Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje

M.V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), esanti vaiko priežiūros atostogose, netekėjusi, teista: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 valandų, ši bausmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutartimi pakeista į dešimties parų areštą, 2013-12-12 arešto bausmę atliko; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bausmę atlikusi, be to, ji Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 nutartimi patvirtinus Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-06-01 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00150-12, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent:

ji, 2018-04-08, apie 15.00 val., biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini), nepasidalinus jos mažametei dukrai ir mažamečiui K. L. žaislais, vieną kartą sudavė prailgintuvo laidu mažamečiui K. L. per dešinę ranką, tuo padarydama išilginės juostos formos poodinę kraujosruvą dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame - išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė K. L. sveikatą.

Kaltinamoji M. V. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu kartu su dviem mažamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Su vaikais turi kambarį, tačiau naudojasi ir bendromis centro patalpomis. Tiksliai datos neprisimena, galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, ji su dukra K. , kuriai yra 2 metai buvo poilsio kambaryje. Poilsio kambaryje yra pridėta žaislų, todėl į šį kambarį renkasi žaisti kiti centre gyvenantys vaikai. Minėtą dieną, apie 15.00 val., žaidžiant dukrai, su kuria buvo kartu, atėjo K. L.. Pamatė, kad jis stumdo jos dukrą, o paskui iš jos paėmė žaisliuką ir vėl pastūmė. Dukra verkdama atbėgo pas ją. K. L. pabarė, tačiau jis gynėsi, jog nieko nedarė. Tada susinervinusi paėmė poilsio kambaryje buvusį prailgintuvą ir jo laidu trinktelėjo K. L. per ranką. Jis pradėjo verkti. Pamatė, kad sudavus laidu, jam liko raudona dėmė, todėl atsinešė iš savo kambario tepalo nuo žaizdų ir patepė berniukui ranką. Paskui ji atsiprašė K. L. ir jo mamos, jos santykiai tiek su K. L., tiek su jo mama yra geri (106-108 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios I. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-03-16 dėl vykusio smurto artimoje aplinkoje buvo kartu su dviem mažamečiais vaikais K. L. ir A. T. apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Kai jie apsigyveno, (duomenys neskelbtini) jau gyveno M. V. su dviem vaikais. 2018-04-08, apie 15.00 val., būnant (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, iš antro aukšto žaidimų kambario pas ją už rankos kita ranka susiėmęs atėjo sūnus K. L. ir papasakojo, kad K. mama M. V. jam telefono krovėjo laidu trenkė per ranką. Sūnaus dešinėje rankoje dilbyje matėsi raudonos spalvos išilginė juostą, kuri buvo, kaip suprato, papurkšta su vaistais. Sūnus pasakojo, kad jis nieko niekam nepadarė, tiesiog jam trenkė be jokios priežasties. Ji iš karto nuėjo pas M. V. pasikalbėti. Rado ją antrame pastato aukšte, poilsio kambaryje, kurios paklausė, kodėl ji mušė jos sūnų. M. V. paaiškino, kad K. L. neleido jos 2 m. dukrai imti jo Poponautų ir tam, kad ji jų neimtų K. L. ją išstūmė iš kambario. M. paėmusi tuos Poponautus iš K. L. ir nešusi į savo kambarį, tada jis pradėjęs prieš ją atsikalbinėti, išvedė ją iš kantrybės, todėl ji ir trenkusi K. L. telefono pakrovėjo laidu ir pataikiusi į ranką. Praėjus kelioms dienoms po to įvykio M. V. dėl sūnui sukelto fizinio skausmo jos ir sūnaus atsiprašė. Nei ji, nei K. L. ant M. V. nebepyksta, jokių pretenzijų jai neturi. M. V. tą dieną tikrai turėjo rūpesčių, kadangi mažasis jos vaikas tą dieną sirgo, dar K. L. pastūmė kitą jos dukrą, taip ir gavosi visi negerumai M. V. vienu metu, buvo susinervinusi, todėl ir sudavusi K. L. telefono pakrovėjo laidu. Gydytojas apžiūrėdamas K. L. ant jo kūno aptiko ir daugiau sužalojimų, tačiau juos K. L. pasidarė kitomis aplinkybėmis. Sužalojimą. padarytą telefono pakrovėju, gydyti nereikėjo, vaistų nepirko, jis išgijo savaime. Dėl šio įvykio jai padaryta moralinė žala, tačiau pinigine išraiška jos neįvertina. Šiuo metu sūnus bendrauja su M. V., žaidžia su jos mergaite, jam jokių blogų prisiminimų apie M. V. padarytus sužalojimus neišliko, jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio. M. V. jis nebijo, su ja bendrauja poilsio kambaryje, pasupa ir jos kitą 2 mėn. sūnų. Su M. V. susitaikė, jai pretenzijų neturi (21-23 b. l.).

Iš liudytojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad vieną kartą tetos vaikui nedavė poponautų ir jį išvarė iš kambario, jie susipyko. Teta atėjo į poilsio kambarį ir su dideliu laidu jam įmušė į ranką. Buvo (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje. Buvo draugė, ją vadina A., nors jos vardas A.. Tetos vardą yra užmiršęs. Jam teta trenkė vieną kartą per ranką su dideliu laidu su trim rozetėmis. Jam tuo metu skaudėjo. Ji jį subarė ir kažką sakė. Jis pasislėpė vonioje, paskui pasakė mamai, kad teta jam davė per ranką. Teta taip pasielgė dėl savo vaiko. Pats padarė blogai, nes išstūmė jos vaiką iš kambario. Jis su teta nebesusitaikė, su ja daugiau nekalbėjo, nutylėjo. Mamytė jam pažiūrėjo ranką, ji atrodė baisiai, kaip mėlyna, kaip rožinė. Jam papurškė vaistais, paskui patepė. Atsimena, kad buvo sekmadienis, nereikėjo eiti į mokyklą. Buvo diena. Teta buvo nervuota, biški stora. Jos vardas M., o tos mergaitės kurią išstūmė K.. Laidas buvo baltas, ilgesnis už jo rankas. Buvo trys rozetės, laido ilgas kaip šitas stalas. Trenkimo metu ranką lietė ir rozetė ir laidas (37-39 b. l.).

Iš liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini). Teisė gyventi minėtame padalinyje yra suteikta M. V., kuri gyvena su dviem mažamečiai vaikais, apie du mėnesius. Tame pačiame padalinyje gyvena ir I. L. su dviem mažamečiais vaikais. Moterys turi atskirus kambarius, tačiau yra bendro naudojimo patalpos , tai yra poilsio kambarys ir virtuvė. 2018-04-08, ji dirbo nuo 08 iki 20.00 val., apytiksliai apie 15.30 val., susitiko laiptais iš antro aukšto lipantį K. L., kuris atrodė labai nusiminęs, vos neverkiantis ir ranka buvo susiėmęs už kitos rankas. Supratusi, kad berniukui kažkas atsitiko, jo pasiteiravo, kas nutiko, tačiau K. L. vis kartojo „geriau nesakysiu, nesakysiu“. Tada susirado jo mamą I. L. ir paprašė, kad ji bandytų su sūnumi išsiaiškinti. kas nutiko. Po pokalbio I. L. jai pranešė, kad K. L. kita padalinyje gyvenanti moteris M. V., būnant poilsio kambaryje, trenkė prailgintuvo laidu. Tada atviresnis buvo ir K. L., pasakojo, kad dėl to, kad M. V. vaikui nedavė žaisliuko M. V. jam trenkė laidu. K. L. parodė jai ranką, virš jo dešinės rankos alkūnės matėsi raudonos dėmės. Berniukas skundėsi, kad skauda, labai buvo susijaudinęs, pilnos akys ašarų, bet neverkė. Kartu su K. L. užėjo į poilsio kambarį ir jis parodė prailgintuvo laidą, kurio gale buvo plokštelė skirta kištukams įkišti. K. L. sumušimas jau buvo pateptas tepalu. Vėliau kalbėjosi su M. V., ji prisipažino laidu sudavusi K. L. per ranką už tai, kad jis nedavė jos dukrai žaisliuko ir ją stumtelėjo. M. V. patvirtino, kad ji pati K. L. patepė vaistais sutrenktą vietą. M. V. teisinosi, kad ji trenkė todėl, jog gina savo vaikus, niekam neleis jų skriausti. Ji kalbėjosi su ja labai įžūliai, dėl to, kad taip pasielgė, ji nematė nieko blogo. Bandė sakyti M. V., kad ji turėtų K. L. atsiprašyti, tačiau ji pasakė, tegul pirmas jis atsiprašo jos dukros. M. V. ir jos vaikai pagalbos moterims padalinyje yra apgyvendinta kaip nukentėjusioji nuo prekybos žmonėmis (58-60 b. l.).

Iš liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Teisė gyventi minėtame padalinyje yra suteikta M. V., kuri gyvena su dviem mažamečiai vaikais apie du mėnesius. Tame pačiame padalinyje gyvena ir I. L. su dviem mažamečiais vaikais. Moterys turi atskirus kambarius, tačiau tiek jos, tiek jų vaikai naudojasi bendromis patalpomis, tai yra poilsio kambariu ir virtuve. 2018-04-08, apie 20.00 val.. ji atėjo į darbą, dieninėje pamainoje dirbusi G. G. informavo, kad M. V. dienos metu smurtavo prieš I. L. sūnų K. L.. G. G. pasakojo, kad M. V. K. L. poilsio kambaryje trenkė ten buvusiu prailgintuvo laidu į ranką. Vėliau buvo susitikusi ir patį K. L., kuris jai pasiguodė pasakydamas „M. buvo pikta ir jam kliuvo“. Berniukas parodė dešinę ranką, virš jo dešinės rankos alkūnės matėsi raudonos spalvos žymė, panaši į sužalojimą padarytą laidu. Berniuko paklausė, ar jam skaudėjo, jis pasakė, jog skaudėjo. Ji jį paguodė. Dar berniukas pasiguodė, kad bijo lipti į antrą aukštą, kur yra jo kambarys, nes bijo susitikti M., kuri taip pat gyvena antrame aukšte. Ji palydėjo berniuką į kambarį ir paprašė mamos, kad stengtųsi, jog sūnus šiuo metu neturėtų jokių kontaktų su M. (I. L. bendraudavo su M. V.). Tą vakarą bandė pasikalbėti su M. V. apie šį įvykį, tačiau ji nesileido į kontaktą. M. V. yra labai sudėtingo, problematiško, konfliktinio charakterio, dažnai keičiasi jos nuotaikos (52-54 b. l.).

Iš 2018-04-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. L. padaryti šie kūno sužalojimai ir jų lokalizacija: išilginės juostos formos poodinė kraujosruva dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame - išoriniame paviršiuje, skersos juostos formos odos nubrozdinimas - nudrėskimas kairiame juosmens šone. Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (65 b. l.).

M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji M. V. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš mažametį, anksčiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir du kartus teista už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, jos pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai M. V. gali būti skiriama viena švelnesnių BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių - bauda, nustatant artimą sankcijos minimumui jos dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirti – 51 MGL (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. nustatyti galutinę 34 MGL (1700 Eur) baudą, kurią ji turi sumokėti per 17 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodas 6801. Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.

Išaiškinti M. V., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos ji turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.