Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-6/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-07
Bylos Nr.
2-6/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Navaha“
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6/2010Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Navaha“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-2389-450/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dormeka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Navaha“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB ,,Dormeka“ 2009 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti iš atsakovo UAB ,,Navaha“ 2 556,67 Lt nuomos mokesčio skolos bei 199,06 Lt delspinigių. Teismas 2009 m. vasario 9 d. priėmė teismo įsakymą. Atsakovas 2009 m. kovo 10 d. pateikė prieštaravimus dėl minėto ieškovo reikalavimo ir teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi teismo įsakymą panaikino.

Ieškovas BUAB „Dormeka“ 2009 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Navaha“, prašydamas priteisti iš atsakovo 23 629,04 Lt išnuomotų vilkiko su puspriekabe likutinės vertės, 2 556,67 Lt nuomos mokesčio skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo termino mokėti už nuomą praleidimo dienos iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2007 m. gruodžio 27 d.), tai yra 199,06 Lt palūkanų, 80 Lt antstolio vykdymo išlaidų ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė ir 2009 m. balandžio 2 d. pranešimu atsakovui nustatė 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Per teismo nustatytą terminą atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į minėtą ieškinį, todėl teismas 2009 m. liepos 7 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą, atliko formalų pateiktų įrodymų vertinimą ir, ieškovui prašant, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Navaha“ 2009 m. liepos 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė šį sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad jam nebuvo įteiktas ieškinys su priedais, todėl jis negalėjo pateikti atsiliepimo į jį. Taip pat atsakovas teigė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti transporto priemonės su puspriekabe vertę, nes šis turtas yra dingęs, dėl to Vilniaus m. 2 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas, o iki jo dingimo ieškovas ginčo turtą iš atsakovo buvo atsiėmęs. Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti 80 Lt vykdymo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 228 str. 4 d.). Teismas sprendė, kad buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, nes per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Atsakovo teiginius, jog minėtų procesinių dokumentų jis negavo, teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad bylos medžiagoje esanti pažyma rodo, jog ieškinys su priedais bei pranešimas buvo įteikti atsakovo atstovui T. L. (b. l. 61). Be to, ir ankščiau teismo atsakovui tuo pačiu adresu siųsti procesiniai dokumentai būdavo įteikiami tam pačiam atsakovo atstovui, tačiau atsakovas nekėlė klausimo dėl procesinių dokumentų neįteikimo, negavimo ir pan.

Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, nes atsakovas neįrodė, jog dar iki transporto priemonių dingimo šį turtą atsiėmė ieškovo įgaliotas asmuo. Kadangi 2006 m. birželio 19 d. nuomos bei panaudos sutartimis vilkikas buvo išnuomotas, o puspriekabė suteikta panaudai atsakovui iki 2011 m. birželio 19 d., tai, teismo nuomone, atsakovui ir kyla perduoto daikto priežiūros bei saugojimo pareiga bei atsakomybė už šios pareigos pažeidimą. Teismo teigimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus m. 2 PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių dingimo, negali panaikinti atsakovo, kaip nuomininko, pareigos mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, grąžinti jam perduotą ir jo dispozicijoje esantį daiktą pasibaigus sutarčiai ir pan. Be to, transporto priemonės dingo po to, kai UAB „Navaha“ sumokėjo UAB „Sauda“ už jo saugojimą aikštelėje, todėl, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad būtent UAB „Navaha“ atsiėmė saugomoje aikštelėje saugotas transporto priemones bei už saugojimą atsiskaitė su saugotoju. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad teismas sprendimu už akių nepagrįstai priteisė iš atsakovo 80 Lt ieškovo patirtų vykdymo išlaidų, negali sudaryti pagrindo sprendimo už akių neteisėtumui konstatuoti ir jį panaikinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, praleidęs 20 dienų terminą nuo pranešimo gavimo, tai yra formaliai įsiteisėjus teismo įsakymui, tačiau, nepaisant to, teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo teisę į teisminę gynybą, priėmė atsakovo prieštaravimus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Navaha“ prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir perduoti sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinys ir jo priedai buvo įteikti apeliantui. Aplinkybę, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti UAB ,,Navaha“ darbuotojui T. L. , apeliantas sužinojo tik gavęs skundžiamą teismo nutartį, nes, pareikalavus pasiaiškinti, minėtas darbuotojas nurodė, jog jis iš tiesų priėmė procesinius dokumentus, tačiau atsakovo vadovui ar kitiems įgaliotiems asmenims jų neįteikė. Tai, kad minėtas asmuo dokumentų neperdavė atsakovo administracijai, yra jo, o ne atsakovo, kaltė. Be to, CPK 123 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta imperatyvi dokumentų įteikimo juridiniams asmenims tvarka, tai yra tokie dokumentai turi būti įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. Tuo tarpu teismo nurodytas asmuo yra šaltkalvis, todėl dokumentų įteikimas jam negali būti prilyginamas procesinių dokumentų įteikimu bendrovei. Ieškovo reikalavimas priteisti likutinę transporto priemonių vertę yra nepagrįstas. Ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Be to, neaišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis remiantis atsakomybė už dingusį turtą perkeliama apeliantui. Iki dingimo minėtą turtą atsiėmė ieškovo įgaliotas asmuo, o dėl jo dingimo Vilniaus m. 2 PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas nėra nei įtariamasis, nei kitas šio baudžiamojo proceso dalyvis. Dėl to nepagrįstos teismo prielaidos, kad transporto priemonės dingimas po to, kai atsakovas sumokėjo UAB ,,Sauda“ už jos saugojimą aikštelėje, leidžia labiau tikėtina laikyti tai, jog būtent atsakovas atsiėmė saugotas priemones bei atsiskaitė su saugotoju.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BAUB ,,Dormeka“ prašo skundą atmesti, o minėtą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bendrovės darbuotojas, priėmęs dokumentus, privalėjo nedelsiant juos perduoti įmonės vadovui, o jo užmiršimas tai padaryti situacijos vertinimo nekeičia. Taip pat teigia, kad visus atsikirtimus ir argumentus apeliantas buvo išdėstęs prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia teismo nutartį, kuria atmestas jo prašymas peržiūrėti byloje priimtą teismo sprendimą už akių. Iš šios nutarties turinio matyti, kad teismas nagrinėjo bei atmetė apelianto prašymą dėl dviejų pagrindų, tai yra tiek dėl to, jog nepripažino atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis svarbiomis, tiek dėl to, kad apelianto teiginiai neduoda pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Atskiruoju skundu apeliantas skundžia šias teismo išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas bus tikrinamas neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 str.).

