Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-69-549/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
e2-69-549/2019
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00161-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Ieškovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. A., V. A., B. A., Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
UAB ,,Architektų biuras G. N. ir partneriai“, VĮ „Registrų centras“, G. Ž., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Advokatai
Henrikas Mackevičius, Karolis Gerbauskasir Henrikas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-69-549/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00161-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.; 3.2.6.5. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Ingridai Šakickienei, Ievai Gvažiauskienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B.

atsakovams A. A., V. A., jų ir atsakovės B. A. atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui, Karoliui Gerbauskui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, A. A., V. A., B. A., tretiesiems asmenims UAB ,,Architektų biuras G. N. ir partneriai“, VĮ „Registrų centras“, G. Ž., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl 2015-12-23 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-151223-00202, deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, prašo 1. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-12-23 statybos leidimą Nr. LNS-33-151223-00202; 2. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-07-07 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-60-170707-01154; 3. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintą 2017-10-21 Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-171021-00154; 4. Įpareigoti atsakovus A. A., V. A. ir B. A. per 8 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus, pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybai, nustatant statinio projekto sprendinius, atitinkančius pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai, ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą bei atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 5. Tuo atveju, jeigu šio ieškinio 4 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus A. A., V. A. ir B. A. per 4 mėn. nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje ir jį išregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 6. Tuo atveju, jeigu šio ieškinio 5 punkte nustatytas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, leisti Inspekcijai nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, visas lėšas išieškant iš atsakovų, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015-12-23 išdavė statybos leidimą Nr. LNS-33-151223-00202 (toliau – Leidimas), suteikiantį teisę statytojui A. A. statyti naują neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatą ir nesudėtingos kategorijos dujotiekio vartotojo įvadus (inžinerinius tinklus; dujų tinklus), skirstomuosius elektros tinklus (inžinerinius tinklus; elektros tinklus), vandentiekio įvadinius tinklus (inžinerinius tinklus; vandentiekio tinklus), buitinių nuotekų išvadus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus; nuotekų surinkimo tinklus), lietaus nuotekų surinkimo tinklus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus), ryšių (telekomunikacijų) tinklus (inžinerinius tinklus), kitus inžinerinius statinius (tvorą), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 2501/0027:320, (duomenys neskelbtini), Palanga. Leidimas išduotas pagal UAB ,,Architektų biuras G. N. ir partneriai“ projekto vadovo T. J. 2015 m. parengtą statinio projektą: ,,Vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas Nr. 0332“ (toliau – Statinio projektas). Inspekcija atliko Leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2018-01-18 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-180118-00006 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2018-03-16 tarnybiniu pranešimu Nr. 4D-775 pateikė išvadą, konstatuodamas, kad Leidimas išduotas neteisėtai. Taip pat atliko statytojo A. A. 2017-10-21 surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. 1, kuri patvirtinta 2017-10-21 suteikiant Nr. ACCE-100-171021-00154, sudėties atitikimą normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatoms ir 2018 m. sausio 22 d. surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą Nr. DTA-1 (toliau – Deklaracijos patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad minėta deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Deklaracija surašyta ir patvirtinta deklaruojant Leidimu pastatytų statinių pabaigą ir jos pagrindu atlikta vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Patikrinimo metu iš Statinio projekto sprendinių visumos nustatyta, kad Statinio projekte deklaruojama vieno buto gyvenamojo namo paskirtis, skirta gyventi vienai šeimai, neatitinka vieno buto gyvenamojo namo paskirties požymių. Analizuojant Statinio projekto sprendinius, buto patalpų išplanavimą ir struktūrą, matyti, kad pastato planinė struktūra būdinga poilsio paskirties pastatui ar daugiabučiui. Projektiniuose sprendiniuose aprašyta, kad projektuojamas dviejų aukštų su mansarda, rūsio ir cokolio aukštais vienbutis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas net 417,18 m², naudingas plotas 291,35 m2, automobilių stovėjimo vietų skaičius numatytas 6 automobiliams. Pastato aukštų planinė struktūra iš esmės yra simetriška, kiekviename aukšte formuojamos dvi viena kitai simetriškos nišos virtuvei ir patalpos sanitariniam mazgui, suprojektuotas patalpas galima pritaikyti 6 butų poreikiams, į kiekvieną iš butų patenkant iš bendros laiptinės, kambarių skaičius ir išsidėstymas nėra patogus ir pritaikytas vienos šeimos gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad tokio tipo patalpų išplanavimas primena daugiabutį gyvenamąjį namą, Statinio projektas pažeidžia Statybos įstatymo 5 straipsnio 4 punkto, Statinio projekto rengimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – STR 1.01.09:2003), 6.1 punkto, 7 punkto reikalavimus. Be to, Statinio projekto sprendiniuose pateikiamas formalus butų skaičiaus rodiklis (1 butas) neatspindi tikrojo statytojo sumanymo dėl butų skaičiaus ir jų požymių bei tikrosios pastato paskirties. Iš šiame ieškinyje aprašytų duomenų matyti, kad suprojektuotame „bute“ galima įrengti daugiau butų, susidedančių iš patalpų grupių, atitinkančių statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13 punkto buto sąvokos apibrėžimą, o tai jau atitinka daugiabučio gyvenamojo namo požymius. Šiuo atveju, esminiais projektiniais sprendiniais užtikrinta galimybė naudoti pastatą kaip daugiabutį 6 butų pastatą, skirtą 6 šeimų apgyvendinimui, pastatas nėra pritaikytas ir patogus naudoti vienos šeimos poreikiams. Statytojo A. A. sumanymą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą patvirtina ir vėlesni statytojo veiksmai. Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos ,,Infostatyba“ (toliau – IS ,,Infostatyba“) duomenimis, statytojas A. A. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. CCR-100-170623-05441, prie kurio buvo pridėta UAB ,,Domo projektas“ parengta pastatyto ginčo statinio kadastrinių matavimų byla Nr. 25/48404, iš kurios matyti, kad pastatytame gyvenamojo namo cokoliniame (pusrūsyje), pirmame ir antrame aukštuose įrengtos po dvi simetriškos savarankiškos patalpų grupės, į kurias patenkama iš bendros laiptinės, kiekvienoje patalpų grupėje įrengti sanitariniai mazgai, paruoštos patalpos virtuvei ir kitoms gyvenamojo namo gyventojų reikmėms, taip suformuojant 6 savarankiškas patalpų grupes – butus. Dalis patalpų kadastrinių matavimų bylos eksplikacijoje įvardintos nekonkrečiu pavadinimu ,,kambarys“. Taip neatskleidus tikrojo šių patalpų naudojimo tikslo leidžiama jas ,,lanksčiau“ pritaikyti atskiro buto poreikiam, o kartu ir padedama užtikrinti savarankišką butų patalpų struktūrą kiekviename pastato aukšte. Statytojo A. A. pateikto prašymo Nr. CCR-100-170623-05441 pagrindu Inspekcija 2017-07-07 patvirtino Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-60-170707-01154. Tačiau šios deklaracijos pagrindu pastatytas gyvenamasis namas nebuvo registruotas Nekilnojamojoje turto registre. Vieno buto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta kito dokumento – Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. 1, patvirtintos 2017-10-21, suteikiant Nr. ACCE-100-171021-00154, pagrindu. Toks statytojo pasirinktas ginčo statinio projektavimo ir statybos būdas, kuomet prisidengiant vieno gyvenamojo namo statybomis iš tikrųjų projektuojamas ir statomas daugiabutis gyvenamasis namas, leidžia išvengti griežtesnių techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti daugiabutis gyvenamasis namas, ir suteikia didesnę laisvę statytojui projektuoti vienbutį gyvenamąjį namą pagal konkretų poreikį. Ieškovė daro išvadą, kad neteisėtai išduotas Leidimas ir patvirtintos deklaracijos apie statybos užbaigimą turi būti panaikintos teismo sprendimu. Panaikinus šiuos dokumentus, turi būti pašalinti ir statybos padariniai bei jų teisinė registracija – statinys turėtų būti perstatytas taip, kad atitiktų vieno buto namo paskirties reikalavimus, o statybos padarinių nepašalinus šiuo būdu, pastatytas statinys turėtų būti nugriautas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog vietoje dvibučio (atsiliepime padaryta klaida, turėjo būti nurodyta – vienbučio) gyvenamojo namo suprojektuotas daugiabutis gyvenamasis namas, neatitinka tikrovės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo pastatas yra vienbutis namas, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams. Savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti ne daugiabutį, bet dvibutį namą. Pagal pateiktą projektą nebuvo pagrindo neišduoti statybos leidimo, nes suprojektuotas pastatas visiškai atitiko vienbučio namo reikalavimus. Ieškovas prašo naikinti statybos leidimą, dėl to, kad statytojas ateityje gali pažeidinėti įstatytus ar vykdyti kokius nors nenumatytus statybos darbus. Tačiau pagal ieškovo nurodytus motyvus galima teigti, kad bet kuris didesnis pastatas, muziejus, ligoninė ar parduotuvė yra daugiabutis namas. Taip pat pagal tokius motyvus, bet kurio didesnio individualaus pastato savininką galima apkaltinti, kad jis yra pasistatęs daugiabutį namą, nes jame galima suformuoti butus. Ieškovas remiasi tik prielaidomis, hipotezėmis ir interpretacijomis. Pažymi, kad savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, neturi teisės remtis prielaidomis ir negali atsisakyti išduoti statybos leidimo, spėliojant, kad statytojas turi sumanymą ir ateityje gali atlikti kokius nors neteisėtus statybos darbus ar atlikti kokius nors kitus neteisėtus veiksmus. Be to, Ieškovas nenurodo nei Savivaldybės administracijos kaltės, nei priežastinio ryšio. Atsakovė nesutinka su Ieškovo teigimu, esą jis nėra apribotas jokiais terminais, t.y. bet kada atlikęs patikrinimą, gali per 2 mėnesius kreiptis į teismą. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 4 d. 1 p., Statybos inspekcija privalėjo skundus palikti nenagrinėtus, nes buvo praėję daugiau kaip metai nuo statybos pradžios. Be to, atsakovė nurodo, kad Inspekcija, prašydama panaikinti jų pačių patvirtintą ir registruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą, save pačią turėtų nurodyti kaip atsakovę. Tačiau, kadangi ieškovas ir atsakovas negali sutapti, panaikinti Statybos inspekcijos patvirtintos ir registruotos deklaracijos jų pačių reikalavimu šioje byloje nėra teisinės galimybės. Nepanaikinus Statybos inspekcijos patvirtintos ir registruotos deklaracijos, nėra pagrindo naikinti statybos leidimą bei įpareigoti keisti projektinę dokumentaciją ar perstatyti pastatą, nes pagal galiojančią Statybos inspekcijos patvirtintą ir registruotą deklaraciją statinys pastatytas pagal projektą ir visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nepanaikinus Statybos inspekcijos patvirtintos ir registruotos deklaracijos teismo sprendimas nesukeltų jokių pasekmių ir nebūtų jokio pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovai A. A., V. A. ir B. A. prašė ieškinį palikti nenagrinėtą dėl praleisto termino kreiptis į teismą ginčijant statybos leidimo išdavimo teisėtumą; o tuo atveju, jei ieškinys nebūtų paliktas nenagrinėtu, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d., įtvirtintas terminas, kuris šiuo atveju yra praleistas, nes statinio statybos pradėtos dar 2015 m. pabaigoje, ieškovė, kaip Institucija, nuo statybos leidimo išdavimo dienos žinojo apie išduotą Statybos leidimą ir prasidėsiančias ginčo statinio statybas, tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2018-03-20 – praėjus daugiau nei dvejiems metams po statinio statybos darbų pradžios. Kadangi ieškovė netvirtina, kad atsakovai nukrypo nuo Statinio projektinių sprendinių, todėl ieškovė, ginčydama 2015-12-23 buvusias aplinkybes (Statinio projektinius sprendinius), praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl Statybos leidimo teisėtumo pateikti. Įvertinus, kad Statybos leidimas išduotas 2015-12-23 ir nuo to laiko Inspekcija jau oficialiai vykdė statybų priežiūrą, įgyvendindama įstatymuose įtvirtintas funkcijas, o ieškinys pateiktas 2018-03-20, darytina išvada, kad terminas skųsti Leidimą yra praleistas ženkliai, termino praleidimui nėra jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, be to, ieškovė net neprašo teismo atnaujinti šį terminą, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Atsakovai pažymi, kad ieškovė negina ir jokio viešojo intereso, nes neturi tokių įgaliojimų.

Atsiliepime atsakovai tvirtina, kad ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie Statinio nepatogumą gyventi vienai šeimai ir kt. yra subjektyvaus pobūdžio ieškovės darbuotojų nuomonės, kurios nerodo jokio pažeidimo ar nukrypimo nuo Statinio projekto. Atsakovai susiprojektavo vienbutį vasarnamį, skirtą šeimos poilsiui pagrinde vasaros metu, tačiau planuoja jame organizuoti ir didesnes šeimos (giminės) šventes. Atsakovai nurodo, kad jų šeimą sudaro 8 atskiros šeimos, todėl vasarnamį būtent ir siekta pritaikyti taip, kad visa šeima (giminė) atvykusi ilsėtis turėtų elementarius patogumus. Statinys nėra pritaikytas gyventi jame nuolat – atsakovai ir jų kiti šeimos nariai turi gyvenamąsias vietas kituose miestuose ir Statinyje nuolat gyventi neketina. Būtent atostogų ir poilsio tikslais atsakovai sau pasistatė vasarnamį, kuris akivaizdu, kad atitinka šeimos poilsio poreikius: jame yra miegamieji, sanitariniai mazgai, sporto, poilsio zonos. Nesuvokiamas ir niekuo nepagrįstas ieškovės ieškinyje nurodytas teiginys, kad Statinys nėra patogus šeimos gyvenimui. Patogumas yra subjektyvi ir individuali vertinamoji kategorija, tad atsakovai susiprojektavo vasarnamį tokį, kad jame būtų patogu ilsėtis (o ne gyventi, kaip bando teigti ieškovė) didelei šeimai. Galimybė turėti pakankamą kiekį miegamųjų, sanitarinių mazgų ir poilsio zonų yra išties prabangus patogumas, tačiau vien tai, kad atsakovai gali sau leisti tokio projekto įgyvendinimą, niekaip savaime nepagrindžia jokių pažeidimų.

Nors ieškovė Statinį prilygina daugiabučiui, tačiau ji „tikrino“ tik Statinio projektą, kuris egzistavo jau Leidimo išdavimo metu ir kuriam pritarimą davė visos atitinkamos valstybės institucijos. Ieškovė nenurodė, kuris iš Statinio projektinių sprendinių pažeidžia statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas. O kalbant apie Statinio plotą, jis objektyviai žiūrint visiškai nėra toks didelis, kad galėtų būti prilyginamas daugiabučiui, be to, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus vienbučio ploto, tad jis gali būti toks, kokio pageidauja statytojas. Dėl šių priežasčių ieškovės referavimą į Statinio plotą, kaip neva didelį, yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas, nes Statinio plotas yra mažiausiai 10 kartų mažesnis nei daugiabučio įprastas minimalus plotas. Statinio projekte numatytas parkavimo vietų skaičius (6 vnt.) taip pat niekaip nepagrindžia Statinio tapimo daugiabučiu. Automobilių stovėjimo vietų skaičių imperatyviai reglamentuoja statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, 107 punktas. Statiniui, kurio naudingas plotas yra 291 kv. m, reikia parkavimosi vietų: 140 kv. m: 2 vietos, likusiam plotui: 151 kv. m / 35 kv. m = 4,3 parkavimosi vietos. Taigi, iš viso minimaliai 6 parkavimosi vietos. Be to, visiems šeimos nariams atvykus ilsėtis toks automobilių parkavimosi vietų skaičius yra būtinas. Statinio vidaus patalpų išprojektavimas vėlgi niekaip nepagrindžia Statinio buvimo ne vienbučiu, o daugiabučiu. Tai, kad Statinio vidus yra padalintas į simetriškas patalpas, yra architektūrinis sprendimas, kuris užtikrina Statinio vidaus patalpų architektūrinį vientisumą ir logiškumą bei pritaikymą šios konkrečios šeimos, kurios nariai į Statinį atvyks poilsiui, praktiškumą ir patogumą. Ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus projekto sprendinio, kuris daro statinį daugiabučiu. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato esminius reikalavimus daugiabučiui gyvenamajam pastatui, kurio 18 punkte numatyta minimali valstybės reguliuojama gyvenamojo pastato patalpų struktūra, 19 punkte – kad butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka šio Reglamento reikalavimus, be to, statinyje privalomai turėtų būti įrengtos atskiros vandens, šildymo ar elektros apskaitos sistemos. Taip pat STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 13 p. numato, kad daugiabučio pastato sklype, be automobilių saugyklų, privalo būti numatyti ir kiti Reglamentu nustatyti plotai (skirti želdynams, poilsiui ir kt.). Ieškovė neįrodė atsakovų ketinimų (pvz., skelbimų pardavinėti butus, kas yra daroma visada dar net nepradėjus statyti daugiabučių), nes tokių ketinimų nėra. Kadangi ieškovė neįrodė nei vieno statinio projektinio sprendinio, kuris pažeistų statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas, akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie Leidimo ir statybų neteisėtumą.

Pasak atsakovų, norint pripažinti pačias Statinio statybas neteisėtomis, nukrypusiomis nuo esminių sprendinių, ieškovė turėjo įrodyti, kad faktiškai įgyvendintas Statinio projektas iš esmės prieštarauja projektiniams sprendiniams, kurių pagrindu išduotas Statybos leidimas, tačiau šių aplinkybių ieškovė net neįrodinėja. O Statinio projektas, parengtas iki Statybos leidimo išdavimo, statybų metu nepakito, ką tvirtina Statinio kadastrinių matavimų matavimo byla. Laikytina neįrodytais nei Statybos leidimo išdavimo neteisėtumas, nei pačios Statinio statybos ir jų užbaigimą tvirtinantys dokumentai.

Atsakovams kyla abejonių, kad ieškovė pateiktu ieškiniu gina privačių asmenų interesus. Be to, atsakovai pažymi, kad ieškovė ieškiniu ginčija savo pačios priimtus sprendimus, tad byloje ji turėtų būti atsakove. Inspekcija ir anksčiau tikrino Statinio projektą ir nustatinėjo, ar Leidimas yra išduotas teisėtai, ar faktiškai vykdant statybas nėra nukrypta nuo projekto sprendinių, ir jokių pažeidimų nenustatė. Visos Statinio statybą leidusios, tikrinusios ir prižiūrinčios institucijos (visų pirma, ieškovė, kuri vykdo valstybinę statybų priežiūrą) pritarė Statinio statyboms, o neįrodžius jokio nukrypimo nuo Statinio projektinės dokumentacijos, nėra jokių pagrindų teigti, kad Inspekcija apie statybų eigą nežinojo dar Leidimo išdavimo metu. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ atsiliepimu į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad konkrečius reikalavimus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams nustato statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostato, kurios neriboja vienbučio gyvenamojo pastato ploto, virtuvių ir/ar kambarių skaičiaus, pagalbinių patalpų ir sanitarinių mazgų skaičiau, o taip pat aukštų skaičiaus. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, kodėl objektyviai Statinys turėtų būti laikomas daugiabučiu, savo poziciją pagrindžia tik prielaidomis. Nėra ir jokių duomenų, kad statant Statinį buvo nukrypta nuo jo projektinės užduoties, nėra įrodytas neteisėtų statybų faktas. Statinys (vienbutis) yra suprojektuotas ir pastatytas, vadovaujantis: Statytojo patvirtinta užduotimi projekto rengimui; Specialiaisiais architektūros reikalavimais pastato statybai; Specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais; Galiojančiu sklypo detaliuoju planu ir jo reglamentais; Inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygomis ir kt. Papildomai sklypui bei Statinio projektui atlikta: Žvalgomieji archeologiniai tyrimai; Planuojamo vienbučio gyvenamojo namo statybos sprendinių paveldosauginis vertinimas; Vienbučio gyvenamojo namo Projektiniai pasiūlymai (eskizas) suderinti su KJPD Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Visi išvardinti kompetentingų institucijų reikalavimai ir procedūros buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, o jų pagrindu išduotas 2015-12-23 statybos leidimas, Statinys pastatytas ir priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, t. y. ieškovei, Registrų centre užregistruotas 100 proc. Statinio baigtumas. Planuojamo vienbučio gyvenamojo namo statybos sprendinių 2015 m. liepos mėn. parengtame nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės-ekspertės E. K. „Planuojamo vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto sprendinių paveldosauginiaine vertinime“ pabrėžta, kad projektuojamą pastatą galima vertinti kaip itin originalios savo laikų dvasių išreiškiančios architektūros kūrinį, bet tuo pačiu labai kontekstualiai integruojant į esamą urbanistinį audinį“. Atsiliepime pažymima, kad vertinant ieškovo parengtą 2018-01-18 patikrinimo aktą Nr. SLD-100-180118-00006 bei akte minimus 2015-04-24 Palangos m. savivaldybės išduotus Specialiuosius architektūros reikalavimus pastato statybai Nr. 84, ypač 4.1 p. „Architektūriniam sprendimui ir išplanavimui“, atkreiptinas dėmesys, jog jame nėra minimi jokie apribojimai ar reikalavimai vienbučio gyvenamojo namo vidaus planinei struktūrai bei užsakovų gyvenimo ir poilsio minimame name organizavimui. Planuojant statybas ir jas vykdant, nei viena iš statybos priežiūrą vykdančių institucijų neturėjo pastabų ar priekaištų užsakovo patvirtintai Projektavimo užduočiai bei užsakovo pasirinktai ir patvirtintai namo vidaus planinei struktūrai tiek Projektinių pasiūlymų stadijoje, tiek Techninio projekto tikrinimo metu informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Ieškovės teiginiai, jog Statinys yra nepatogus ir nepritaikytas šeimos gyvenimui, yra nepagrįsti ir nekorektiški, nes tai, kas ieškovei atrodo „nepatogu“ gyventi vienai šeimai, nėra joks objektyvus kriterijus ir nepagrindžia to, kad būtent užsakovams toks Statinio išplanavimas yra patogus ir tenkinantis jų konkrečius poreikius, o 6 automobilių stovėjimo vietų šio vienbučio gyvenamojo namo sklype reikalauja galiojantys statybos reglamentai – STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punktas. Daugiabutis yra savaime siejamas su komerciniais tikslais, tačiau ieškovė neįrodė, kad užsakovai turi kokių nors komercinių ketinimų, susijusių su Statiniu: parduoti atskiras Statinio dalis skirtingoms šeimoms kaip butus ar pan. Be to, kad būtų galima laikyti Statinį daugiabučiu, jis turi turėti ir kažkokių kitų daugiabučio požymių, pavyzdžiui nurodomų STR 2.02.01:2004. Kadangi Ieškovė ieškiniu kvestionuoja tai, kad Statinys yra ne vienbutis, o daugiabutis, remdamasi vien Statinio vidaus išplanavimo sprendiniais, kurie yra individualus architektūrinis sprendimas, nepažeidžiantis nei vieno teisės akto, taip pat ignoruoja faktą, kad Statinys neturi jokių daugiabučio požymių, ieškinys yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo G. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti bei priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors cokolinio aukšto patalpų grindys ir suprojektuotos 0,30 žemiau projektuojamo žemės paviršiaus, apie namą dirbtinai sukurtas reljefas sąlygojo, kad vienbučio gyvenamojo namo taip vadinamo cokolinio aukšto grindys faktiškai nėra žemiau sklypo paviršiaus, dėl ko pastatytas statinys nebėra dviejų aukštų su mansarda, o yra trijų aukštų su mansarda ir rūsiu, kas prieštarauja žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga detaliajam planui, patvirtintam 2003-12-23 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 210, Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam 1999-07-29 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 134, Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano, patvirtinto 2016-04-11 LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-309, reikalavimų dėl maksimalaus leistino statinio aukštų skaičiaus. Paskutinį kartą statinio kadastrinius matavimus atlikusi matininkė A. P. nurodė, kad pastatas yra dviejų aukštų su mansarda, cokoliniu aukštu ir rūsiu. Tačiau tuo atveju, kai faktinė pastato ar jo dalių paskirtis, pastato aukštis neatitinka statybą leidžiančiame dokumente nurodytos pastato paskirties ir aukštų skaičių, matininkas kadastro duomenų formose turi nurodyti faktinę (ne statybą leidžiančiame dokumente nurodytą) naudojamo pastato ir (ar) įrengtų patalpų paskirtį, taip pat ir aukštų skaičių. Jeigu pastatas, kurio paskirtis statybą leidžiančiame dokumente numatyta kaip vieno buto pastatas, bet faktiškai naudojamas kaip viešbutis, tai atliekant tokio pastato kadastrinius matavimus, pastato kadastro duomenų formoje negalėjo būti nurodyta pastato paskirtis, nustatyta normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, neatitinkanti pastate vykdomos veiklos. Mano, kad matininkė A. P., atlikdama kadastrinius matavimus, turėjo užfiksuoti matomus esminius statinio projekto sprendinių pažeidimus – nurodyti faktinę pastato paskirtį pagal tai, kokiai paskirčiai yra/bus naudojama didžioji patalpų dalis ir nurodyti tikrą pastato aukštų skaičių, atsižvelgiant į tai, kad cokolinio aukšto ginčo pastate nėra, nes toks koks suprojektuotas pusrūsis (cokolinis aukštas) yra priskiriamas antžeminei pastato daliai. Pasak trečiojo asmens, ieškovės ieškinio pagrįstumą pagrindžia dar ir tai, kad gyvenamajam namui yra suprojektuotos 6 automobilio stovėjimo vietos, o kadangi pastatas yra naudojamas apgyvendinimo paslaugoms teikti (viešbučių paskirčiai) realus vasarą statomų automobilių skaičius yra užfiksuotas teismui pateiktose fotonuotraukose.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad Departamento Klaipėdos skyrius, kuris atlieka Departamentui nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinio administravimo Klaipėdos apskrityje funkcijas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus išdavė 2015-02-25, o 2015-12-23, įvertinęs po pastabų pataisytus „Vienbučio gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto“ sprendinius, IS „Infostatyba“ jiems pritarė. Departamentas 2017-03-30 raštu Nr. (11.13.)2-744 „Dėl atsakymo pateikimo“ yra išreiškęs nuomonę, kad nenustatyta vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje statinio projekto derinimo neteisėtumo, paveldosaugos reikalavimų pažeidimų.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas T. B. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Inspekcijos ieškinys motyvuojamas aplinkybėmis, jog statinys neatitinka vieno buto gyvenamojo namo požymių. Analizuojant pastato planinę struktūrą, kadastro bylas, matoma, kad pastato aukštų planinė struktūra yra simetriška. Pastatą galima pritaikyti kaip 6 butų pastatą, arba poilsio pastatą. Byloje yra pateikti įrodymai, jog per „Booking“ sistemą yra vykdoma poilsio apartamentų nuoma – „(duomenys neskelbtini)“. Tai paneigia formalų vieno buto gyvenamojo namo požymius, numatytus statinio projekte. Pastatas naudojamas komercinei veiklai, susijusiai su apgyvendinimo paslaugų teikimu. Statant statinį nebuvo nukrypta nuo statinio projekto sprendinių, tačiau statinio projekto turinys ydingas, pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus. Inspekcija leidimo išdavimo užkirsti negalėjo, nes inspekcija nedalyvauja išdavimo etape, ji netikrina statinių projektų iki išduodant statybos leidimą. Dėl vienbučio gyvenamojo namo bendro ar naudingo ploto normatyvinio apribojimo nėra. Pastatas projektiniuose sprendiniuose yra užprogramuotas kaip daugiabutis, arba bent jau poilsio pastatas, nes tam nereikia daryti jokių pakeitimų, pertvarkymų. Gali būti naudojamas ir kaip vienbutis, bet jis nėra patogus vienos šeimos poreikiams. Ieškovė negali nurodyti, kur ir kaip turi būti išdėstytos patalpos pastate. Iš esmės galėtų būti kelios virtuvės, bet jos neturi būti atskirtos bendro naudojimo erdvėmis, jos neturi būti atribojamos, sudaryti aiškų atribojimą, kurie sudarytų atskirą turtinį vienetą. Atskirtumą rodo bendra laiptinė, simetriška patalpų grupė. Aukštis, tankumas ir intensyvumas nėra pažeidžiami. Kad durys projekte tarp bendro naudojimo patalpų nėra pavaizduotos, nereiškia, kad jų nėra, jos faktiškai yra, jų įrengimas yra akivaizdžiai numanomas, tai nėra esminis projektinis sprendinys. Durų įrengimas nėra esminis požymis, jam nereikalingas statybą leidžiantis leidimas. Žiūrint kiekvieno aukšto projektą, matyti atskiros savarankiškos patalpų grupės. Nors nėra draudimo turėti 6 automobilių stovėjimo vietas, tačiau vertinant požymių visumą: 6 vietų automobilių stovėjimo aikštelė priartina pastatą prie daugiabučio požymių, bet tai yra tik vienas iš požymių, kuris sutampa su inspekcijos pozicija, jog pastatas turi 6 atskirus butus. Palangos savivaldybėje įprasta, kad pasistačius vieno buto pastatą, jis naudojamas kaip daugiabutis ar poilsio patalpos. „Patogus, nepatogus išdėstymas“ šiuo atveju pasireiškia, jog pastatas nėra suprojektuotas kaip vientisas. Yra visiškai skirtingos patalpos, jos yra simetriškos, mažomis, pasikartojančiomis patalpų grupelėmis. Vienbutį nuomoti nėra draudžiama. Taip pat nėra draudimo name gyventi atsakovų tėvams. Atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kaune ir duomenų, kad jie nuolat gyventų šiame name, nėra, kas leidžia manyti, kad pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį.

2016 m. statybos patikrinimo aktas yra panaikintas, nes buvo išduotas naujas patikrinimo aktas. Ko gero 2016 m. tikrinimas buvo atliktas tik formaliai. Šiuo atveju jokio skundo nebuvo ir inspekcija tikrinimą atliko savo iniciatyva, nes buvo gauta deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame buvo padaryta techninių klaidų ir jas taisant, buvo patikrintas ir pats statybos leidimas. 2016 metų patikrinimo akte nebuvo konstatuotas leidimo išdavimo neteisėtumas, šis faktas buvo nustatytas tik 2018-01-17 patikrinimo akte. Deklaracijų ginčijimas yra išvestinis reikalavimas. Inspekcijos deklaracija ginčijama, nes tai yra neteisėtai išduoto statybos leidimo padarinys. Tenkinus ieškinį, būtų būtina pertvarkius projektinę dokumentaciją, gavus statybos leidimą, pertvarkius statinį, atnaujinti kadastrinius duomenis, nes panaikinus deklaracija, automatiškai negrįžtama į pradinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas teigia, jog pastatas panašus į daugiabutį, kad nepatogus gyventi vienai šeimai, bet tas neįrodyta. Savivaldybės pozicija būtų ta, jog reikalinga keisti teisės aktus. Dėl architekto, nėra duomenų, kad yra pranešta architektų rūmams, jog pastatas yra netinkamai suprojektuotas. Mano, jog yra praleistas terminas kreiptis į teismą. Aktas turėjo būti surašytas 2016 metais, kai buvo išduota pažyma apie nenukrypimą nuo statybos projekto. Tačiau patikrinimas nebuvo inicijuotas. Pažyma konstatuota, kad statyba yra teisėta. Ieškovų netenkina tik pastato išplanavimas, tai nėra jokio tikslo jo griauti. Pastatu naudojasi viena šeima, jis registruotas vienos šeimos vardu, o kad protarpiais nuomoja, tą daro visa Palanga. Šita byla skiriasi nuo kitų, nes yra vienos šeimos nariai. Išduodami statybos leidimą, vertina projektinius sprendinius, pastate vyrauja simetriškumas, bet STR nėra parašyta, jog taip negali būti. Tarnautojas, spręsdamas dėl statybos leidimo, neturi galimybių numatyti, kad ateityje pastatas bus kažkaip pertvarkytas. Žiūrima, ar atitinka STR, yra vienbutis ar dvibutis ir ar atitinka reikalavimus. Pagal pastato dydį ir STR reglamentavimą turi būti 6 automobilių vietos. Jeigu būtų daugiabutis, visai kiti reikalavimai taikomi – laiptinių plotis ir pan. Šį pastatą perdaryti į daugiabutį neįmanoma.

Atsakovas A. A. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad tai yra jų šeimos namas, sklypą nusipirko 2014 m. Prieš planuojant statyti neplanavo nuomoti, tačiau dabar, jeigu turi laisvų kambarių, tai išnuomoja. Nuomininkų ateina ir iš gatvės. Nuomoja priklausomai nuo to, kiek turi laisvos vietos tuo metu, kai neužima jų šeima. Maksimaliai gali priimti 6 žmones. Galima apartamentuose apsistoti įvairiu metu. Nuomoja vieną apartamentą iš galimų variantų. Yra skirtingi variantai pasirenkamų kambarių. Tačiau būna ir taip, kad užpildo pastatą ir jame gyvena vien tik jų šeima. Jiems užtektų ir 4 vietų automobiliams, bet pagal STR reikalavimus reikėjo 6 vietų. Tas vietas automobiliams naudoja ir svečiai.

Atsakovė V. A. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad projektavo vienbutį gyvenamąjį namą sau ir savo šeimai, tėvams, kurie artimoje aplinkoje gyvens kartu su jais. Deklaruota gyvenama vieta Kaune, bet atvažiuoja poilsiui į Palangą. Toks pastato sprendimas buvo architekto, pastatas stačiakampio formos, simetriškas, toks architekto sumanymas. Sprendimas nuomoti atsirado, kai dukra išvažiavo į Ameriką studijuoti, liko daug laisvos vietos. Turi verslo liudijimą vykdyti nuomos veiklą.

Atsakovų atstovai advokatai Karolis Gerbauskas ir Henrikas Mackevičius prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys atmetamas.

Dėl ginčo dalyko

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Palangos savivaldybės administracijos 2015-12-23 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-33-151223-00202 naujo vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje statybai teisėtumo ir pagrįstumo, statybos padarinių šalinimo ir deklaracijų dėl statybos užbaigimo galiojimo panaikinimo.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais nustatyta, kad atsakovams A. A. ir V. A. bei B. A. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0310-1847, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 23 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-33-151223-00202, suteikiantį teisę statytojui A. A. statyti naują neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą ir nesudėtingos kategorijos dujotiekio vartotojo įvadus (inžinerinius tinklus; dujų tinklus), skirstomuosius elektros tinklus (inžinerinius tinklus; elektros tinklus), vandentiekio įvadinius tinklus (inžinerinius tinklus; vandentiekio tinklus), buitinių nuotekų išvadus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus; nuotekų surinkimo tinklus), lietaus nuotekų surinkimo tinklus (inžinerinius tinklus; nuotekų šalinimo tinklus), ryšių (telekomunikacijų) tinklus (inžinerinius tinklus), kitus inžinerinius (tvorą), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 2501/0027:320, (duomenys neskelbtini), Palanga. Leidimas išduotas pagal UAB ,,Architektų biuras G. N. ir partneriai“ projekto vadovo T. J. 2015 m. parengtą statinio projektą: ,,Vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas Nr. 0332“.

2016-10-17 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-1641(16.30) konstatuota, kad skundas nepagrįstas, patikrinimo metu atlikta statomo pastato atitiktis statinio projektui, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

2016-11-23 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktu Inspekcija konstatavo, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Šio akto 3.5 punkte nurodoma, kad projekto sprendiniai nepažeidžia atitikties prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams.

2016-12-06 išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. 2017-04-06 raštu Nr. (16.)2D-4298 Institucija nurodė, jog buvo atliktas Palangos miesto savivaldybės išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-151223-00202 išdavimo teisėtumo patikrinimas ir surašytas aktas Nr. SLD-30-161123-00021, kuriame konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projektui išduotas teisėtai.

Iš statytojo A. A. pateiktos 2017-05-29 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1KL matyti, kad jos dalys Duomenys apie statinio bendruosius rodiklius ir Duomenys apie pastatytų naujų pastatų rodiklius nėra užpildytos. 2017-07-27 A. A. Inspekcijos Šiaulių departamentui pateikė prašymą leisti ištaisyti techninę klaidą Deklaracijoje apie statybos užbaigimą vieno buto gyvena namo S. N. 17C, Palangoje, nes pateikimo eigoje neišsisaugojo prašymo metaduomenys. Bei pateikė užpildytą Deklaraciją. 2017-08-31 raštu Nr. 2D-12221-(19.35) Inspekcija informavo A. A., kad tvirtinant klaidos ištaisymą, buvo pastebėta, jog galimai statybą leidžiantis dokumentas objektui (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra išduotas neteisėtai, todėl klaidos taisymo procedūra nutraukiama.

Inspekcija 2018-01-17 surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą, kurio 3.5 p. nurodė, jog projekto sprendiniai neatitinka STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai: 9 priedo 1.9 punktą, nes statinio projektas neatitinka nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų. Kitų neatitikčių nenustatyta. Padaryta išvada, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai.

2017-10-20 VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras surašė vieno buto gyvenamojo namo Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), plane 1A2b, konstrukcijų atitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams ekspertizės aktą, kuriame konstatavo, kad šio gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų statybos darbai buvo atlikti prisilaikant statybos techninių reglamentų reikalavimams; atlikti statybos darbai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (TAR, 2016-12-05, Nr. 28228) nuostatas; atliktų statybos darbų konstrukcijos atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus; atitinka statinio projektą ir kitų teisės aktų reikalavimus ir statyba gali būti pripažinta baigta.

Statytojas A. A. 2017-10-21 surašė Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė. Iš Valstybės įmonės Registrų centras duomenų banko išrašo matyti, kad šios deklaracijos pagrindu suformuotas naujas daiktas – pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio gyvenamojo namo ½ dalis nuosavybės teise priklauso A. A. ir V. A. bei ½ dalis nuosavybės teise priklauso B. A..

Byloje esančia nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta kad paskutiniai kadastriniai matavimai atlikti 2017-04-05, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre – 2017-10-23.

Institucija 2018-01-18 atliko Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) kai atlikta statinio ekspertizė, patikrinimą, bei surašė patikrinimo aktą, kurio 1.4 p. nurodė, jog pateikta statinio bendroji ekspertizė neatitinka STR 1.0501:2017 101 punkto, nes pateikta dalinė statinio konstrukcijų ekspertizė. Padaryta išvada, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Institucijos vyriausiasis specialistas G. P. 2018-03-16 surašė tarnybinį pranešimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo, kuriame padarė išvadą, kad pastato techninis projektas atliktas taip, kad atlikus neesminius pakeitimus būtų galima suformuoti 6 butus. Visi šie butai pasiekiami iš vienos juos jungiančios laiptinės. Projekto sprendiniai neatitinka gyvenamųjų pastatų, skirtų gyventi vienai šeimai, paskirties. Leidimas statybai išduotas neteisėtai, nes vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.9 punkto reikalavimais savivaldybės administracija privalėjo patikrinti ar projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus. Projektas neatitinka pastato, kuriam buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai paskirties.

Iš „Booking“ platformos gautų duomenų matyti, kad name (duomenys neskelbtini), Kaunas, teikiamos nuomos paslaugos ir galima apgyvendinti iki 6 asmenų.

Iš liudytojo G. B. teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad buvo paduotas prašymas ištaisyti klaidą, buvo pastebėtas neatitikimas. Buvo išduotas leidimas vieno buto gyvenamojo namo statybai. Klaida buvo ta, kad nebuvo pateikti jokie bendrieji duomenys, statytojas neįkėlė pastato duomenų: aukštis, plotas ir pan. Registrų centras, esant klaidingai deklaracijai, neįregistravo duomenų, todėl deklaracija buvo grąžinta tikslinimui. Klaidą turėjo taisyti statytojas. Tada buvo tikrinama pataisyta deklaraciją. Pataisytoje deklaracijoje atsirado duomenys, kurie buvo labai dideli, todėl pradėjo statybą leidžiančio dokumento tikrinimą. Statytojas, gavęs nepatvirtintą deklaraciją, turėjo kreiptis vėl į statybų inspekciją. Metaduomenys, tai yra visi duomenys, patvirtinti el. parašu. Dėl neatitikimo, pasižiūrėjus į patalpų išdėstymą, kur buvo įrengtas papildomas aukštas vietoje cokolinio aukšto, laiptinė, iš kurios galima patekti į 6 butus, kurie kiekvienas turėjo atskirus sanmazgus, virtuves ir t. t. Įžvelgia pakartotinį projektą, veidrodinį principą. Durys nebūtinai turi pavaizduotos, jas galima lengvai įstatyti paprasto remonto metu. Iš projekto galima spręsti, kad yra galimybė pertvarkyti į atskirus 6 butus. Pirmoji deklaracija buvo patvirtinta be pastato duomenų. STR neatitikimai: jog galimai gali būti daugiabutis, išplanavimas kėlė abejonių.

Iš liudytojo G. P. teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad minėti patikrinimo aktai atsirado pagal suformuluotą užduotį, kuriuos gavo iš savo vedėjo. Matė, kad jau buvo tikrintas teisėtumas, tačiau jis tikrina pagal save. Nežino, kodėl ankstesnis tarnautojas neįžvelgė trūkumų. Leidimas buvo išduotas 2015 m., bet buvo tikrinama pagal 2017 m. STR. tikrinimo tvarkoje numatyta, kad tikrinama pagal tokį STR, koks galioja tikrinimo metu. Tame žemės sklype negalima daugiabučio statyba. Buvo gautas skundo informacija su nuoroda į informaciją, jog nuomojami apartamentai. Tikrindamas dar kartą, pažiūrėjo statinio projektą ir pamatė atsikartojančius elementus, patalpų išdėstymą. Statinio architektūra, išplanavimas primena daugiabutį namą, atlikus nežymius pakeitimus, būtų galima padaryti 6 butus. Minimalus automobilių vietų skaičius reglamentuojamas ir turi būti 6 vietos. Teisės aktai neriboja simetriškumo, išdėstymo, kambarių skaičiaus, patogumo. Institucija remiasi teismų praktika, ekspertų išvadomis ir kt. praktine medžiaga. Ar reikėjo pateikti bendrąjį ekspertizės aktą pagal galiojantį STR, negali atsakyti. Pagal STR galiojusi 2017 m. ekspertizės akto nereikėjo. Negali atsakyti kodėl nurodė, kad deklaraciją neatitinka teisės aktams. STR keliamiems vienbučiai daugiabučiui reikalavimams nenustatė.

Iš liudytojos V. B. teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad ji taisė klaidą, ta klaida buvo techninis dalykas. Buvo išmesta pusiau užpildyta deklaracija.

Iš liudytojo V. K. teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad jis tvirtino deklaraciją, žiūrėjo ar yra leidimas, ar nėra savavališka statyba, ar atitinka projektą. Gal ir kilo abejonių, bet teisės aktais jų pagrįsti negalėjo. Pagal pareigybes jis jokių vertinimų neatlieka. Išduoto statybos leidimo teisėtumą tikrina tik esant pagrindui – esant teismo sprendimui, kilus ginčui, ar kitais atvejais.

Dėl 2015-12-23 statybos leidimo Nr. LNS-33-151223-00202 teisėtumo

Byloje ieškovė ieškiniu kvestionuoja 2015-12-23 statybos leidimo Nr. LNS-33-151223-00202 teisėtumą, prašydama jį panaikinti tuo pagrindu, jog prisidengdamas vienbučio namo statyba, statytojas A. A. suprojektavo ir pastatė daugiabutį namą, kuriam taikomi griežtesni techniniai reikalavimai. Šiuos argumentus grindžia pastato planinė struktūra, patalpų kiekiu, jų atsikartojimu ir simetrišku išdėstymu, kas rodo, kad esminiais projektiniais sprendiniais užtikrinta galimybę, neatliekant sudėtingų rekonstrukcijų, naudoti pastatą kaip daugiabutį 6 butų pastatą, skirtą 6 šeimų apgyvendinimui, pastatas nėra pritaikytas ir patogus naudoti vienos šeimos poreikiams. Tai patvirtina ir automobilių stovėjimo vietų skaičius, numatytas 6 automobiliams. Be to, atsakovai teikia nuomos paslaugas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai G. B. ir G. P. patvirtino, kad tikrinant deklaraciją apie statybos užbaigimą, nustatė, kad statinio architektūra, išplanavimas primena daugiabutį namą, o atlikus nežymius pakeitimus, būtų galima įrengti 6 butus.

Atsakovai su tokiais argumentais nesutinka, nurodydami, kad gyvenamųjų namų paskirtis, nurodyta statybos leidime nėra pakitusi – visi duomenys patvirtina, kad namas atitinka vieno butų gyvenamojo pastato paskirtį. Be to, atsakovai prašo byloje taikyti senatį, kadangi ieškovė praleido terminą statybos leidimui ginčyti.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, statybą leidžiantys dokumentai naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju yra leidimas statyti naują statinį, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, jeigu statybą leidžiantis dokumentas statyti naują ypatingą ir neypatingą statinį yra išduotas neteisėtai (Statybos įstatymo 23 str. 29 d. 1 p.).

Pagal teismų praktiką, statybos leidimas gali būti panaikintas pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-26 nutartis Nr. A-525-3109-11). Taip pat teismų praktikoje yra išskiriamos aplinkybės, kurių pagrindu statybos leidimas gali būti pripažįstamas neteisėtu: 1) statybos leidimas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; 2) statinio projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, prieštarauja projektavimo sąlygoms; 3) statybos leidimas išduotas neturint statinio ar žemės sklypo savininko ar bendrasavininkų sutikimo atlikti statybos darbus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė nei vienos iš šių aplinkybių, kuri sudarytų pagrindą panaikinti statybos leidimą. Kaip matyti iš ginčijamo statybos leidimo, jis buvo išduotas statytojui A. A. vienbučio gyvenamojo namo statybai, (duomenys neskelbtini), Palangoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėto statinio statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra galima. Taip pat ieškovė nekvestionuoja ir to, kad statinių projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, neprieštarauja Specialiesiems architektūros reikalavimams pastato statybai 2015-04-21 Nr. 84, Specialiesiems paveldosaugos reikalavimams 2015-02-25 Nr. (12.14-K1)2K1-233, projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, atitinka Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatoms, statydami statinį atsakovai nenukrypo nuo statinio projektinių sprendinių. Tačiau vis tik Statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtumas pagal 2018-01-17 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktą, grindžiamas tuo, kad projekto sprendiniai neatitinka STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.9 punkto – projektas neatitinka nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų.

Specialiuosius architektūros reikalavimus statytojui (užsakovui) pageidaujant, išduoda Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio d. 31 įsakymu Nr. D1-997 patvirtintų „Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo“ 2.1. punktas).

Statytojams A. A., V. A., B. A. 2015-04-21 Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus pastato – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektui. Šių Reikalavimų 4.1. p. „Architektūriniam sprendimui ir išplanavimui“ nėra nurodyti jokie apribojimai ar reikalavimai gyvenamojo namo vidaus planinei struktūrai bei užsakovų gyvenimo ir poilsio minimame name organizavimui. Specialiose sąlygose nurodyti tik architektūriniai apribojimai namo išorės architektūrai, fasado apdailai ir aplinkai, tačiau tokių neatitikčių nenustatyta.

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.1. punktas nurodo, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) – skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Vieno buto namą gali sudaryti šie aukštai: rūsio, cokolinis (pusrūsis), antžeminiai bei mansardinis. Šio reglamento 7.3 punkte nustatyta, kad daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo paskirties klasifikaciją apsprendžia jame projektuojamas butų skaičius.

Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą, vadovaujasi Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13. įtvirtinta buto sąvoka, kad butas tai gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Vis tik ši sąvoka reikšminga tuo aspektu, kad įtvirtina bendruosius, minimalius reikalavimus, kuriuos privalo atitikti patalpų grupė, kad ją būtų galima laikyti butu. Tuo labiau, kad statybos leidimo išdavimo metu galiojančiame minėto Reglamento 1 punkte buvo numatyta, kad šis Reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus. Taigi, Statybos reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatos negali būti taikomos vienbučiams gyvenamiesiems pastatams, o šiuo atveju taikytinos „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatos, kurio 12 punktas numatė, jog bendruoju atveju namo butas susideda iš šios paskirties patalpų: kambario; virtuvės (virtuvės-nišos) arba virtuvės-valgomojo (svetainės); vonios patalpos arba dušinės; tualeto (vienoje patalpoje su vonia ar atskiroje patalpoje); sandėliuko arba (ir) sieninės spintos; techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos). Iš šios nuostatos matyti, kad buto sudėtis Reglamente nurodoma tik bendruoju atveju, bet nereglamentuoja konkrečios buto sudėties, kambarių skaičiaus, patalpų paskirties, išdėstymo, taip pat ir funkcionalumo, neriboja vienbučio gyvenamojo pastato ploto ar aukštų skaičiaus ir nenustato kriterijų, kuriuos privalėtų atitikti „patogus“ vienbutis namas.

Kaip matyti iš STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 7.1. punkto, vienbučio gyvenamojo namo paskirtis savo esme yra tikslinė – pastatas yra skirtas vienos šeimos asmeniniam naudojimui. O koks bus pastato išplanavimas, patalpų panaudojimas (kiek tai leidžia teisės aktai) apsisprendžia pats statytojas, atsižvelgdamas į savo asmeninius poreikius. Taigi, vien subjektyvus vertinimas, kuriuo remiasi ieškovė, kad pastato išplanavimas yra nepatogus vienos šeimos poreikiams, nėra pagrindas pripažinti, kad pastatas neatitinka vienbučio namo paskirties.

Ieškovė nepateikė ir duomenų, kad pastatas dalinės nuosavybės teise priklausytų daugiau nei vienos šeimos nariams, kad jis būtų ketinamas išparduoti ar kitaip realizuoti atskiromis patalpų grupėmis, o tai būtų svarbu tuo, kad patvirtintų kryptingą statytojo siekį ir veiksmus statyti ir realizuoti ne vienbutį, o daugiabutį gyvenamąjį namą. Byloje esantys nekilnojamojo daikto (ginčo pastato) kadastrinių matavimų byla taip pat patvirtina, kad ginčo pastate yra tik vienas butas, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, paskirtis įregistruota, kaip gyvenamasis namas (vieno buto pastatas). Kaip minėta, šie Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina ir tai, kad namas nuosavybės teise priklauso tik sutuoktiniams A. ir V. A. ir jų dukrai B. A..

Atsakovai A. ir V. A. teismo posėdyje neneigė, jog patalpas ir nuomoja, tačiau tai yra įprasta, visuotinai žinoma daugumos bet kokios kurortinės ar turistų gausiau lankomos vietovės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto savininkų praktika, kuri Palangoje ypač išplėtota, stengiantis pritraukti turistus, suteikiant jiems kuo didesnį komfortą ir geresnes gyvenimo sąlygas. Vis tik, tai, kad atsakovai patalpų išplanavimą pasirinko būtent tokį, kad jis suteiktų autonomiškumo jame apsistojusiems tiek šeimos nariams, tiek ir nuomininkams, nepaneigia, jog toks išplanavimas yra nepatogus, nes tai yra absoliučiai subjektyvus, niekuo nepagrįstas vertinimas.

Kita vertus, pati Institucija net du kartus (2016-11-23 Statyba leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktu ir 2017-04-03 raštu Nr. (12.2)2D-4298), atlikusi statinio projekto vertinimą, patvirtino, jog statybą leidžiantis dokumentas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projektui išduotas teisėtai. Nei ieškovės atstovas, nei liudytojais apklausti Inspekcijos tarnautojai, priėmę priešingą sprendimą, negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl vėliau, kai statyba jau buvo užbaigta, atlikus to paties statinio projekto vertinimą pagal tuos pačius kriterijus, buvo priimtas priešingas sprendimas, nors jokių esminių projekto pakeitimų, išskyrus jau 2017-04-03 rašte Nr. (12.2)2D-4298) aptartą pastato cokolio apdailos keitimą, nebuvo padaryta.

Priešingai, nei teigia ieškovė, prie pastato įrengtos 6 automobilių stovėjimo vietos taip pat nepatvirtina ieškovės argumentų, kad pastatas yra daugiabutis, nes kaip pripažino ir pats ieškovės atstovas, toks yra teisės aktų, būtent STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 107 punkto, reikalavimas tokio naudingo ploto (291,35 m²) pastatui. Taigi, statytojas neturėjo diskrecijos teisės įrengti mažiau automobilių stovėjimo vietų.

Beje, Reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 264. punkte nurodoma, kad projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė įvykdyti reglamento 264.1-264.4 punktuose numatytus reikalavimus: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį. Nors ieškovė tvirtina, jog projekte yra aiški galimybė atskirti erdves, įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ir sanitarines patalpas, vis tik nepateikė duomenų ar tokia atskirta patalpų grupė atitiks minimalaus buto vienam asmeniui dydį. Ginčo nagrinėjimui taip pat aktualios ir pateiktos 2017-03-14 gamtinių dujų tiekimo pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutarties specialiosios sąlygos ir pridėtos objekto schemos, iš kurios matyti, jog ginčo namas prie dujotiekio buvo prijungtas tik vienoje vietoje, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis SR Nr. 143683 sudaryta 2017-01-05 dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tik su gyvenamojo namo savininku A. A., sutartis su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo, kuri taip pat sudaryta vien tik A. A., buitinių atliekų konteinerių perdavimo sutartis 2018-05-28, sudaryta dėl vieno konteinerio naudojimo. Atsakovas A. A. pateikė gyvenamosios paskirties vieno buto pastato (duomenys neskelbtini) Palangoje vertinimo, atlikto eksperto D. K., aktą, kuriame konstatuota, kad statinio projektu suprojektuotos elektros, dujų, vandens nuotekų, šildymo ir kitos komunikacijos bei sprendiniai būdingi vienos šeimos poreikiams skirtam gyvenamajam namui. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuos įrodymus – kad yra įrengta šilumos, vandens, elektros energijos ar kitų komunalinių paslaugų apskaita tiesiogiai ieškovės nurodomoms patalpų grupėms, kas be abejonių leistų daryti išvadą, kad vieno buto gyvenamasis namas buvo projektuojamas ir statomas su tikslu jį padalinti į daugiau butų. Todėl aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo gyvenamasis namas yra eksploatuojamas kaip vienbutis, o ne daugiabutis pastatas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, statybos eigoje Institucija atliko ir ne vieną statybvietės patikrinimą (2016-10-17, 2017-03-14 statybos patikrino aktai) kuriais konstatuota, jog statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Taigi, statyba gana aktyviai buvo prižiūrima viso proceso metu, tačiau jokių pažeidimų, neatitikčių nenustatyta, todėl statytojas turėjo pagrįstą lūkestį, kad ir užbaigus statybą, jokių kliūčių pastatą įregistruoti ir naudotis pagal paskirtį nekils.

Teismas daro išvadą, kad ieškovė ieškinį grindžia tik hipotetinėmis galimybėmis ir prielaidomis, bet nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad statybą leidžiantis dokumentas vienbučio namo statybai buvo išduotas tik kaip priedanga daugiabučio namo statybai ir nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, turėjo pastebėti ir įvertinti statybos leidimą išdavusi institucija, dėl ko privalėjo atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Minėtame atsakovo A. A. pateiktame eksperto D. K. vertinimo akte konstatuota, kad gyvenamasis namas yra dviejų aukštų skirtas gyventi šeimai, ką patvirtina visi surinkti faktiniai duomenys ir esami techninių reglamentų reikalavimai. Nors teismas siūlė byloje skirti ekspertizę, kuria būtų įvertintas statybos projektas, tačiau šalys šio pasiūlymo atsisakė, taigi atsakovo pateikto akto išvados nėra paneigtos.

Byloje nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, teismas negali vienareikšmiškai pripažinti, kad statybos projekte buvo akivaizdžiai įtvirtintas statytojo tikslas, prisidengiant vienbučio namo statyba, statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. O aptarti įrodymai ir įstatyminis reglamentavimas patvirtina, jog atsakovo A. A. užsakymu suprojektuotas ir pastatytas ginčo pastatas atitinka vienbučio, o ne daugiabučio, kaip teigia ieškovai, pastato paskirtį.

Kadangi ieškovė statybos leidimo teisėtumą ginčijo tik tuo aspektu, kad statytojas, prisidengdamas vienbučio namo statyba, turėjo tikslą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, tačiau ištyrus bylos įrodymų visumą, šie ieškovės argumentai nepasitvirtino, ir ieškovė nenurodė jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo būti padaryti priimant ginčijamą statybos leidimą, t. y. nepateikė įrodymų, kad išduodant šį leidimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nėra pagrindo pripažinti, jog 2015-12-23 Statybos leidimas Nr. LNS-33-151223-00202 buvo išduotas neteisėtai, o tai reiškia, kad nėra pagrindo jo panaikinti. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

Byloje taip pat keliamas klausimas, koks turėtų būti taikomas terminas ieškiniui dėl 2015-12-23 statybos leidimo panaikinimo paduoti.

Ieškovės nuomone, byloje reiktų vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir taikyti 2 mėnesių terminą prašymui dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikti teismui šį terminą skaičiuojant nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos.

Atsakovai su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir mano, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas skundui paduoti, todėl byloje turėtų būti taikoma senatis.

Sprendžiant šį klausimą, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011).

Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti individualų administracinį aktą, šis nagrinėjamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl byloje taikytini ABTĮ nustatyti administracinio akto apskundimo, o ne CK nustatyti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

Nors ieškovės nuomone, šioje byloje reiktų vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir taikyti 2 mėnesių terminą prašymui dėl statybos leidimo panaikinimo pateikti teismui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-01-17 patikrinimo akto, kuriame konstatuojama, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, tačiau pagal teismų praktiką statybos leidimui ginčyti taikytinos būtent ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).

Iš interneto tinklapio www.planuojustatyti.lt. duomenų matyti, kad Leidimas statyti naują statinį Nr. LSNS-33-151223-00202 įregistruotas 2015-12-23.

Pagal Statybos techninis reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 12 p., savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“. Preziumuojama, kad elektroninėje erdvėje (interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt) paskelbta informacija yra visuotinai prieinama, todėl yra daug tinkamesnis būdas informuoti suinteresuotą asmenį. Kita vertus, ieškovė, kaip viešas juridinis asmuo, kuriai pagal veiklos sritį priskiriama statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo funkciją, be abejonės, turėjo ne tik visas sąlygas, bet ir pareigą žinoti apie išduotą ginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą nuo jo paskelbimo IS „Infostatyba“ interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt. Be to, kad ieškovė turėjo visas sąlygas įvertinti statybą leidžiantį dokumentą daug anksčiau, nei buvo priimtas 2018-01-17 patikrinimo aktas, patvirtina ir jau aptarti 2016-11-23 Statyba leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo aktas ir 2017-04-03 raštas Nr. (12.2)2D-4298), kuriais konstatuojama, jog statybą leidžiantis dokumentas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, projektui išduotas teisėtai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, net ir taikant ieškovei palankesnį termino skundui paduoti skaičiavimą nuo 2016-11-23, vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą yra praleistas, nes ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2018-03-20.

Be anksčiau išdėstytų motyvų, kuriais ieškinys atmestinas, ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminus. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujini ieškinio senaties terminą ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, teismas taip pat jų nenustatė.

Dėl kitų reikalavimų

Taip pat ieškovė prašo panaikinti ir 2017-07-07 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-60-170707-01154 ir 2017-10-21 Deklaracija apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-171021-00154.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas bei ieškinio dalykas ir teismas tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais, gali išeiti už ieškinio ribų. Šiuo atveju ieškovė byloje nurodytas deklaracijas apie statybos užbaigimą prašo panaikinti kaip iš neteisėtai išduoto statybos leidimo kylančius teisinius padarinius, t. y. kaip išvestinius reikalavimus ir atskirai jų neteisėtumo neįrodinėjo, remdamasi ta aplinkybe, kad statybos leidimas yra išduotas neteisėtai. Todėl, konstatavus statybos leidimo teisėtumą, nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą bei įpareigojimo atsakovams A. A., V. A. ir B. A. pašalinti statybos padarinius ir jų teisinę registracija ieškinio reikalavimų pagrindu.

Byloje konstatavus, kad pagrindinis reikalavimas yra nepagrįstas, kiti šalių pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės nedaro įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, todėl teismas plačiau dėl jų nebepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas A. A. pateikė įrodymus, jog iš viso patyrė 2178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokant advokato G. M. ir 2 555,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokant advokatų Karolio Gerbausko ir Henriko Mackevičiaus suteiktą teisinę pagalbą, taip pat 1 200,00 Eur išlaidų už ekspertinį tyrimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Prie bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, priskiriamos ir sumos, išmokėtos ekspertams (CPK 88 str. 1 d.).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Iš pateiktų advokatų darbo ataskaitų matyti, kad taikyti teiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 p.) todėl atsižvelgiant į teiktų paslaugų apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, paslaugų teikimo pastovumą, atsakovų patirtos išlaidos laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovui A. A. visa apimtimi.

Taip pat, atsakovas A. A. rašytiniais įrodymais pagrindė, kad patyrė 1200,00 Eur išlaidų už eksperto D. K. atliktą vertinimą, kuriuo patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir panaudojo kaip viena iš įrodymų, paneigiančiu ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Todėl šios išlaidos atsakovui A. A. priteistinos.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kiti klausimai

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-22 nutartimi byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atlikti įrašą viešajame registre, uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atmetus ieškinį, paliekama galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, laikinoji apsaugos priemonė panaikinama (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-22 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atliktą įrašą viešajame registre, uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 5933,16 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. A..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė