- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1556-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09100-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Kauen
- Ieškovas
- Kingsbud Sp
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauen craft apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-920/2016 pagal ieškovės Kingsbud Sp. Z.o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Kauen craft dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6809,22 Eur įsiskolinimą, 619,64 Eur delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dublike ieškovė prašė priteisti 3 769,22 Eur įsiskolinimą, 586,72 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos, bylos dalį dėl 3 040 Eur skolos ir 32,92 Eur delspinigių priteisimo nutraukti.
2. Nurodė, kad šalys sudarė 2014 m. vasario 19 d. statybos rangos sutartį Nr. 20131121/K-2 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti medžiagas statomo objekto (duomenys neskelbtini), sienų įrengimui, parinktas pagal techninį projektą Nr. 013/06-TP ir darbo projektą Nr. 013/02-129- DP, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir sumokėti numatytą kainą. Ieškovė perdavė atsakovei jos užsakytus gaminius. Atsakovės rangovė UAB „Milsta“ priimdama prekes pasirašė CMR važtaraščiuose. Ieškovė, perdavusi užsakytus gaminius atsakovei, išrašė 2014 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 39/04/2014, 2014 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 40/04/2014, 2014 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 42/04/2014, 2014 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 43/04/2014, kurias pasirašė atsakovės atstovė direktorė R. G., tačiau atsakovė atsisako apmokėti PVM sąskaitas faktūras, nes dalis gaminių neatitiko konstruktyvo. Ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir nustatytu terminu pagamino gaminius, nurodytus sutarties priede Nr. 1 ir darbo projekte Nr. 013/02-129-DP. Sutarties gaminių techninės charakteristikos (profiliavimas, skardos padengimas, spalva, ilgis, plotis, storis, kiekis, plotas) 2014 m. kovo 13 d. buvo suderintos šalims pasirašius priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. P003/02/2014, t. y. jau po sutarties sudarymo, priedą pasirašė įmonės vadovė R. G., vyr. inžinierius A. K., rangovės UAB „Milsta“ projektų vadovas D. R.. Atsakovė neteikė pretenzijų, kad ieškovė atidavė užsakymą į gamybą. Pretenzijos ieškovei atsirado tik 2014 m. liepos 24 d. Atsakovė turėjo imtis veiksmų, kad konstruktyvas atitiktų techninį projektą Nr. 013/06-TP ir darbo projektą Nr. 013/02-129-DP, ši pareiga negali būti perkelta ieškovei. Konstruktyvas nebuvo įrengtas prieš ieškovei gaminant gaminius ir juos perduodant montuoti. Atsakovė pretenzijoje nepateikė duomenų, kad ieškovė nukrypo nuo sutarties priede Nr. 1 bei darbo projekte Nr. 013/02-129-DP nurodytų charakteristikų. Atsakovė dalį, t. y. 3.040 Eur reikalaujamos sumos, sumokėjo, todėl savo reikalavimą proporcingai sumažino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės 3 769,22 Eur įsiskolinimą, 586,72 Eur delspinigių, 8,05 proc. metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98 Eur žyminio mokesčio. Bylos dalį dėl 3 040 Eur skolos, 32,92 Eur delspinigių priteisimo nutraukė. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu, kuris yra sudėtinė 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo dalis, priteisė iš atsakovės 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog dalis ieškovės perduotų medžiagų neatitiko faktinėms pastato konstrukcijoms. Sprendė, kad atsakovė neįvykdė sutarties 2.5 p. reikalavimų, nes gelžbetonio konstrukcijos ir metaliniai ryšiai nebuvo pilnai sumontuoti. Esamų konstrukcijų nepakako jų išmatavimui ir tinkamam ieškovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymui, nes objekte nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2014 m. kovo 25 d. buvo montuojamos išorės trūkstamos kolonos, horizontalios sijos, 2014 m. balandžio 2 d. užsakomos vartų metalinės konstrukcijos, pirmo aukšto grindys liejamos nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2014 m. birželio 13 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 10 d. montuojamas stogo laikančios konstrukcijos. Nesant visiškai sumontuotoms konstrukcijoms, neatitikimai esamoms faktinėms konstrukcijoms atsirado ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės. Gaminių techninės charakteristikos (profiliavimas, skardos padengimas, spalva, ilgis, plotis, storis, kiekis, plotas) dar prieš gaminant buvo suderintos šalims 2014 m. kovo 13 d. pasirašius priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. P003/02/2014. Jį pasirašydama atsakovė pripažino, jog ieškovė tinkamai vykdo sutartį. Ieškovė tinkamai įvykdė šalių sudarytos sutarties Nr. P003/02/2014 sąlygas. Nebuvo ginčo dėl išvestinių reikalavimų dėl delspinigių ir metinių procesinių palūkanų, todėl juos patenkintino.
Šalies argumentai
5. Ieškovės prašymą dėl 3040 Eur skolos ir 32,92 Eur delspinigių sumos priteisimo nutraukė, ieškovei gražino 75 proc. žyminio mokesčio dalies nuo ieškinio atsisakymo sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą ir papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, netinkamai vertino informaciją, netyrė surinktų esminę reikšmę turinčių duomenų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktų plokščių neatitikimai esamoms faktinėms konstrukcijoms atsirado dėl atsakovės kaltės. 2014 m. vasario 19 d. statybos rangos sutarties 2.5 punktas nustatė, kad gelžbetonio konstrukcijas ir metalinius ryšius sumontuoja užsakovas, nenumatant konkretaus termino iki kada atsakovė privalo sumontuoti gelžbetonio konstrukcijas bei metalinius ryšius. Minimas sutarties punktas nenumatė, kad šiuos darbus atsakovė privalo atlikti iki ieškovei matuojantis konstruktyvą, siekiant pagaminti atitinkamas plokštes pagal sutarties 7.1 punktą. Sutarties 2.5 punktas buvo aktualus rangovei UAB „Milsta“, kuri įsipareigojo atlikti rangos darbus. Byloje nėra nustatyta, kad šalys būtų susitarusios, jog, norint ieškovei išsimatuoti konstrukcijas, yra būtina atsakovei atlikti konkrečius veiksmus ar sumontuoti konkrečias statinio dalis. Šią poziciją patvirtina sutarties 7.1 punkto formuluotė, kad tiekėjas (ieškovė) atsako už medžiagų atitikimą projektinei dokumentacijai ir faktinį atitikimą esamoms pastato konstrukcijoms. Tai reiškia, kad ieškovė privalėjo išsimatuoti objekto konstrukcijas, esančias sutarties metu, o ne būsiančias vėliau. Paneigdamas sutarties sąlygas, teismas pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje nėra nustatytas šalių susitarimas, kad, ieškovei norint išsimatuoti konstrukcijas, atsakovei būtina atlikti konkrečius veiksmus ar sumontuoti konkrečias statinio dalis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ginčo plokščių pagaminimui reikalingos 7 – 8 savaitės. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo gaminius pateikti iki 2014 m. kovo 31 d., t. y. mažiau nei po šešių savaičių. Ieškovė pasirašydama sutartį, patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu buvo reali galimybė konstruktyvą pasimatuoti. Priešingu atveju protingas ir apdairus asmuo tokiomis sąlygomis sutarties nebūtų pasirašęs. Siekiant išsimatuoti sieninių plokščių matmenis visiškai pakako sutarties pasirašymo metu objekte esančių gelžbetonio konstrukcijų, t. y. kolonų, perdangos bei iškart po sutarties pasirašymo montuojamų horizontalių ryšių, denginio sijų. Tai parodo ir statybos darbų žurnalas. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę su prašymu koreguoti sutarties nuostatas ar kad ji neturi galimybių pasimatuoti konstruktyvo. Teismas nevertino liudytojų A. K., V. P. parodymų. D. R. parodymai vertintini kritiškai, nes jo pozicija prieštarauja darbų žurnalo duomenims, kitų dviejų liudytojų parodymams, ieškovės elgesiui ir konkliudentiniams veiksmams, be to, D. R. su ieškove ir UAB „Milsta“ ilgus metus bendradarbiauja, kas patvirtina liudytojo šališkumą. Ieškovė nepasinaudojo teise sustabdyti prievolių pagal sutartį vykdymą, jeigu atsakovė nevykdė savo prievolių.
