- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- II-388-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01988-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-06-09 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11745-2020, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiasis patrulis 2020-04-27 surašė nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šiame protokole taip pat buvo surašytas administracinis nurodymas su siūlymu V. S. už minėtą nusižengimą sumokėti 15 Eur baudą iki 2020-06-04. Taip pat protokole nurodyta, kad pareiškėjai neįvykdžius administracinio nurodymo, jis bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus išsiųstas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Bylos nagrinėjimas tokiu atveju įvyks 2020-06-09, 10 val. Administracinis nurodymas iki nustatytos datos nebuvo įvykdytas.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje (toliau – ir Institucija), dalyvaujant pareiškėjai V. S., išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 2020-06-09 priimtas nutarimas, kuriuo V. S. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad ji, 2020-04-15, 14.28 val., (duomenys neskelbtini), paliko stovėti transporto priemonę kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ zonoje. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja V. S. pateikė skundą dėl institucijos nutarimo, kuriame prašo nutarimu paskirtą baudą sumažinti (nes gal turi teisę į pusę baudos, kadangi KET pažeidimas padarytas pirmą kartą). Skunde nurodo, kad byloje buvo jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visų pirma ji gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nurodo, kad įvykio dieną grįžus iš parduotuvės jai sutriko žarnyno darbas, o arčiau namų, kitur, nerado automobiliui pastatyti vietos. Sustojo vos kelioms minutėms, kol nuėjo iki tualeto ir grįžo. Antra, nors jos darbingumo lygis didesnis, nei 40 procentų, tačiau karantino metu jai labai pablogėjo sveikata, žymiai sutriko judėjimo galimybės. Trečia, patyrė daug psichologinio streso dėl karantino ir jo metu sveikatos sutrikimų. Nurodo, kad kol aiškinosi kaip ir kur padarė administracinį nusižengimą, atėjo diena, kai reikėjo vykti į kelių policiją, o ten liko visai nesuprasta.
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti. Pažymi, kad V. S. buvo suteikta galimybė sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau tuo ji nepasinaudojo ir išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu V. S. nieko neminėjo apie sutrikusį skrandžio ir žarnyno darbą, o ši versija atsirado tik pateikus teismui skundą. Taip pat nurodė, kad V. S. nagrinėjant bylą priekaištavo, kad policija fiksuoja pažeidimus, kai savivaldybė pasakė, kad nebaus žmonių už pastatytus automobilius ne vietoje. Paaiškinus, kad savivaldybė neturi įgaliojimų leisti, ar neleisti pažeidinėti taisykles, V. S. pasakė, kad turi (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumą. Jai buvo paaiškinta, kad asmenys, turintys iki 30 procentų neįgalumą gali naudotis tam tikromis lengvatomis, o jai tokia teisė nėra suteikiama. Tada pareiškėja nurodė, kad dėl karantino patyrė daug streso ir pablogėjo sveikata. Paklausus dėl ko kyla stresas, jei ji dirba (duomenys neskelbtini), o karantino metu jie neveikia – atsakymas nebuvo gautas, o V. S. piktinosi, kad nagrinėjant bylą matomi tokie duomenys.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja V. S. teismo posėdžio metu prašė leisti jai susimokėti arba leisti jai sumokėti administraciniame nurodyme nurodytą baudą, arba neskirti nuobaudos, nes automobilį paliko tik trumpam, turi neįgalumą, jos sveikata tik blogėja. Administracinio nusižengimo protokolą gavo, praleido baudos sumokėjimo terminą, nes aiškinosi kur buvo paliktas automobilis stovėti. Kol gavo fotonuotraukas, praėjo mokėjimo terminas. Nuvykus į policiją, nesusikalbėjo su policijos pareigūnais, aiškino, kad tą dieną blogai jautėsi, kad turi neįgalumą, kad ne tyčia paliko automobilį. Be to, nurodė, ženklo beveik nesimato, paliko automobilį trumpam, niekad ten nestato, visad stato aikštelėje, bet ji buvo pilna automobilių, todėl paliko automobilį ten, kur negalima.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad institucijos nutarimas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl V. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė teisingą nuobaudą.
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
8. Kelių eismo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede. 1 priedo 332 punkte nurodytas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, kuris reiškia, jog draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. neneigia, kad jos automobilis buvo pastatytas ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tačiau skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad: turi būti atsižvelgta į tai, kad ji turi neįgalumą; kad automobilis buvo pastatytas trumpam, nes nebuvo vietos automobilių stovėjimo aikštelėje, o jai buvo sutrikęs žarnyno darbas; kad gerai nesimatė ženklas „Sustoti draudžiama“; kad negalėjo įvykdyti administracinio nurodymo, nes tuo metu aiškinosi kur buvo pastatytas jos automobilis, laukė fotonuotraukų.
10. Visų pirma, atmetamas pareiškėjos argumentas, kad ji galėjo nematyti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“. Šią jos versiją paneigia byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 12), iš kurios matyti, kad nėra jokių objektų, ribojančių kelio ženklų matomumą. Be to, pažeidimo vieta yra šalia pareiškėjos gyvenamosios vietos, ji yra vairuotoja. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja žinojo apie šalia gyvenamojo namo esančius kelių ženklus. Be to, tai, kad ji žinojo apie minėtą draudžiantį kelio ženklą, patvirtina ir jos parodymai duoti teisme, kad ji niekad nestatydavo toje vietoje automobilio, o pastatė todėl, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo vietos. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar trumpam, ar ilgam buvo paliktas stovėti automobilis, nes kelio ženklas Nr. 332 draudžia net sustoti jo galiojimo zonoje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Antra, pareiškėja nurodo, kad turėtų būti įvertinta aplinkybė, kad ji yra neįgali. Teismui pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2019-11-19 išvadą, kurioje jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas iki (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad V. S. negali dirbti, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant svorius rankomis (kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg); dirbti darbą, susijusį su priverstiniu liemens palenkimu (b. l. 23).
11.1. Pagal Kelių eismo taisyklių 184 punkto 2 papunktį, vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis.
11.2. Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-10 įsakymas Nr. A1-670 „Dėl Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę įsigyti turi teisę darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius (tvarkos aprašo 1 punkto 1 papunktis).
11.3. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą ir nustatytą pareiškėjai darbingumo lygį ((duomenys neskelbtini) procentų), V. S. negali įgyti ir naudoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Taigi, pareiškėjos turimas darbingumas ((duomenys neskelbtini) procentų) ir priežastys (ligos) dėl ko jis nustatytas, gali būti vertinami tik individualizuojant nuobaudą, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Žemesnės instancijos teismas
12. Trečia, pareiškėja nurodo, kad ji negalėjo įvykdyti administracinio nurodymo, nes tuo metu aiškinosi, kur buvo padarytas nusižengimas, t. y., kur buvo pastatytas jos automobilis ir laukė administracinio nusižengimo fotonuotraukų. Tačiau šią pareiškėjos versiją paneigia pačios pateikta medžiaga (susirašinėjimas elektroniniu paštu) teismui, iš kurios matyti, kad minėtas nuotraukas ji gavo 2020 m. gegužės 12 d. (b. l. 35), o administracinis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. birželio 4 d. (b. l. 5). V. S. turėjo dar daugiau nei pusę mėnesio administraciniam nurodymui įvykdyti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi, buvo praleistas administracinio nurodymo įvykdymo terminas ir nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
13. Teismo manymu, pareiškėja tokia gynybine pozicija siekia išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau teismas pažymi, kad V. S. kaltei konstatuoti pakanka byloje esančių įrodymų. Nėra abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patraukta V. S. sustojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama” galiojimo zonoje, prie kurio stovėti neturėjo teisės ir tai suprato. Teismo nuomone, V. S., būdama atsakinga ir rūpestinga vairuotoja, privalėjo paklusti minėto kelio ženklo reikalavimams. Esant tokioms aplinkybės ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
14. Sprendžiant dėl nuobaudos dydžio teismas pažymi, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas nustato baudą nuo 30 iki 90 Eur. V. S. paskirta minimali 30 Eur bauda. Mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda gali būti skiriama tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
15. Institucija nutarime nurodė, kad nėra nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja su tuo nesutinka. Skunde ir vykusio teismo posėdžiu metu buvo prašoma atsižvelgti į tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi; į jos blogą sveikatą, turimą darbingumą ir ligas, kurios paūmėjo karantino metu bei tuo pagrindu neskirti administracinės nuobaudos, ar skirti tokio dydžio, kaip administraciniame nurodyme.
15.1. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad asmens, padariusio administracinį nusižengimą, atsakomybę lengvina aplinkybė, jei asmeniui yra nustatytas nuo 0 iki 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Kita vertus teismas gali atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Iš pareiškėjos teismui pateiktų dokumentų, o būtent Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2019-11-19 išvados matyti, jog V. S. negali dirbti, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant svorius rankomis (kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg); dirbti darbą, susijusį su priverstiniu liemens palenkimu (b. l. 23), taigi, judėjimo negalios jai nėra konstatuota. Be to, teismas abejoja V. S. versija dėl staiga sutrikusios žarnyno veiklos, nes pareiškėjos gynybinė versija nuolat kito. Iš atsiliepimo matyti, kad bylos institucijoje nagrinėjimo metu pareiškėja nieko neminėjo apie sutrikusį skrandžio ar žarnyno darbą, ši versija atsirado tik skunde. Institucijoje ji nurodė mananti, kad savivaldybė leido statyti automobilius neleistinoje vietoje. Tuo tarpu teisme paaiškino, kad grįžusi iš parduotuvės pastatė automobilį neleistinoje vietoje, nes automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo vietos. Taip pat teismui nėra pateikta dokumentų nei apie nusižengimo padarymo metu, nei po to ženkliai pablogėjusią V. S. sveikatą. Esant šioms aplinkybėms V. S. argumentai, jog nagrinėjamo nusižengimo padarymą lėmė sutrikusi žarnyno veikla, pablogėjusi sveikata, atmetami kaip nepagrįsti. Taigi, teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl sveikatos, duotus paaiškinus teismui bei institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo jos sveikatos būklės pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
15.2. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybė teismui asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti asmens prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti jį. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjos išsakyto gailesčio, dėl administracinio nusižengimo padarymo, nėra pagrindo pripažinti nuoširdžiu, nes pareiškėja nuolat keitė gynybines versijas. Be to, teismo posėdžio metu ginčijo ir kaltę, nurodydama, kad nusižengimą padarė, nes nematė draudžiančio ženklo, neva kurio matomumą užstojo medžiai. Iš atsiliepimo matyti, kad pareiškėja, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucijoje, teisinosi nepadariusi administracinio nusižengimo, nes jos manymu Vilniaus miesto savivaldybė leido asmenims statyti automobilius draudžiamose vietose, tačiau nepateikė duomenų, pagrindžiančių šiuos jos teiginius, kurie leistų spręsti dėl pareiškėjos suklaidinimo ir pan. Taigi, nenustačius pareiškėjos nuoširdaus gailesčio ir jai iš dalies tiek institucijoje, tiek teisme pripažįstant savo kaltę, nėra pagrindo pripažinti esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
15.3. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, skirtą baudą (minimali – 30 Eur), pažeidėjos asmenybę (bausta už KET pažeidimus – nuobaudos nebegalioja) ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti pareiškėjai mažesnę nuobaudą, nei ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, ar iš vis neskirti nuobaudos. Taigi, institucijos paskirta minimali ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda pripažįstama nepažeidžianti teisingumo, protingumo principų ir yra būtina ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatytiems nuobaudos tikslams pasiekti.
16. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad institucija tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertinusi įrodymus, nustatė visas V. S. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kaltės bei nuobaudos individualizavimo klausimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nuobauda individualizuota tinkamai. Dėl to institucijos nutarimas yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
atmesti V. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-06-09 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11745-2020, panaikinimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.