Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-211-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-25
Bylos Nr.
1A-263-211-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Stasys Punys
Nuteistasis
L. V., V. K.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
NuorašasPranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr.1A-263/2011

Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.29.1;2.1.7.4;2.4.6.4.1;2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Audronės Kartanienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šulcienei,gynėjoms advokatėms Eugenijai Liutvinskienei, Svetlanai Brencienei,nuteistiesiems L. V., V. K., ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. V., V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 7 MGL dydžio bauda (910 Lt).;

V. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 7 MGL dydžio bauda (910 Lt).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:

L. V. nuteistas už tai, kad 2009-07-20 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu Eišiškių pl. 36/7, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patalpose, E. J. vardu surašė prašymą išleisti nemokamų atostogų nuo 2009 metų liepos 23 dienos iki 2009 m. liepos 31 dienos be E. J. parašo ir 2009 m. liepos mėn. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną adresu (duomenys neskelbtini) patalpose pateikė šį prašymą buhalterei V. K. ir liepė jį užregistruoti, tokiu būdu jis neteisėtai suklastojo žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo.

V. K. nuteista už tai, kad 2009-07-20 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. V. priėmė E. J. vardu surašytą prašymą išleisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. liepos 20 dienos iki 2009 m. liepos 31 d. be E. J. parašo ir jį užregistravo įmonėje (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ji neteisėtai panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo panaikinti 2010-12-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, padarytos nepagrįstos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, nuteistojo kaltumo, pagrįstas neišsamiais, šališkai ištirtais ir neteisingai įvertintais įrodymais. Teismas turėjo atsakyti į klausimą ar surašytas dokumentas nukentėjusiojo vardu, kuris dokumento nepasirašė, gali būti laikomas dokumentu LR BK 300 str. prasme. Nepasirašytas E. J. prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. liepos 31 d. negali būti laikomas dokumentu, nes neatitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko požymių. Prašymas įmonėje nebuvo įregistruotas, nes įmonė neturėjo prašymams nustatytos registracijos žurnalo (knygos), ant priimto prašymo buvo dedamas įmonės spaudas su fiksuojančia datos gavimo žyma, prašyme nenurodyta jokių melagingų duomenų, o jo surašymo tvarka ir teisinė reikšmė niekur nebuvo aptarta, nes minėtas prašymas dėl atostogų suteikimo turėjo būti pasirašytas E. J.. Surašė prašymą tam, kad jis būtų pasirašytas E. J.. Buvo įsitikinęs, kad nepasirašytas dokumentas negali sukelti teisinės pasekmės. Žinojo, kad įsivėlusi klaidą gali būti ištaisyta, kas buvo atlikta ir laiku patikslinta VSDFV Vilniaus skyriuje. Pagal teismų praktikoje susiklosčiusią sampratą dokumentas yra bet koks rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta teisinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas. Teismo nuosprendžio išvados yra neaiškios ir netinkamai motyvuotos aprašant nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra pripažintas kaltas dėl suklastojimo ir panaudojimo netikro dokumento. Pažymi, kad dėl darbų sumažėjimo ir finansinės padėties pablogėjimo įmonėje, privalėjo siūlyti darbuotojams išeiti nemokamų atostogų. Šiuo atveju buvo pateiktas pavyzdys surašyto prašymo E. J.. Kadangi prašymas nebuvo E. J. pasirašytas, buvo priimtas sprendimas atšaukti pateiktus VSDFV Vilniaus skyriui duomenis. (duomenys neskelbtini) operatyviai patikslino pateiktus duomenis, t.y. 2009 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu apie apdraustojo nedraudiminį laikotarpį. Teismas negalėjo taikyti baudžiamosios atsakomybės už dokumento klastojimą ir jo panaudojimą, kurio nevykdė ir neturėjo tam tikslo. Jo veikoje nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio, t.y. kaltės suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. Kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, kai kaltininkas supranta, kad suklastoja dokumentą ir siekia jį panaudoti. Jokiais byloje esančiais įrodymais nėra įrodytas jo žinojimas ir siekimas suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. Byloje yra nustatyti priešingi veiksmai, kai, būdamas įmonės direktoriumi, ėmėsi aktyvių veiksmų apsaugoti įmonę nuo sunkios finansinės padėties ir išvengti nedarbo įmonėje. Byloje nėra nustatyta jo kaltė (tiesioginė tyčia) suklastoti dokumentą ir jį panaudoti. Jo siekimai atlikti visus teisėtus ir būtinus veiksmus, kad išvengti bedarbystės ir „reanimuoti" įmonės finansinę veiklą. Jam nebuvo jokio reikalo klastoti E. J. asmeninį prašymą išleisti nemokamų atostogų. Mano, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio, t. y. tyčinės kaltės suklastoti dokumentą. Nukentėjusysis nepateikė teismui civilinio ieškinio reikalavimų dėl patirtų kažkokių nuostolių dėl jo veiksmų. Mano, kad nukentėjusysis negalėjo įrodyti, kad patyrė kažkokius nuostolius, nes jokių nuostolių jis nepatyrė. Nusikaltimo pavojingumas reiškia, kad nusikaltimu kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, kad dėl tokio kėsinimosi šiems teisiniams gėriams padaroma žala arba sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Tačiau minėtoje byloje apie tai nebuvo aiškinta bei tirta. Apie veikos padarymą panaudojus dokumentą bei su tuo galinčių atsirasti žalingų padarinių teismas irgi nepasisakė. Toks aiškinimas būtų pagrįstas ir logiškas, kartu atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

Teismas neišsamiai, neobjektyviai ir šališkai ištyrė faktines aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, kadangi dokumento neklastojo, o įrašyti prašymo duomenys, kurie nebuvo asmens pasirašyti, o jo pagrindu išleistas įsakymas dėl suteiktų nemokamų atostogų ir ryšium su tuo pateikti duomenys institucijai po tikros padėties paaiškėjimo, iškart buvo patikslinti, o tai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Jo veikoje nėra tiesioginės tyčios neaišku, kokius nusikalstamus veiksmus padarė. Teismas neaiškino aplinkybės, kas galėjo pateikti 2010 m. balandžio 8 d. VSDFV Vilniaus skyriui bei pasirašyti už UAB(duomenys neskelbtini) direktorių dokumentus dėl 2009 m. liepos mėn. nedraudiminio laikotarpio tikslinimo. Pateikti teismui dokumentai nėra originalūs. Kadangi 2010 m. balandžio mėn. įmonė veiklos nevykdė, todėl dokumentus patikslinti E. J. nedraudiminį laikotarpį pateikti negalėjo. Liudytojos R. Č. parodymai nėra išsamūs ir tikslūs, nes pateiktoje teismui neoriginalioje pažymoje (elektroninė versija) yra užfiksuotas ne jo (direktoriaus) parašas. Pažymoje padaryta klaida ir įmonės direktoriumi nurodytas – E. J.. Jei tai būtų jo dokumentas, tokios klaidos negalėtų padaryti, o tai reiškia, kad už šio dokumento pagaminimą bei klastojimą turi atsakyti kiti asmenys. Tvirtina, kad pažymos nepasirašė ir institucijai 2010 m. balandžio 8 d. jokių dokumentų neteikė, pažymoje ne jo parašas ir jis nėra originalus. Mano VSDFV Vilniaus skyrius apygardos teismui privalo pateikti originalų dokumentą, kurį, pasak R. Č., VSDFV Vilniaus skyrius gavo 2010 m. balandžio 8 d.

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo panaikinti 2010-12-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Teismas, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų išsamiai ir nešališkai, vadovaujantis įstatymu, vertinti visas bylos aplinkybes. LR BK 300 straipsnyje išdėstyta teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Ji neturėjo jokio tikslo ir motyvo žinomai netikrą dokumentą panaudoti, tuo tarpu neįrodžius ir nenustačius motyvų ir tikslų, negalima teigti, kad nusikaltimą įvykdė tyčia. Jos veikoje nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio - kaltės žinomai suklastotą dokumentą panaudoti. Kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekia suklastotą dokumentą panaudoti. Jokiais byloje esančiais įrodymais nėra įrodyti ir jos siekimai suklastotą dokumentą panaudoti. Ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad laiku būtų pateikta teisinga informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl apdraustųjų nedraudiminių laikotarpių. Todėl byloje nėra nustatyta jos kaltė (tiesioginė tyčia) dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo. Teismas padarytą veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip žinomai netikro dokumento panaudojimą. Teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar surašytas dokumentas nukentėjusiojo vardu, kurio pastarasis nepasirašė, galėjo būti laikomas dokumentu LR BK 300 str. prasme. Nepasirašytu dokumentu negalima konstatuoti juridinį faktą ir toks dokumentas negali sukelti teisines pasekmes, todėl negalima traktuoti apie dokumento klastojimą ir jo panaudojimą. Reziumuojant kaltę tendencingai remtasi tik ją galinčiais patvirtinti įrodymais, tačiau visiškai atmesti ir nevertinti kaltę paneigiantys įrodymai. Nuosprendyje pasisakyta tik dėl tos dalies įrodymų, kurie naudingi kaltinimui. Teismas neatsižvelgė ir nevertino teismo posėdyje jo aiškintos bylos aplinkybės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė R. Č. pateikė teismui neteisėtus duomenis bei dokumentus apie įmonės teiktus E. J. nedraudiminį laikotarpį. Įmonės pranešimas apie nedraudiminį laikotarpį nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo perduoti faksu ne 2009 m. rugpjūčio 8 d., o 2009 m. liepos 17 d. Originalas pranešimo kartu su reikiamais dokumentais buvo pateikti su lydraščiu 2009 m. rugpjūčio 28 d., o ne 2010 m. balandžio 8 d., kaip teigė liudytoja R. Č.. (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2009 m. rugsėjo 3 d. Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius teismui pateikė ne originalius dokumentus, t. y. ant jos rašyto lydraščio, patvirtinančio apie teiktus dokumentus yra uždėtas dar vienas spaudas ir nurodyta kita data - 2010-04-08. Teismui pateiktame egzemplioriuje matyti du spaudos žymenys apie dokumentų gavimą. Patvirtina, kad faktiškai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui teikė 2 pranešimus apie nedraudiminį laikotarpį 2009 m. liepos 20 d. ir 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. liepos 31 d., ant kurių pažymėtas spaudas ir nurodyta data: 2009 m. rugpjūčio 28 d. Liudytojos R. Č. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad įmonė-draudėjas pateikė naujai užpildytą 12-SD 2010 m. balandžio 8 d. pranešimą. Tačiau minėtas pranešimas parengtas ne įmonės kompiuteriu, jame įmonės direktoriumi nurodytas E. J., kuris niekada nedirbo įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Dokumentas pasirašytas, tačiau šis parašas neatitinka tikrojo įmonės direktoriaus L. V. parašo, rengėjas dokumento nurodytas E. J., tačiau E. J. įmonėje 2010 m. balandžio mėn. nedirbo, todėl pasirašyti dokumentą negalėjo. Iš kur ir kaip atsirado šis VSDFV Vilniaus skyrių klaidinantis dokumentas jai nėra žinoma, todėl teigia, kad minėtas dokumentas yra suklastotas. Tokiu būdu, pranešimo 12-SD originalą apie nedraudiminį laikotarpį nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. liepos 20 d. pasirašytą direktoriaus L. V., faksu perdavė 2009 m. liepos 21 d., o dokumento originalą pateikė VSDFV Vilniaus skyriui kartu su kitais dokumentais 2009 m. rugpjūčio 28 d. VSDFV Vilniaus skyriaus uždėtas spaudas įmonės egzemplioriuje yra originalus. Tai įrodo, kad į E. J. atsisakymą pasirašyti prašymą buvo iškart sureaguota ir duomenys buvo patikslinti ir perduoti 2009 m. rugpjūčio 28 d. E. J. darbe pasirodė 2009 m. liepos 21 d. ir nuo tos dienos paaiškėjo jo atsisakymas išeiti nemokamų atostogų. Todėl, vienas pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateiktas 2009 m. liepos 17 d., o kitas pranešimas - 2009 m. liepos 21 d. apie nedraudiminį laikotarpį nuo 2009-07-20 iki 2009-07-20. Visų dokumentų originalus pateikė 2009 m. rugpjūčio 28 d.

Teismo posėdyje nuteistieji L. V. V. K., jų gynėjos prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų L. V. ir V. K. apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis , kuriais apeliantai L. V. ir V. K. buvo nuteisti, yra nepagrįstas ir neteisėtas, jis priimtas, netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą.

A. L. V. G. yra nuteistas už žinomai netikro dokumento suklastojimą, o apeliantė V. K. yra nuteista už žinomai netikro dokumento panaudojimą, t.y abu yra pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Kaip matyti iš šio įstatymo dispozicijos, už tokios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamąja tvarka atsako asmenys , kurie tokią veiką padaro , veikdami tiesiogine tyčia : darydamas tokią veiką asmuo turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėti taip veikti ( Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad nuteistasis L. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir surašęs šios bendrovės darbuotojo E. J. vardu prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo , bet tokio prašymo nepasirašęs , tyčia siekė jį suklastoti, kaip nėra nustatyta , kad bendrovės buhalterė V. K. , gavusi tokį direktoriaus parašytą prašymą be E. J. parašo, jį panaudojo, paruošdama įsakymą dėl nemokamų atostogų ir pranešdama Sodrai apie nedraudiminį laikotarpį. Apylinkės teismas, priimdamas šių asmenų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, neanalizavo ir nevertino įrodymų dėl jų subjektyviosios tyčios, reikšmingos jų veiksmų teisiniam įvertinimui , o apsiribojęs tik jų objektyvių veiksmų įvertinimu, priėmė klaidingą sprendimą.

Iš baudžiamosios bylos įrodymų, to neginčija ir E. J., kurio vardu buvo surašytas aptariamas prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo, 2009 metais UAB (duomenys neskelbtini) , kurioje tuo metu dirbo apdailininku E. J. , buvo sunkioje ekonominėje situacijoje, dėl ko ne vienas iš bendrovės darbuotojų, su jų sutikimu , buvo išleistas nemokamų atostogų. Tokiose atostogose 2008 metais, 2009 metais nuo 2009-07-07-2009-07-17 buvo ir E. J. (b.l. 28). Bendrovės padėtis 2009 m. liepą nebuvo pasikeitusi, todėl visiškai pagrįstas nuteistojo L. V. aiškinimas, kad jis, tikėdamasis, jog apdailininku dirbęs E. J. sutiks ir toliau būti nemokamose atostogose , jo vardu parašė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, bet jo nepasirašęs , perdavė prašymą tolesniam vykdymui, būdamas įsitikinęs , kad atvykęs į darbą darbuotojas E. J. tą prašymą pasirašys, nes tuo metu bendrovėje jam tinkamo darbo nebuvo . Tai, kad aptariamu laikotarpiu bendrovėje buvo ekonomiškai bloga situacija ir kad nuteistasis L. V. buvo įsitikinęs , jog E. J. pasirašys jo ranka surašytą prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, nes jam tuo metu bendrovė negalėjo pasiūlyti tinkamo darbo, patvirtino nuteistoji V. K. , paaiškinusi, kad bendrovės direktorius L. V. liepė jai duoti eigą jo ranka surašytam E. J. vardu prašymui, sakydamas, kad atėjęs į darbą E. J. šį prašymą pasirašys . Tokie šios nuteistosios parodymai, kurių niekas neginčija ir kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo , patikimai patvirtina, kad nuteistasis L. V. neturėjo tikslo suklastoti E. G. prašymą, nes kitokiu atveju pastarojo nebūtų reikėję prašyti tokį prašymą pasirašyti. Tai, kad nei nuteistasis L. V., nei nuteistoji V. K. neturėjo tyčios suklastoti E. J. prašymo dėl atostogų suteikimo ir tokį suklastotą pareiškimą panaudoti, patvirtina ne tik nuteistosios V. K. paaiškinimai, kad ji , atėjus į darbą E. J. 200—07-20 ar 21, pasiūlė tokį prašymą pasirašyti. Tą aplinkybę savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas E. J.. Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. V. veiksmai, kai jis E. J. vardu surašė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo , bet šio prašymo nepasirašė, negali būti vertinami , kaip žinomai netikro dokumento suklastojimas, nes aukščiau aptarti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad jis šio prašymo neklastojo, tik jį surašė už E. J. pagrįstai tikėdamasis, kad jis šį prašymą pasirašys ir perdavęs šį prašymą per nuteistąją V. K. jo pasirašymui. Be to nuteistasis L. V. yra paaiškinęs, kad ne sykį yra surašęs savo ranka prašymus už E. J., kuriuos jis pasirašydavo, to neneigia ir E. J., todėl nagrinėjamu atveju vien tai, kad nuteistasis L. V. tokį prašymą surašė nėra vada vertinti kaip tokio prašymo klastotės. Tai, kad nuteistoji V. davė eigą L. V. G. surašytam E. J. vardu prašymui dėl nemokamų atostogų suteikimo be pastarojo parašo nėra vada tokius jos veiksmus vertinti kaip žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, tai, kad ji turėjo tyčią panaudoti žinomai suklastotą dokumentą , nuneigia jos paskesni veiksmai , kad E. J. prašyme pasirašytų.

Be to byloje yra nustatyta , kad atsisakius liudytojui E. J. pasirašyti prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo , nuteistieji L. V. ir V. K. ėmėsi priemonių dėl eigos, kuri buvo duota šio prašymo realizavimui sustabdymo : nuteistasis L. V., kaip bendrovės vadovas priėmė 2009-07-21 įsakymą, kuriuo buvo atšauktas jo 2009-07-20 įsakymas dėl E. J. leidimo nemokamoms atostogoms ( b.l. 27, 28), 2009-07 mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje E. J. buvo žymimas, kaip dirbantis asmuo. Šie įrodymai taip pat patvirtina , kad nuteistieji L. V. ir V. K. neturėjo tyčios nei suklastoti dokumentą nei tokį suklastotą dokumentą panaudoti.

Iš baudžiamosios bylos duomenų yra žinoma, kad nuteistoji V. K. , 2009-07-17 gavusi iš nuteistojo L. V. jo surašytą E. J. prašymą jį išleisti nemokamoms atostogoms , tą pačią dieną apie tokį nedraudiminį laikotarpį informavo nustatyta forma 12 SD socialinio draudimo instituciją , ką apylinkės teismas įvertino, kaip jos tyčią panaudoti suklastotą dokumentą. Apygardos teismo nuomone, toks nuteistosios V. K. veiksmas negali būti vertinamas kaip žinomai suklastoto dokumento panaudojimas, nes aukščiau aptartais įrodymais yra patikimai nustatyta, kad ji buvo įsitikinusi , jog prašymas, užpildytas E. J. vardu, atitinka jo valią ir kad tokį prašymą jis vėliau pasirašys. Tą dieną, kai ji informavo apie darbuotojo E. J. nedraudiminį laikotarpį ji negalėjo žinoti, kad jo vardu surašytas prašymas neatitinka jo valios.

N. V. yra paaiškinusi, kad ji, 2009-07-20 ar 21 d. sužinojusi, kad E. J. nesutinka išeiti nemokamų atostogų ir kad įsakymas dėl jo išleidimo į tokias atostogas yra atšauktas, 2009-07-21 faksu informavo Sodrą dėl E. J. nedraudiminio laikotarpio pasikeitimo . Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų , kad ji tą padarė, tačiau iš byloje esančio bendrovės pranešimo apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius, kur buvo pranešta , kad E. J. toks laikotarpis yra tik 200-07-20 dieną, matyti, kad bendrovė Sodrai apie tai pranešė 2009-0/8-28 ( b.l. 126), tai rodo , kad nuteistieji ėmėsi priemonių, kad prašymas, surašytas E. J. vardu, neatitinkantis jo valios , nebūtų vykdomas.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės paneigia apylinkės teismo išvadas dėl nuteistųjų kaltumo, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Aukščiau aptarti įrodymai akivaizdžiai ir patikimai patvirtina, kad nuteistųjų L. V. ir V. K. veiksmuose nebuvo tyčios suklastoti dokumentą ir tokį suklastotą dokumentą panaudoti , o nesant jų veiksmuose subjektyviosios pusės , jų veiksmai negali būti vertinami kaip jiems inkriminuota nusikalstama veika.

Dėl išdėstytų motyvų apeliantai L. V. ir V. K. išteisintini, nepadarius jiems veikos, turinčios jiems inkriminuoto nusikaltimo požymius.

Skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas , priimant nuteistųjų atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, teismas neanalizuoja visų apeliacinių skundų argumentų , kurie neturi reikšmės šiam priimamam procesiniam sprendimui.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistųjų L. V. ir V. K. apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės tesimo 2010-12-01 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

L. V., V. K., nuteistus pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisinti, nepadarius jiems veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą- neišvykti L. V., V. K. panaikinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė(parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Audronė KartanienėStasys PunysNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė