kuri matė įvykį ir bandė jį nuslėpti sakydama, kad dukra susižeidė pati. Taip pat tarnybiniame pranešime pažymėtas smurtą patyrusio asmens sužalojimas – kraujosruva (mėlynė), sužalojimo vieta – kairė akis, smurtą patyrusio asmens būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, vengimas bendrauti su pareigūnais (b. l. 3-4).
Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, jog 2018 m. liepos 18 d. 22.23 val. B. J. nustatytas 2,30 promilių girtumas (b. l. 21).
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šioje byloje tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja patvirtino, jog kaltinamasis yra nukentėjusiosios patėvis ir kad jie visi trys gyvena kartu. Taigi, kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini tiek šeimos nariais, tiek artimais giminaičiais BK 248 straipsnio prasme.
Teismas pripažįsta, kad byloje surinktų duomenų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo kilęs konfliktas (b. l. 7, 16 27, 33). Nors konflikto priežastys ir eiga nupasakojama skirtingai, tačiau tai šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės, kadangi esminę detalę – panaudotą fizinį smurtą, pasireiškusį smūgiu delnu į veidą patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis (b. l. 14, 21), be to, prieš įvykį buvo vartojamas alkoholis, kas galėjo turėti įtakos mėginant tiksliai nupasakoti visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl panaudoto smurto ji pajuto fizinį skausmą, ką vienareikšmiškai patvirtina apžiūros protokolo (b. l. 10-11) ir tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 3-4). Nėra jokių abejonių, kad nukentėjusioji fizinį skausmą pajuto būtent dėl kaltinamojo veiksmų. Taip pat nėra abejonių dėl to, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis jau anksčiau yra teistas už analogiškus nusikaltimus, be to, smūgis į veidą delnu yra sąmoningas ir valingas veiksmas, kurį atliekantis vidutiniškai protingas asmuo suvokia, jog toks veiksmas yra neteisėtas ir pavojingas, galintis sukelti neigiamus padarinius, t. y. fizinį skausmą ir jis nori tokių padarinių kilimo. Taigi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. J. tam pritarė, su jam siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 41-44).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Baustas administracine tvarka (b. l. 36), teistas, tačiau teistumai jau seniai išnykę (b. l. 35), dirba (b. l. 39-40). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,30 promilių girtumas; b. l. 21) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Teismas sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme ir sprendžia, kad pasiūlyta bausmės rūšis yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, tačiau jos dydis nėra pakankamas bausmės tikslams pasiekti, todėl mano, jog kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pažymėtina, jog toks laisvės apribojimo bausmės dydis visgi yra mažesnis, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Kartu vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, atsižvelgus į tai kad kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam uždraustina turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį.
Dėl prokuroro siūlomo nustatyti įpareigojimo teismas pažymi, kad įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos tampa automatiškai privalomu kiekvienam laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl nėra pagrindo tokį įpareigojimą nustatyti dar kartą. Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir taikytinas įpareigojimas bei draudimas, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 18 d. 21.50 val. (b. l. 20) iki 2018 m. liepos 19 d. 14.50 val. išbūtas laikas (1 para), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kadangi kaltinamojo padaryta smurtinė nusikalstama veika buvo nukreipta prieš nukentėjusiąją, kuri yra jo artima giminaitė ir šeimos narė, kaltinamajam yra skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir kaltinamasis yra įpareigojamas per 6 mėnesių laikotarpį išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; taip pat uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. J. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; taip pat uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuteistojo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. liepos 18 d. 21.50 val. (b. l. 20) iki 2018 m. liepos 19 d. 14.50 val. išbūtą laiką (1 parą), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonė ir įpareigoti nuteistąjį per 6 mėnesių laikotarpį išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti B. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.