1.2. Teismas sisteminiu principu nesiaiškino sutarties tikslų, neanalizavo ieškovės elgesio sutarties pasirašymo metu bei vėliau. Sutartis negali būti aiškinama pagal vienos šalies paaiškinimus. Nepagrįsta teismo išvada, jog gaminių techninės charakteristikos prieš gaminant buvo suderintos šalims pasirašius 2014 m. kovo 13 d. priedą Nr. 1. Šiuo priedu ir kitais susitarimais šalys nepakeitė ir nepanaikino sutarties 7.1. punkto, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atsakyti už medžiagų atitikimą projektinei dokumentacijai, t.y. pasimatuoti faktinį konstruktyvą ir pasilyginti jį su projektine dokumentacija. Priede nurodyti sieninių plokščių išmatavimai perkelti iš darbo projekto, tačiau tai tik preliminarūs plokščių matmenys. STR „Statybos užbaigimas“ 31 punktas nustato, kad statybos metu dėl matavimo paklaidų, nedidelių reljefo pasikeitimo statybos metu, statinio remonto darbų įtakos galimi neesminiai nukrypimai nuo projekto. Dėl to šalys sutarties 7.1 punktu siekė išvengti tokių neatitikimų. Gaminių specifikacijoje buvo nurodyti ne tik plokščių išmatavimai, bet ir jų kaina, kiti duomenys, todėl ieškovė turėjo pareigą pasitikrinti ar išmatavimai, nurodyti specifikacijoje, faktiškai atitinka konstrukcijas. Iš darbo projekto prie kiekvienos iš ginčo plokščių nurodyta projektuotojo pastaba „matmenis tikslinti pagal esamą situaciją“. Priedo Nr. 1 atsakovės vadovė nepasirašė, pasirašė atsakovės darbuotojas A. K., kuris patvirtino, jog UAB „Milsta“ atliko matavimus, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė tampa atsakinga už tokių matavimų teisingumą ir/ar, kad šalys šiuo priedu pakeitė ankstesnius šalių susitarimus. A. K. neturi įgaliojimų veikti atsakovės vardu, pasirašinėti sutartis ar keisti jų nuostatas. Tai rodo sutartis ir priedas Nr. 1, pasirašytas 2014 m. kovo 6 d. pasirašytas atsakovės vadovės R. G.. Ieškovė pripažino, kad jos pateiktos sieninės plokštės faktiškai konstruktyvo neatitinka, todėl akivaizdu, kad ieškovė pateikė prekes, kurios neatitinka sutarties sąlygų. Teismas nepagrįstai pažeidė atsakovės kaip pirkėjos teisę pagal CK 6.334 str. 1 d. 3 p. reikalauti, kad ieškovė atlygintų atsakovės išlaidas, patirtas dėl sieninių plokščių trūkumų šalinimo.
1.3. Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinys dėl 6809,22 Eur skolos ir 619,22 Eur delspinigių buvo pareikštas 2015 m. gegužės 5 d. nepaisant to, kad atsakovė 2014 m. gruodžio 15 d. ieškovei pervedė 3040 Eur. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 3769,22 Eur įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo, priteistinos išlaidos advokato pagalbai turėtų būti mažinamos proporcingai iki 851,39 Eur (3769,22+586,72)x1452/(6809,22+ 619,64).
1.4. Papildomas sprendimas neatitinka pagrindų jam priimti. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinas 98 Eur žyminis mokestis, 1452 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taigi ieškovės reikalavimas buvo išspręstas. Teismui nebuvo teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą. Rašymo apsirikimo klaida turėjo būti ištaisyta nutartimi rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis CPK 275 str.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Skunde keliami klausimai dėl lauko gelžbetonio kolonų sumontavimo, ant kurių turėjo būti montuojami daugiasluoksniai lauko paneliai, neturi faktinės ir teisinės reikšmės, nes dėl to byloje ginčas nevyko. Jis kilo dėl ieškovo parduotų ir atsakovei perduotų daugiasluoksnių vidaus panelių atitikimo sutarties sąlygoms, t.y. atsakovę teigė, jog jos neatitiko vidaus metalo mazgų konstrukcijoms. Pagal sutarties 7.1 d. ieškovė turėjo pasimatuoti faktiškai esamą konstruktyvą, bet ne ateities vidaus metalo mazgų konstrukcijas, ant kurių turėjo būti montuojamos daugiasluoksnės vidaus panelės, nes terminas sutarties įvykdymui buvo numatytas konkrečia data. Ieškovė tinkamai įvykdė sutarties 1.1, 7.1 dalyse įtvirtintas pareigas, t. y. prieš pagamindama lauko ir vidaus sienų daugiasluoksnes paneles, vadovavosi esama faktine situacija (pasimatavo tai, kas faktiškai buvo įrengta 2014 m. kovo 13 datai) ir statinio techniniu projektu Nr. 013/06-TP bei darbo projektu Nr. 013/02-129-DP. Matuotis projektinėje dokumentacijoje nurodytų panelių pozicijoms metalo mazgų konstrukcijų 2014 m. kovo 14 d. dar nebuvo. Teismas pagrįstai sprendė, kad vėliau įrengtos konstrukcijos neatitiko statinio techniniam projektui Nr. 013/06-TP. Tai patvirtina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nepagrįsti teiginiai, kad ieškovė, nesant konstruktyvų, turėjo sustabdyti savo prievolių vykdymą ar kreiptis į atsakovę dėl pasimatavimo galimybės nebuvimo. Šalys 2014 m. kovo 13 d. pasirašė priedą Nr. 1, kuriuo suderino valią dėl gaminių charakteristikų.
2.2. Nepagrįsti teiginiai, kad teismas klaidingai aiškino 2014 m. kovo 13 d. priedą Nr. 1. Teismas įvertino tiek sutarties sąlygų, tiek jos priedų bei šalių veiksmų visumą sutarties pasirašymo metu bei vėliau. Sutarties 2.5 p. nustatytas atsakovės įsipareigojimas, kad gelžbetonio konstrukcijas ir metalinius ryšius sumontuoja užsakovas. Tai, reiškia, kad jas montuoja ne bet kaip, o laikydamasis techninio projekto reikalavimų. Į bylą pateikto techninio projekto Nr. 13/02-129-TP-SK-TS „M.7. Konstrukcijų montavimas M.7.1. Bendri nurodymai“ skyriuje nurodyta, kad visų pagrindinių metalinių konstrukcijų gamyba turi būti atlikta pagal projektą. Visi montuojami elementai turi būti pagaminti gamykloje ir patikimai nudažyti pagal projekto reikalavimus. Atitinkamai ieškovė daugiasluoksnes paneles pagamino ne bet kokias, o tokias, kokias buvo galima faktiškai pasimatuoti 2014 m. kovo 13 d., griežtai laikydamasi sutarties 1.1, 3.1, 14.5 d., techniniame projekte nustatytų reikalavimų, priedo Nr. 1. Sutarties 7.1 d. įsipareigojimas negali būti laiko atžvilgiu beribis, kitu atveju netektų prasmės sutarties pasirašymas ir termino nustatymas. Ieškovė pasirašiusi sutartį suprato, kad paneles pagaminti turės iki 2014 m. kovo 31 d. Atsakovė laikosi prieštaringos pozicijos, nes teigia, kad ieškovė nepasimatavo esamų statinio konstrukcijų, jos visos buvo sutarties pasirašymo metu, vėliau pripažįsta, kad viso konstruktyvo nebuvo ir pateikia rangos darbų eigą. Ieškovė nėra pripažinusi, kad sieninės plokštės, įvardintos atsakovės 2014 m. liepos 24 d. pretenzijoje, neatitinka konstruktyvo. Tai įrodo jos atsakymas į atsakovės pretenziją. Ieškovė niekuomet nesutiko, jog pagamino sutarties sąlygų neatitinkančius gaminius, nurodė priešingai, nei teigia atsakovė.
2.3. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Jų mažinti nėra pagrindo net ieškovei dalies ieškinio reikalavimų atsisakius. Ginčą pirmiausia sprendė su advokatu neteismine tvarka, nuo 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovė reikalavo įvykdyti sutartį gera valia, tačiau su tuo atsakovė nesutiko. Ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti lėmė atsakovės elgesys. Aplinkybė, kad atsakovė atliko tarptautinį pavedimą anksčiau nei pateikė ieškinį, nepaneigia ieškovės teisės į išlaidų atlyginimą, nes ginčas vyko toliau. Ieškovei buvo teikiama teisinių paslaugų visuma, o ne viena atskira teisinė paslauga (ieškinio surašymas), ieškovė su atstove susitarė atsiskaityti už kompleksiškai atliktas teisines paslaugas. Nenustatyta, kad, pateikdama ieškinį, ieškovė buvo nesąžininga, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Materialiuoju požiūriu ieškovė bylą laimėjo.
2.4. Nėra pagrindo naikinti papildomą sprendimą, nes bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas išspręstas priimant papildomą sprendimą, o ne nutartį kaip procesinį dokumentą. Tai neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, pažeidimas yra tik formalus, priėmus papildomą sprendimą atsakovės teisės nebuvo suvaržytos, užtikrinta galimybė jį apskųsti apeliacine tvarka. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kaip išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad priteisia bylinėjimosi išlaidas, nenurodė priteistos sumos dydžio. Dėl to teismo sprendimo trūkumas šalinamas CPK 277 str., o ne CPK 276 str. nustatyta tvarka. CPK 276 str. numatyti rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų atvejai yra skaičiavimo suklydimai atliekant aritmetinius veiksmus, kiek tai susiję su priteistos sumos dydžiu ir panašaus pobūdžio netikslumai, kurie iš esmės nekeičia sprendimo turinio (rezoliucinės sprendimo dalies).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių sudarytos sutarties sąlygas, nuspręsdamas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už pastato sienų įrengimui skirtas statybines medžiagas, neatitinkančias faktinių pastato konstrukcijų, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl šalių sutartinių įsipareigojimų
10. 2014 m. vasario 19 d. šalys bei rangovė UAB „Milsta“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. R-2014/02/19, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas patiekti medžiagas, nurodytas priede Nr. 1, statomo objekto (duomenys neskelbtini), sienų įrengimui, parinktas pagal techninį projektą Nr. 013/06-TP ir darbo projektą Nr.013/02-129-DP. Rangovė UAB „Milsta“ įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas atlikti priede Nr. 2 nurodytus darbus pagal šiuos projektus iš ieškovės patiektų medžiagų, atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus statybos darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatytą kainą. Atsiskaitymo už medžiagas tvarka ir sąlygos numatytos sutarties 2 dalyje: 30 procentų avansas per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, 20 procentų gaminių vertės gavus pranešimą raštu apie prekių pagaminimą, galutinis atsiskaitymas už medžiagas susietas su rangovės ir užsakovės baigiamojo statybos darbų atlikimo akto pasirašymu (2.2.3 punktas). Sutarties 2.5 punkte įtvirtinta, kad gelžbetonio konstrukcijas ir metalinius ryšius sumontuoja atsakovė. Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad“ ieškovė įsipareigoja atsakyti už medžiagų atitikimą projektinei dokumentacijai ir faktinį atitikimą esamoms pastato konstrukcijoms, tai reiškia, kad ji pati turi pasimatuoti faktiškai konstruktyvą ir pasilyginti jį su projektine dokumentacija.“ Šalys susitarė, kad medžiagas ieškovė patieks iki 2014 m. kovo 31 d., statybos darbų pradžia yra 2014 m. kovo 31 d., pabaiga 2014 m. gegužės 20 d. (3.1, 3.2 punktai). Sutarties priede Nr. 1, 2014 m. kovo 6 d. pasirašytame ieškovės ir atsakovės, nurodyta ieškovės tiektinų medžiagų (daugiasluoksnių lauko ir vidaus panelių) specifikacija (pavadinimai, ilgis, plotis ir storis, plotas, ašys ir brėžiniai, spalva ir padengimas, kiekis ir pardavimo vienetai, kaina).
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalis siejo pirkimo–pardavimo civiliniai teisiniai santykiai (ši išvada nemotyvuota, tačiau teismas rėmėsi CK 6.305–6.349 straipsniais). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, statybos rangos sutartimi nustatyti šalių tarpusavio įsipareigojimai kvalifikuotini ne pagal pirkimą–pardavimą, o pagal rangą reglamentuojančias teisės normas. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Iš trišalės statybos rangos sutarties nuostatų matyti, kad rangovė UAB „Milsta“ darbus turėjo atlikti iš ieškovės patiektų medžiagų. Ieškovė įsipareigojo parinkti ir patiekti tinkamos kokybės atitinkamų parametrų medžiagas pastato sienoms iki 2015 m. kovo 31 d., su šia data susieta statybos darbų pradžia (sutarties 3 dalis). Tuo tikslu ieškovė turėjo atlikti pastato konstruktyvo matavimus, juos palyginti su statinio projektine dokumentacija, sienoms skirtos medžiagos buvo gaminamos, tam ieškovė pasitelkė įmonę Balex Metal Sp.zo.o., atsakovės atsiskaitymas už medžiagas faktiškai buvo susietas su jų pagaminimu ir perdavimu–priėmimu, t.y. ieškovė įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnis).
12. Šalys apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad medžiagos, nurodytos 2014 m. liepos d. atsakovės pretenzijoje ieškovei, neatitinka faktinių pastato konstrukcijų. Iš tokios išvados logiškai seka, jog ieškovė neįvykdė sutarties 7.1 punktu prisiimto įsipareigojimo pateikti medžiagas, atitinkančias pastato projektinę dokumentaciją ir faktines jo konstrukcijas (CPK 185 straipsnis). Apeliantė pagrįstai teigia, kad sutarties 2.5 punkte nustatyta jos pareiga sumontuoti gelžbetonio konstrukcijas ir metalinius ryšius nėra susieta su ieškovės pareiga atsakyti už medžiagų atitikimą projektinei dokumentacijai. Pastarojo atsakovės įsipareigojimo įvykdymo terminas nėra numatytas. Sutarties 7.1 punktu ieškovė įsipareigojo pasimatuoti faktišką konstruktyvą ir jį palyginti su projektine dokumentacija. Atsakovė nurodė, jog faktiškas konstruktyvas yra statinio pamatuose įrengti akivaizdžiai matomi varžtai, ant kurių dedamos kolonos, todėl, net ir nesant kitų konstrukcijų, faktinio konstruktyvo pamatavimas buvo įmanomas. Tai iš esmės atitinką realų sutarties vykdymą (ieškovės poziciją dėl vadovavimosi esama faktine situacija ir statinio projektu).
13. Sutarties priede Nr. 1 pažymėta, kad jame išvardintų medžiagų specifikaciją sudarė ieškovės atstovas. Siejant tai su sutarties 7.1 punktu prisiimtu jos įsipareigojimu dėl medžiagų specifikacijos atitikimo faktiniam pastato konstruktyvui, sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas šiuo priedu nepagrįstai rėmėsi kaip užsakovės patvirtinimu, jog priede nurodytos medžiagos yra tinkamos sienų rengimui. Tiek pagal sutarties 7.1 punktą, tiek pagal CK 6.645 straipsnio 3 dalį sienų statybai pagamintinų medžiagų tinkamumo rizika tenka ieškovei. Galutinė pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės tinkamai įvykdytas sutarties sąlygas prieštarauja tuo pačiu sprendimu konstatuotoms šalių neginčijamoms aplinkybėms, todėl nepasisakytina dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kritikuojant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės kaltės, apsprendusios netinkamą sutarties įvykdymą iš ieškovės pusės.
14. Apeliantės nesutikimas sumokėti už ieškovės atliktus darbus siejamas su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir ieškovės neginčijamais darbų (medžiagų) kokybės trūkumais, tačiau pastaroji aplinkybė pati savaime nėra nei sutartinis, nei įstatyminis atsisakymo mokėti už atliktus darbus pagrindas. Nors baigiamojo statybos darbų atlikimo akto byloje nėra (iš rangovės UAB „Milsta“ 2014 m. birželio 27 d. rašto atsakovei matyti, jog kad ji sutartį nutraukė dėl užsakovės įsipareigojimų nevykdymo, iš užsakovės 2014 m. liepos 4 d. rašto UAB „Milsta“ – kad ji sutartį nutraukia dėl rangovės įsipareigojimų nevykdymo), visos ieškovės pagamintos medžiagos atsakovei buvo pristatytos ir perduotos pagal perdavimo–priėmimo aktus. Remiantis statybos rangos sutarties 2 dalies nuostatomis, CK 6.644 straipsnio 1 dalimi ir 6.662 straipsnio 1 dalimi, už ieškovės atliktus ir priimtus darbus atsakovė privalėtų sumokėti.
15. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties 9.1 punkte šalys susitarė, jog kiekviena šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius dėl šios sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsakovė 2014 m. liepos 18 d. sudarė rangos sutartį su R. V. dėl sieninių plokščių montavimo darbų ir kitų papildomų darbų tame pačiame pastate. Šių darbų perdavimo–priėmimo 2014 m. liepos 23 d. aktas ir papildoma sąmata patvirtina, jog papildomi darbai dėl netinkamo ilgio plokščių pritaikymo esamoms konstrukcijoms yra įkainuoti 13 014,36 Lt (3769,43 Eur). Atsakovė priėmė rangovo R. V. 2014 m. liepos 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija KS Nr.2014-001, joje nurodytos sumos sumokėjimą patvirtina kasos išlaidų orderis ESLI20140242. 2015 m. sausio 15 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad įskaito tokio paties dydžio savo skolą ieškovei. Esant pranešimui apie įskaitymą ir atsakovės nuostolius patvirtinantiems įrodymams, atsakovės prievolė ieškovei sumokėti už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
16. Teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes dėl ieškovės pristatytų medžiagų neatitikimo faktinėms pastato konstrukcijoms, pirmosios instancijos teismas padarė joms prieštaraujančią išvadą apie tinkamai įvykdytus ieškovės įsipareigojimus atsakovei pagal sutartį ir iš to kylančią atsakovės pareigą atsiskaityti. Remdamasis tokia išvada, be pagrindo nevertino šalių susitarimo dėl nuostolių atlyginimo, nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių apie nuostolių šalinimo išlaidas ir jos pareiškimo apie skolos įskaitymą. Netinkamas faktinių bylos aplinkybių įvertinimas lėmė netinkamą materialinės teisės normų pritaikymą, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Nesutiktina su apeliante, kad nebuvo pagrindo priimti papildomą sprendimą ar kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė rašymo apsirikimų ištaisymą nustatančias procesinės teisės normas. Apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakyta dėl 98 Eur žyminio mokesčio ir 1452 Eur advokato pagalbos išlaidų priteisimo ieškovei, tačiau rezoliucine dalimi bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistos. Tai sudarė CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą papildomo sprendimo priėmimo pagrindą. Rašymo apsirikimų pirmosios instancijos teismas netaisė.
18. Priėmus naują sprendimą apeliacinės instancijos teisme, papildomas procesinis sprendimas panaikintinas remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl visos 7428,86 Eur skolos priteisimo buvo pareikštas 2015 m. gegužės 6 d., nors 2014 m. gruodžio 15 d. atsakovė pervedė ieškovei 3040 Eur ir teismas sprendimu šią bylos dalį nutraukė ieškovei atsisakius ieškinio, dėl 3040 Eur ieškinio pareiškimo ieškovės patirtos išlaidos jai iš atsakovės nepriteistinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl jos nepriteistinos. Iš ieškovės atsakovei priteistina 98 Eur žyminio mokesčio, kurį atsakovė sumokėjo paduodama apeliacinį skundą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Lenkijoje įregistruotos įmonės Kingsbud Sp.z.o.o., juridinio asmens kodas 200380717, 98 (devyniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauen craft“, juridinio asmens kodas 135774259.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.