Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., teista 2011-09-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesiams viešųjų darbų; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesiams laisvės apribojimo, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį.

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., neteistas, tačiau 2013-04-24 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio nuostatomis, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2013 m. birželio 12 d., apie 19 val., A. K. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. K. į kairiąją krūtinės pusę, taip padarydama jam durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kairio plaučio pažeidimu, sukėlusios kraujo išsiliejimą į kairę krūtinplėvės ertmę, dėl ko 2013-06-26 apie 3 val. ryto, A. K. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu ji tyčia nužudė A. K..

G. L. 2013 m. birželio 12 d., apie 19 val., A. K. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, tyčia du kartus ranka sudavė A. K. į kairę krūtinės sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam A. K. kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklausta kaltinamąja J. L. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. birželio mėn. viduryje, apie 14 val. kartu su vyru G. L. grįžo, išsimaudžiusi tvenkinyje, kur juos buvo nuvežusi vyro motina, į namus. Priėjusi prie namo durų pastebėjo, kad išplėšta laukujų durų spyna. Su vyru suprato, kad juos apvogė kaimynas A. K.. Namo viduje pasigedo benzino bakelio, maišo su žuvimi, 5 kg bulvių. Su vyru pasigamino pavalgyti, pavalgę išgėrė 1 litrą 7 laipsnių stiprumo alaus bei nusprendė eiti pas A. K. išsiaiškinti. Nuėjo pas jį į namus ir pradėjo A. K. klausinėti, kur yra jų daiktai, kuriuos jis pavogė iš jų namo. Pas A. K. namuose taip pat buvo girtas A. S., kuris kartu su juo gyveno. Pastarasis sakė, kad nieko neėmė. Supratę, kad jis meluoja, tiek ji, tiek G. L. labai supyko. Tada G. L. porą kartų kumščiu sudavė A. K. į šoną. Tuomet jai kilo dar didesnis pyktis, kad A. K. meluoja, todėl ji išvadino jį vagies gabalu ir pasakė, kad jį užmušti yra per maža ir sudavė jam į kairį skruostą. Taip pat ji jį išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir sugalvojo A. K. pagąsdinti peiliu. Paėmė nuo spintelės peilį, pradėjo juo mosikuoti A. K. prieš veidą, tačiau A. K. ir toliau jai melavo, nesakė tiesos, todėl ji, greičiausiai iš pykčio, peiliu įdūrė jam į kairįjį šoną, tačiau kur tiksliai, nežino. Ar tuo metu ji ką nors A. K. sakė – nepamena. A. K. po įdūrimo nestipriai padėjo bėgti kraujas. Ji nemanė, kad labai stipriai jį sužalojo. Pamačiusi bėgantį kraują. peilį numetė ant krosnies, o pati atsisėdo ant kėdės ir žiūrėjo kas toliau bus. Pamatęs sužalotą A. K., jos vyras norėjo iškviesti medikus, tačiau A. K. neleido. Jis pats pasiėmė skudurą, kurį užsidėjo ant žaizdos ir pasakė, kad nieko čia baisaus. Dar kurį laiką pabuvę, ji su vyru išėjo į namus. Nusikaltimą padarė būdama neblaivi, nes kartu su vyru gėrė alaus, taip pat prieš vyrui grįžtant iš darbo irgi jau buvo išgėrusi, tačiau kiek tiksliai, pasakyti negali. Mano, kad jos veiksmams išgertas alkoholis įtakos turėjo. Dėl savo padarytų veiksmų labai gailisi.

Kaltinamuoju apklaustas G. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. birželio mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena, po darbo mamos S. S. paprašė nuvežti jį su žmona J. L. išsimaudyti. Apie 19 val. grįžo su žmona į namus, kur pamatė, kad iš durų staktos ištrauktas laikiklis, į kurį kabinama pakabinama spyna. Koridoriuje neberado maišelio, kuriame buvo rūkyta žuvis. Norėdami išsiaiškinti ar žuvį pavogė kaimynystėje gyvenantis A. K., abu su žmona nutarė nueiti pas jį į namus ir pasikalbėti. Pastarasis ankščiau iš jų buvo pavogęs maistą ir įvairius smulkius daiktus, o kadangi vagystės buvo smulkios, jie į policiją nesikreipė. Jis buvo neblaivus, nes po darbo kartu žmona gėrė alaus. Nuėjus pas A. K. į namus, jį rado sėdintį virtuvėje ant lovos. Kartu su juo buvo A., kaip dabar žino – S.. Jis su žmona pradėjo A. K. klausinėti, ar tai jis iš jų namų paėmė rūkytą žuvį. A. K. neigė vogęs žuvį. Tada jis supyko ant A. K. už tai, kad jis meluoja ir priėjęs prie jo, delnu du kartus sudavė jam į kairį šoną. Mušdamas A. K. jis sakė, kad pastarasis daugiau nelįstų į jų namus ir nevagiliautų. Žmona taip pat buvo supykusi ant A. K.. Vienu momentu jis pamatė, kad J. L. priėjo prie A. K., užsimojo ir smūgiavo jam į kairį šoną. Jai smūgiuojant jis nepastebėjo, kad ji rankoje laiko peilį. Iš pradžių jis pagalvojo, kad ji A. K. sudavė ranka, nes peilio nematė. Kur J. L. padėjo peilį po smūgio, jis nepastebėjo. Taip pat nematė iš kur J. L. paėmė peilį. J. L. įdūrus A. K. į šoną, pastarasis buvo pakėlęs megztinį ir jie visi žiūrėjo, kur ji peiliu sužalojo A. K.. A. K. kairiame šone matėsi gal apie centimetro dydžio kažkoks įbrėžimas ir šiek tiek bėgo kraujo. Jis norėjo iškviesti medikus, tačiau A. K. kategoriškai atsisakė. A. K. tvirtino, kad jam viskas gerai ir kad medikų pagalbos jam nereikia. A. K. atsisakius medikų pagalbos, jis su žmona išėjo į namus. Einant namo žmona jokio peilio rankose neturėjo. Po to karto pas A. K. į namus nuėjęs nebuvo, tačiau matė jį kelis kartus vaikščiojantį. Praėjus gal kokiai savaitei, naktį, maždaug apie 3 val., atėjo A. S. ir pasakė, kad A. K. mirė. Tą dieną, kai J. L. peiliu dūrė A. K., ji buvo išgėrusi alaus, tačiau nebuvo labai girta. Girtumas, šiek tiek turėjo įtakos jo elgesiui, nes būdamas blaivus, greičiausiai, A. K. nebūtų sudavęs.

Nukentėjusioji L. B. apklausiama liudytoja paaiškino, kad žuvusysis buvo jos brolis. Apie įvykį žino tik iš bylos, nes tik 2013-06-26 apie 3 val. jai paskambino (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) r. gyvenantis G., kaip dabar žino L., ir pasakė, kad mirė jos brolis A. K.. Kas nutiko ir dėl kokių priežasčių jis mirė, jai nieko nepaaiškino. Tą pačią dieną ji paskambino G. mamai S., kuriai pasakė, kad ji nori pasikalbėti su A., kuris paskutiniu metu gyveno su jos broliu. Apie 19 val. ji nuvyko į brolio namus, kur kalbėjosi su A.. Tuomet buvo atėjusi ir S. marti J.. Apie jokį konfliktą, kad J. būtų dūrusi jos broliui, jie jai nesakė. A. tik paminėjo, kad jos broliui ant krūtinės buvo kraujosruva ir, kad jis vaikščiojo apsirišęs krūtinę. Tai patvirtino ir J.. Jos brolis vedęs nebuvo ir vaikų neturėjo. Paskutinį kartą su broliu bendravo per mamos laidotuves 2013-04-15. Brolis mobiliojo ryšio telefono neturėjo, todėl dažnai skambino S. ir jos teiraudavosi apie brolį, kaip jis gyvena. Žinojo, kad brolis buvo linkęs išgerti ir netvarkingai gyventi, ne kartą apie tai yra su juo kalbėjusi, tačiau tai naudos nedavė. Brolio laidotuvėmis rūpinosi ji. Byloje reiškia 42 765 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 765 Lt turtinė ir 42 000 Lt neturtinė žala. Iš prašomos priteisti turtinės žalos ji yra išminusavusi gautą laidojimą pašalpą – 1040 Lt, nes iš viso dėl laidojimo yra patyrusi 1805 Lt išlaidų. Po brolio mirties patyrė didelį emocinį sutrikimą, o ir dabar yra tuštuma, netekties jausmas, nes nėra artimo žmogaus. Žmogaus gyvybė yra neįkainojama, niekas neturi teisės atimti gyvybės, todėl turi būti griežtos bausmės už žmogžudystes ir prašo skirti griežtesnes bausmes kaltinamiesiems.

Liudytoju apklaustas A. S. paaiškino, kad kaltinamuosius jis pažįsta kaip kaimynystėje gyvenusius žmones, o jis pats nuo 2012 m. rudens, kai sudegė namas, kuriame gyveno anksčiau, kartu su broliu A. J. apsigyveno pas A. K. jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Jo brolis su jais kartu gyveno iki 2013 m. gegužės mėn., o po to jis su A. K. gyveno dviese. A. K. niekur nedirbo, todėl iš pradžių jis su broliu, o po to jis vienas mokėjo už elektrą, kartais A. K. duodavo maisto, parveždavo malkų. 2013-06-12 jis gavo pašalpą ir tą dieną gėrė alų kartu su A. K.. Apie 19 val. pas juos atėjo G. L. su žmona J. L.. Pastarieji paklausė, kur yra A. K.. Jis tuo metu buvo išėjęs į parduotuvę, todėl jie išėjo. Kai A. K. grįžo, netrukus L. vėl atėjo, pradėjo A. K. vadinti necenzūriniais žodžiais ir kaltinti, kad jis iš jų kažkokį maistą pavogė. Jis gali patvirtinti, jog nematė, kad A. K. į namus būtų parsinešęs kokio nors maisto. Gal ir galėjo A. K. tą maistą pavogti, nes ne vieną kartą yra iš kaimynų ką nors pavogęs. A. K. dėl L. kaltinimų sakė, kad nieko neėmė. Jis tuomet sėdėjo virtuvėje ant suolo, o A. K. sėdėjo virtuvėje prie lango ant lovos. Jis prašė L. nusiraminti, tačiau jie jo neklausė. Tada G. L. priėjo prie lovoje sėdinčio A. K. ir kumščiu sudavė du kartus jam į kairį šoną, tačiau A. K. ir toliau sakė, kad nieko neėmė. Jie toliau ginčijosi. Tada G. L. pripuolė prie A. K. ir pasakė: “gaidy aš tave pristyrinsiu“. Kada ji paėmė peilį ir dūrė, jis nematė. Tik pamatė kraują. Tuomet G. L. pasakė: „p...e, daugiau nevogsi“. G. L. pradėjo šaukti ant G. L., ką ji padarė, tačiau pastaroji pasakė, kad nieko čia nėra, ji tik negiliai įdūrė. A. K. taip pat pasakė, kad nieko jam nėra ir nereikia jam jokių medikų. Po to L. išėjo. A. K. nei tada, nei kitomis dienomis jam nesiskundė, kad blogai jaučiasi. Taip pat nerodė, kur ir kokio dydžio žaizda jam padaryta. 2013-06-25 grįžęs į namus pas A. K., rado užkabintas duris, į kurias beldė, tačiau niekas durų neatidarė. Po kažkiek laiko duris pradarė A. K., kuris buvo išblyškęs. Jis norėjo kviesti greitąją pagalbą, tačiau A. K. neleido, sakė, kad jam viskas gerai. Apie 20 val. jis nuėjo į savo kambarį miegoti. Apie 3 val. nakties pabudęs, pamatė, kad virtuvėje dega šviesa, o atėjęs pažiūrėti, lovoje rado gulintį jau mirusį A. K..

Liudytoja apklausta S. S. paaiškino, kad kaltinamasis G. L. yra jos sūnus, o kaltinamoji J. L. - jos marti, jie susituokę gyvena trejus metus laiko. 2013 m. birželio mėn., tiksliai laiko neprisimena, tačiau galvoja, kad tai galėjo būti prieš Jonines, vakare, jos sūnus G. L. paprašė jį ir J. L. nuvežti išsimaudyti į karjerą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Pastebėjo, kad jie buvo šiek tiek išgėrę, tačiau girti nebuvo. Ji sutiko nuvežti. Namo visi grįžo apie 20 val. Ji ėjo dirbti ūkio darbus, o sūnus su žmona, kuriuos paleido prie namų, nuėjo į savo namus. Sekančią dieną, kažkuris iš jų pasakė, kad jie grįžę į namus pasigedo kažkokių maisto produktų ir įtarė, jog juos pavogė kaimynas A. K.. 2013-06-26 naktį, maždaug apie 4 val. atėjęs sūnus pasakė, kad mirė A. K.. Ji sūnui davė savo mobiliojo ryšio telefoną, iš kurio jis paskambino ar į policiją, ar greitajai medicininei pagalbai. Tą pačią naktį ji buvo nuėjusi iki A. K. namų, kur kalbėjosi su ten gyvenusiu vyru, kurį visi vadina F.. L. jai apie konfliktą su A. K. nieko nepasakojo. Taip pat nieko nesakė, kad J. L. dūrė A. K.. Marčią gali apibūdinti kaip ramią, išgėrusi irgi nebūdavo agresyvi, eidavo miegoti.

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso A. K. (40-41 b.l., 1 tomas ).

Iš 2013-06-26 ir 2013-06-28 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. 2013-06-28 įvykio vietų apžiūros metu rasta ir paimta: 1) peilis; 2) 4 vnt. cigarečių nuorūkų; 3) 4 vnt. apdegintų lapelių; 4) 3 vnt. vatos tamponų (12-17, 18-39 b.l., 1 tomas).

Iš 2013-07-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas A. S. atpažino peilį pažymėtą Nr. 3, išimtą 2013-06-28 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, kaip peilį, kuriuo kaltinamoji J. L. po dūrio A. K. į kairį šoną, jį numetė virtuvėje ant grindų (136-137 b.l., 1 tomas).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas A. S. patvirtinimo savo parodymus ir parodė, kur ir kaip J. L. nužudė A. K., o G. L. jį sumušė (129-135 b. l., 1 tomas).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji J. L. parodė, kur ir kaip jos vyras G. L. du kartus kumščiu į krūtinę sudavė A. K., iš kur ji pasiėmė peilį bei nurodė kur ir kaip ji vieną kartą šiuo peiliu dūrė A. K. bei kur po to numetė peilį (54-62 b.l., 2 tomas).

Iš 2013-08-01 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamoji J. L. atpažino peilį pažymėtą Nr. 1, išimtą 2013-06-28 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, kaip peilį, kuriuo ji A. K. dūrė vieną kartą į kairį šoną (64-65 b.l., 2 tomas).

Iš 2013-06-26 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos Nr. 1344042571-1-1 ir 2013-06-26 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo apie GMP siųstą ligonį Nr. 42571 matyti, kad 2013-06-26, 03.11 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. buvo konstatuota A. K. biologinė mirtis, kuris buvo rastas sustingęs, be gyvybės ženklų gulintis lovoje (157, 159 b.l., 1 tomas).

Iš 2013-07-18 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-734 matyti, kad tirti pateikti peiliai prie šaltųjų ginklų nepriskiriami, tai yra ūkinės – buitinės paskirties, virtuviniai peiliai pagaminti pramoniniu būdu (148-151 b.l., 1 tomas).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 354/13(04) matyti, kad A. K. mirtis įvyko nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos, sukėlusios kraujo išsiliejimą į kairę krūtinplėvės ertmę. Į tai nurodo lavono tyrimo metu kairėje krūtinės pusėje rasta žaizda lygiais kraštais, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę penktame tarpšonkauliniame tarpe, 2900 ml kraujo susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, pūlingo skysčio pripildyta ertmė kairio plaučio apatinėje skiltyje. A. K. mirtis galėjo įvykti apytiksliai prieš 2,5-3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2013-06-28 14 val. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. A. K. durtinė – pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio pažeidimu padaryta duriančiai – pjaunančiu daiktu ar įrankiu apytikriai prieš 2 - 3 savaites iki mirties. Gyvam asmeniui toks sužalojimas sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminio krūtinės kairės pusės sužalojimo. A. K. kraujosruva krūtinės kairėje pusėje padaryta buku kietu daiktu apytikriai prieš 2 -3 savaites iki mirties. Vertinant kūne rastus sužalojimus atskirai, kraujosruva krūtinės kairėje pusėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (56-57 b.l., 1 tomas).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pM 17/13-354/13(04) matyti, kad A. K. kūne griuviminei traumai būdingų sužalojimų nerasta. A. K. kraujosruva krūtinės kairėje pusėje padaryta buku kietu daiktu. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu buku kietu daiktu (spiriant koja, suduodant ranka ar kitu buku kietu daiktu) buvo padaryta kraujosruva krūtinės kairiame šone. Kraujosruvai padaryti reikėjo vieno smūgio. Kraujosruva krūtinės kairiame šone neturėjo įtakos A. K. mirčiai. A. K. durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda padaryta duriančiai – pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu. Durtinei - pjautinei žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai - pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Paminėtas sužalojimas sukėlė A. K. mirtį. A. K. po mirtį jam sukėlusio kūno sužalojimo padarymo galėjo atlikti aktyvius veiksmus (judėti, kalbėti ir pan.). A. K. kūne grumtynėms ir savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta. Tikėtina, kad po durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje padarymo laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, galima buvo išgelbėti A. K. gyvybę (60-61 b.l., 1 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamosios J. L. veikos kvalifikavimo ir įrodymų pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog J. L. kaltė nužudžius A. K. visiškai įrodyta. Kaltinamoji J. L. prisipažino A. K. name vieną kartą peiliu smogusi jam į kairę krūtinės pusę. Teigia, kad daugiau smūgių A. K. nesudavusi ir šiuos jos parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. K. mirtis įvyko nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos, sukėlusios kraujo išsiliejimą į kairę krūtinplėvės ertmę. Į tai nurodo lavono tyrimo metu kairėje krūtinės pusėje rasta žaizda lygiais kraštais, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę penktame tarpšonkauliniame tarpe, 2900 ml kraujo susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, pūlingo skysčio pripildyta ertmė kairio plaučio apatinėje skiltyje. Ši durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda padaryta duriančiai – pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu. Durtinei - pjautinei žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai - pjaunančiu daiktu ar įrankiu ir būtent paminėtas sužalojimas sukėlė A. K. mirtį. Įvertinus teismo medicinos specialistų išvadas, kad A. K. mirtis įvyko nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos, sukėlusios kraujo išsiliejimą į kairę krūtinplėvės ertmę, o į tai nurodo lavono tyrimo metu kairėje krūtinės pusėje rasta žaizda lygiais kraštais, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę penktame tarpšonkauliniame tarpe, 2900 ml kraujo susikaupimas krūtinplėvės ertmėje, pūlingo skysčio pripildyta ertmė kairio plaučio apatinėje skiltyje ir tai tapo A. K. mirties priežastimi bei nustačius, kad kaltinamoji J. L. sudavė A. K. vieną smūgį peiliu į kairę krūtinės pusę, daroma išvada, kad tarp J. L. smurtinių veiksmų ir A. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad ji prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl asmeninių paskatų, t.y. kilusio konflikto dėl iš kaltinamosios namų pagrobtų daiktų, kurių pagrobimu ji įtarė nukentėjusįjį ir todėl J. L. veika atitinka LR BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Vertinant kaltinamosios teiginį, jog ji A. K. nenorėjo nužudyti, būtina pažymėti, kad J. L. nukentėjusiajam sudavė smūgį peiliu į kairiąją krūtinės pusės sritį, t. y. į gyvybei pavojingą vietą, smūgį sudavė peiliu, o tai rodo, jog kaltinamoji, atsižvelgiant į jos gyvenimišką patirtį turėjo suprasti, kad nuo jos suduoto smūgio A. K. gali mirti, t.y. veikė netiesiogine tyčia, nes suduodama smūgį peiliu, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai – nukentėjusiojo mirtis ir nors tiesiogiai šių padarinių nenorėjo, tačiau leido jiems atsirasti (LR BK 15 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismo nuomone, nėra jokio pagrindo kaltinamosios veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 130 straipsnį, kaip nužudymą staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio, nes nors kaltinamoji ir įtarė nukentėjusįjį jų šeimai priklausančių daiktų vagyste, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, be to nuo to laiko , kai kaltinamoji pastebėjo vagystę iki smūgio sudavimo nukentėjusiajam momento praėjo gana ilgas laiko tarpas, taip pat ir A. K. namuose ginčas tarp jo ir kaltinamosios užtruko ilgai, todėl staigaus susijaudinimo galimybę ir jo įtaką smūgio peiliu sudavimui, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymą, teismas atmeta.

Dėl kaltinamojo G. L. veikos kvalifikavimo ir įrodymų pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį

Teismas, įvertinęs byloje ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog G. L. kaltė padarius A. K. nežymų sveiktos sutrikdymą visiškai įrodyta. Kaltinamasis G. L. prisipažino A. K., būdamas neblaivus ir tai, kaip pats nurodė įtakojo jo veiksmus, supykęs ant nukentėjusiojo, kad jis, kaltinamojo manymu, pagrobė iš jo namų žuvį, delnu sudavė du smūgius į kairįjį šoną. Teismo nuomone, šie kaltinamojo parodymai patvirtinami ir kaltinamosios J. L. ir liudytojo A. S. parodymais, kad jie matė, jog kaltinamasis G. L. smūgius nukentėjusiajam sudavė kumščiu. Atsižvelgdamas į šiuos parodymus bei įvertindamas kaltinamojo parodymus, kad jis smūgius nukentėjusiajam sudavė delnu, teismas konstatuoja, jog tikėti kaltinamojo parodymais dėl smūgių sudavimo būdo, nėra pagrindo, nes pagal kaltinamosios J. L. ir liudytojo A. S. parodymus smūgiai buvo suduoti kumščiu. Kad A. K. kraujosruva krūtinės kairėje pusėje padaryta buku kietu daiktu patvirtina ir specialisto išvada. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu buku kietu daiktu (spiriant koja, suduodant ranka ar kitu buku kietu daiktu) buvo padaryta kraujosruva krūtinės kairiame šone. Kraujosruvai padaryti reikėjo vieno smūgio. Kraujosruva krūtinės kairiame šone neturėjo įtakos A. K. mirčiai. Šiuos bylos duomenis, teismas pripažįsta įrodymais, patvirtinančiais, kad nukentėjusiajam A. K. kaltinamasis G. L. sudavė du smūgius ranka – kumščiu – ir parydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo veika, teismo nuomone, padaryta tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius kaltinamasis G. L. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertindamas pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo G. L. veika atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės

J. L. ir G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų J. L. ir G. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę J. L. atsižvelgiama į tai, kad ji įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, atsižvelgiama į J. L. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, nusikaltimą padarė anksčiau būdama teista, neišnykus teistumui (88-95 b. l., 2 tomas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir į policijos profilaktinę įskaitą neįrašyta (96-100, 106 b. l., 2 tomas), apylinkės inspektoriaus charakterizuojama neigiamai, kaip asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiu, linkusi konfliktuoti, daryti nusikaltimus bei teisės pažeidimus (106 b. l., 2 tomas), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašyta (102 b. l., 2 tomas), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) poliklinikos priklausomybės ligų kabinete įskaitoje nėra, psichiatro pacientų registre neįrašyta (104 b. l., 2 tomas). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į LR BK 41 straipsnio 2 dalies nuorodą, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios J. L. asmenybę, jos padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, laiko, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, todėl kaltinamajai J. L. skiriama LR BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Skiriant bausmę G. L., atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, neteistas, tačiau 2013-04-24 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2-22 b. l., 2 tomas), administracine tvarka baustas, tačiau į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (23-25, 27 b. l., 2 tomas); VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas, jam nustatytos diagnozės: 2012-05-06 – 2012-05-09 F610 mišrūs asmenybės sutrikimas (31 b. l., 2 tomas), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) poliklinikos priklausomybės ligų kabinete įskaitoje nėra. Psichiatro pacientų registre neįrašytas (32 b. l., 2 tomas); Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (28 b. l., 2 tomas); apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiu, linkęs daryti nusikaltimus ir administracinius teisės pažeidimus (27 b. l., 2 tomas). Įvertindamas visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgdamas į ankščiau paminėtas LR BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas teismo nuomone, kaltinamajam G. L. skirtina LR BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančią bylos medžiagą, nustatoma, kad jis privalo, be bausmę vykdančios institucijos žinios, nekeisti gyvenamosios vietos, jam draudžiama nuo 23 iki 6 val. lankytis baruose ar kitose įstaigose prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, bei jis įpareigojamas per 6 mėn. atidirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismas vertindamas visumą byloje esančių duomenų konstatuoja, jog nėra pagrindo kaltinamiesiems pripažinti jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kad jų veikos padarytos dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai ( LR BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo įsibrovimą į jų namus ir kaltinamųjų nurodytų daiktų pagrobimą - benzino bakelį, maišelį su žuvimi, 5 kg bulvių. Kaltinamieji savo kaltinimą ir spėjimą, jog tai padarė nukentėjusysis grindžia vien tik spėjimu, tačiau jis paneigiamas, gyvenusio kartu su nukentėjusiuoju liudytojo A. S. parodymais, jog jis šių daiktų nei prieš nusikalstamas veikas, nei vartojant smurtą prieš nukentėjusįjį, nei po jų, nematė. Vien nepagrįsti kaltinamųjų spėjimai ir manymai, neparemti bylos duomenimis dėl nukentėjusiojo galimų neteisėtų veiksmų negali būti pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. reiškia 42 765 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 765 Lt turtinė ir 42 000 Lt neturtinė žala. Ji nurodė, kad viso dėl žuvusio brolio – A. K. laidojimo yra patyrusi 1805 Lt išlaidų, o iš prašomos priteisti turtinės žalos jau yra išskaičiavusi gautą laidojimo pašalpą – 1040 Lt. Taip pat ji nurodė, kad po brolio mirties patyrė didelį emocinį sukrėtimą, dabar jaučia tuštumą, artimo žmogaus netekties jausmą.

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ((toliau – LR BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

L. B. yra pareiškusi 765 Lt civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui, nurodydama, jog ji organizavo brolio laidotuves ir dėl to patyrė šias išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą, ir šią sumą išskaičiavo iš prašomos priteisti turtinės žalos. Teismas vertindamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį konstatuoja, jog ji yra pagrįsta bei patvirtinama byloje esančiais dokumentais (75-77 b. l., 1 tomas), todėl L. B. prašymas priteisti 765 Lt turtinės žalos yra tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (LR CK 6.282 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Šioje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė yra pareiškusi 42 000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi aukščiau nurodytais LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. J. L. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovei neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl brolio netekties, tačiau apie patirtus sveikatos negalavimus ir sutrikimus, teismui įrodymų nepateikta. Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio įvertina tai, kad civilinė ieškovė su broliu kartu negyveno, su broliu ryšį palaikydavo epizodiškai, bendraudavo telefonu per kitus asmenis, nes brolis telefono neturėjo, pas jį nuvykdavo retai. Atsižvelgdamas į tai bei vertindamas kaltinamosios J. L. turtinę padėtį – ji savo turto neturi, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, tačiau yra jauno amžiaus, darbinga - teismas konstatuoja, jog vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamosios J. L. civilinei ieškovei priteistina 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teismo nuomone, civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos priteistini iš kaltinamosios J. L., nes būtent dėl jos veiksmų atsirado pasekmės šioje byloje – nukentėjusiojo A. K. mirtis, todėl ji ir privalo kompensuoti dėl jos nusikalstamos veikos padarytą žalą.

Dėl proceso išlaidų

Prokuroras paprašė 2013-07-18 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-734 atlikimo išlaidas - 431,79 Lt, pripažinti proceso išlaidomis.

Teismo nuomone, nurodytos išlaidos, proceso išlaidomis nepripažintinos, nes specialisto tyrimo metu buvo tiriami peiliai (148-151 b. l., 1 tomas) ir šio tyrimo metu gauti rezultatai jokios įtakos kaltinamosios J. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturėjo.

Dėl daiktų

Pakete Nr.1 supakuoti 2013-06-28 įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti - peilis, vienas konteineris su biologiniais pėdsakais nuo peilio, 4 vnt. cigarečių nuorūkų, 4 vnt. apdegintų lapelių, 3 vnt. vatos tamponų, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip beverčiai.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) metams.

J. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinąjame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. birželio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždrausti jam nuo 23 iki 6 val. lankytis restoranuose, baruose ir kitose įstaigose prekiaujančiuose alkoholiniais gėrimais, per 6 mėnesius išdirbti 20 (dvidešimt) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios J. L. L. B. 765 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, bendrai – 20 765 Lt (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus).

Likusioje dalyje civilinės ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.

Prokuroro prašymą, dėl 2013-07-18 atliktos specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-734 išlaidų - 431,79 Lt, pripažinimo proceso išlaidomis, atmesti.

Daiktus – pakete Nr.1 supakuotus 2013-06-28 įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus - peilį, vieną konteinerį su biologiniais pėdsakais nuo peilio, 4 vnt. cigarečių nuorūkų, 4 vnt. apdegintų lapelių, 3 vnt. vatos tamponų ir saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.