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė nagrinėjamam klausimui svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.). Ši išvada grindžiama tokiais argumentais:

Pirma, atmestini apelianto teiginiai procesinių dokumentų įteikimo klausimais (CPK 185 str.). Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal CPK 123 straipsnio antrąją dalį juridiniams asmenims adresuoti dokumentai įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. Tačiau minėto CPK 123 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Iš bylos medžiagoje esančios pažymos matyti, kad ieškinys bei teismo pranešimas apie tai, jog ieškinys priimtas ir nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, UAB ,,Navaha“ buvo įteiktas 2009 m. balandžio 9 d. (b. l. 61). Šią pažymą apelianto vardu pasirašė T. L. , kuris, pagal apelianto pateiktus duomenis, dirba šioje bendrovėje šaltkalviu (b. l. 92). Minėti dokumentai buvo siunčiami tuo adresu, kurį nurodė pats apeliantas prieštaravimuose dėl teismo įsakymo ir neradus juridinio asmens vadovo, valdymo organo ar raštinės darbuotojo, buvo įteikti kitam apelianto darbuotojui (CPK 123 str. 4 d.) (b. l. 18, 58). Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo abejoti tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, o apeliantas šios išvados nepaneigė (CPK 178 str.).

Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog procesiniai dokumentai nebuvo perduoti apelianto administracijai dėl juos priėmusio darbuotojo kaltės, neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, numatyta galimybė dokumentus įteikti bet kuriam adresato darbuotojui, o tai, kad šie dokumentai laiku pasiektų bendrovės atsakingus asmenis, yra juridinio asmens vidaus tvarkos klausimas. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, bylos medžiaga patvirtina, kad ir kitus apeliantui skirtus dokumentus (pareiškimą dėl teismo įsakymo, šį įsakymą, sprendimą už akių, nutartį dėl trūkumų šalinimo, skundžiamą teismo nutartį) priėmė tas pats darbuotojas (b. l. 17, 66, 76, 87), tačiau apeliantas dėl to pretenzijų nereiškė, pateikė prieštaravimus, pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nagrinėjamą atskirąjį skundą.

Antra, atmestini apelianto teiginiai, jog jo nurodytos aplinkybės duoda pagrindą abejoti sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pagal CPK 287 straipsnio nuostatas, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti nurodomos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos tokio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Teismas naikina sprendimą ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei konstatuoja, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.).

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju pagrindą abejoti šio teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu sudaro tai, jog ginčo turtas dingo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apelianto, jog nepagrįsta teismo išvada dėl didesnės tikimybės, kad atsakovas atsiėmė saugotas priemones bei už saugojimą atsiskaitė su saugotoju, ir pan. (CPK 288 str.). Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas šiuos teiginius grindžia nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos teismas įvertino sprendime, atlikęs formalų įrodymų vertinimą (CPK 285 str.), bei skundžiamoje nutartyje. Apeliantas nenurodo, kodėl minėtas teismo pateiktas šių aplinkybių vertinimas turi būti laikomas neteisingu, be to, nepateikia jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės tik pakartojo teismo jau įvertintas aplinkybes (CPK 185 str.). Dėl to, teismas teisingai nurodė, kad apeliantas nepagrindė ir antros sąlygos, būtinos tam, kad būtų iš esmės atnaujintas nagrinėjimas, tai yra neįrodė esant pakankamą pagrindą abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto teiginius, jog paneigta jo teisė į teisminį nagrinėjimą ir būti išklausytu. Visų pirma, teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą bei ekonomiškumą ir užkirsti kelią proceso vilkinimui. Šio instituto taikymo sąlygos griežtai apibrėžtos įstatyme, kartu numatant šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to tinkamas minėtų teisės normų taikymas negali būti laikomas asmens teisių pažeidimu. Antra, kaip minėta, teismas įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimo pagrįstumu, o, nesutikdamas su juo, apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų ar argumentų. Taigi, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, apelianto teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nelaikė svarbiomis priežastis, kuriomis atsakovas grindžia atsiliepimo į ieškinį nepateikimą, taip pat pagrįstai sprendė, jog jis nenurodė aplinkybių, leidžiančių abejoti šio sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 288, 185 str., 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis