Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. C. 2022 m. gegužės 12 d. apie 22 val. 38 min. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford S-Max“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis S. C. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford S-Max“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis S. C., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis S. C. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 135 – 138, 139 – 142, 143 – 145).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis S. C. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. C. iki šiol nėra teistas, dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nebaustas administracine tvarka (b. l. 53 – 54, 58 – 59, 60). Kaltinamasis S. C. yra nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 53 – 54, 55 – 57, 61). Kaltinamasis neįrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 50, 51, 52). Kaltinamojo S. C. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 82 – 85). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimą kaltinamasis S. C. padarė pirmą kartą, tačiau jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas (1 tikrinimas – 2,69 promilių, 2 tikrinimas – 3,09 promilių). Taip pat kaltinamasis bandė pasišalinti iš įvykio vietos ir taip išvengti gresiančios atsakomybės. Įvertinama ir tai, jog kaltinamasis yra nedirbantis. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo S. C. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam S. C. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. C. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo S. C. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis S. C. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį S. C. charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog jis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam S. C. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam S. C. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis S. C. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog S. C. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis S. C. vairavo automobilį gyvenvietės teritorijoje, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam S. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant būtent prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams 6 mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 16 d. kaltinamajam S. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 91 – 102). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu S. C. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. gegužės 16 d.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis S. C. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas savo sutuoktinės V. C. vardu registruotą kelių transporto priemonę – automobilį „Ford S-Max“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris laikomas jų bendru šeimos turtu. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, S. C. vairuotas automobilis „Ford S-Max“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog S. C. vairuotas automobilis „Ford S-Max“, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas aktualias bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam S. C. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Ford S-Max“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam S. C. priklausantį automobilį „Ford S-Max“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. Turto saugotoja paskirta kaltinamojo S. C. sutuoktinė V. C. (b. l. 122 – 129). Kaltinamojo S. C. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „Ford S-Max“ paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. C. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 91 – 102, 110 – 117). Šios S. C. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, S. C. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, – perduodamas VĮ „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. C. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti S. C. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant V. C. vardu registruotą kelių transporto priemonę – automobilį „Ford S-Max“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas V. C. ((duomenys neskelbtini)).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu S. C. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Ford S-Max“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, S. C. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, – perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam S. C. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.