- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- II-287-1113/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00203-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Aušra Pilionė
dalyvaujant pareiškėjai nukentėjusiajai I. V. ir jos įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Aušrai Pilionei,
asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena skundžiamu nutarimu nutraukta, K. V.,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nukentėjusiosios I. V. skundą dėl 2022 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo (ROIK: 22171429545).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2022 m. birželio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Šiaulių apskrities VPK) Šiaulių miesto ir rajono PK buvo gautas pareiškėjos I. V. (toliau – ir Pareiškėja) protokolas-pareiškimas apie tai, kad sutuoktinis K. V., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, pakeitė bendros nuosavybės, adresu: (duomenys neskelbtini), durų apatinę spyną ir neįsileidžia į namus. Pareiškime I. V. nurodė, jog kelis kartus bandė susisiekti su savo vyru geranoriškai, tačiau vyras visiškai su ja nebendrauja ir nepalaiko jokio kontakto. Į butą ji nori patekti, kadangi antstoliui reikia konstatuoti aplinkybes. Ji keletą kartų informavo savo vyrą SMS žinute, kad duotų jai priklausančio buto raktus. Prašo policijos pagalbos, kad įpareigotų K. V. duoti jai bent apatinės spynos 1 raktą, kad ji galėtų įeiti į jai taip pat priklausantį nekilnojamą turtą (Medžiagos ROIK: 22171429545 b. l. 2–5).
2. 2022 m. liepos 5 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas Darius Mažonavičius priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjos I. V. protokolą-pareiškimą. Nutarimu buvo konstatuota, kad K. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, padarymo fakto, nes nėra pakankamai įrodymų, kad būtų pakeista buto durų spyna. Nutarime taip pat nurodyta, kad tarp šalių vyksta skyrybos ir turtiniai nesutarimai, kurie reglamentuojami civilinės teisės normomis ir sprendžiami civiline tvarka (Medžiagos ROIK: 22171429545 b. l. 13–14).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai pateikus skundą dėl minėto nutarimo (medžiagos ROIK: 22171429545 b. l. 19–20), Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko 2022 m. liepos 21 d. nutarimu panaikintas 2022 m. liepos 5 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo D. Mažonavičiaus nutarimas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK papildomų procesinių veiksmų atlikimui (medžiagos ROIK: 22171429545 b. l. 21–24).
4. Atlikus papildomą aplinkybių tikslinimą, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK (toliau ir – Institucija) Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas Arūnas Margevičius 2022 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjos I. V. protokolą-pareiškimą. Nutarime nurodyta, jog tiriamo įvykio metu pareiškėjos sutuoktinio K. V. įvykio vietoje nebuvo. Asmuo neatliko jokių aktyvių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs savavališkai nesilaikantis įstatymų nustatytos tvarkos apriboti pareiškėjos teisę patekti į jai priklausantį butą. Pareiškėja negalėdama atsirakinti buto durų oficialiai, registruotu laišku nepareikalavo K. V. sudaryti galimybę jai patekti į bendrą nuosavybę, nenustatė jam protingo termino įvykdyti jos reikalavimo. Nesudarė galimybės K. V. pasielgti teisėtai. Taip pat pareiškėja nesiėmė pakankamų kitų galimų priemonių, prieinamų viešai, kaip buto bendrasavininkė, kad užtikrintų patekimą į bendrai valdomą butą. Vien faktas, kad buto spyna pakeista, neleidžia daryti prielaidų, kad asmuo savavaldžiauja ir pažeidžia kito asmens teises ir teisėtus interesus, turint omenyje, kad byloje yra duomenų, jog pareiškėja bute negyvena ilgą laiko tarpą. ANK 591 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad administracinio nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju K. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str. (savavaldžiavimas), padarymo fakto (medžiagos ROIK: 22171429545 b. l. 32–35).
Šalies argumentai
5. 2022 m. spalio 10 d. teisme gautas I. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą. Skunde nurodo, kad antrojo tyrimo metu buvo aiškiai nustatyta, kad spyna yra pakeista. Duomenų apie tai, kad I. V. duotas raktas, nėra. Negana to, antrojo tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl spynos pakeitimo, prieštarauja K. V. duotiems parodymams, kad spynos jis nekeitė. Tad byloje jau nustatytos faktinės aplinkybės, kad K. V. pakeitė spyną, kas trukdo I. V. patekti į jai priklausantį butą. Skunde nurodoma, kad tyrėjas apklausė policijos pareigūnę, kuri buvo atvykusi pagal iškvietimą 2022 m. birželio 20 d., tačiau pareigūnė nieko neatsiminė, o antrojo pareigūno niekas neapklausė. Pažymi, kad I. V. fotografavo butą tuo metu, kai vyko įvykis, kuomet per langą aiškiai matė buvusią ten moterį, teikė tas nuotraukas pareigūnams, tačiau jokių duomenų apie tai nutarime nėra. Taip pat, kuomet I. V. norėjo rašyti pareiškimą, jai buvo atsakyta, kad nereikia, nes pareigūnai su kameromis visus veiksmus filmuoja, tačiau pareigūnei nieko neprisimenant apie įvykį, tyrėjas nepasinaudojo vaizdo medžiaga siekiant išsiaiškinti situaciją, o vietoj to konstatavo tikrovės neatitinkančius duomenis, pavyzdžiui, kad I. V. buvo viena (ji buvo su liudininke V. D.), I. V. nebandė rakinti durų (I. V. demonstravo pareigūnams, kad raktas netinka) ir kt. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad, atvykus pareigūnams, tiek I. V., tiek pareigūnai bandė susisiekti su K. V. bei bute buvusia jo motina, tačiau šie specialiai į skambučius ir žinutes nereagavo. Tyrėjo nurodyta, kad K. V. neatliko jokių aktyvių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, apriboti pareiškėjos teisę patekti į jai priklausantį butą. Pareiškėja, negalėdama atsirakinti buto durų oficialiai, registruotu laišku nepareikalavo K. V. sudaryti galimybę jai patekti į bendrą nuosavybę, nenustatė jam protingo termino įvykdyti jos reikalavimo, nesudarė galimybės K. V. pasielgti teisėtai. Taip pat pareiškėja nesiėmė pakankamų kitų galimų priemonių, prieinamų viešai, kaip buto bendrasavininkei, kad užtikrintų patekimą į bendrai valdomą butą. Pažymėtina, kad šie argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi spynų pakeitimas yra aktyvus veiksmas, be to, kiti argumentai neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir yra išgalvoti. Atsižvelgiant į tai, kad į policiją pareiškėja kreipėsi keturis kartus, byloje yra pateikta dešimtys žinučių, kuriose prašoma raktų patekti į butą, K. V. siųstas registruotas laiškas, jis turėjo visas galimybes pasielgti teisingai ir teisėtai, tačiau to nepadarė, melavo ir klaidino tyrėjus ir toliau tęsia savo neteisėtą veiką. Tyrėjo teiginiai, kad K. V. veiksmai neprieštarauja įstatymui, nes I. V. seniai negyvena bute, yra ne tik absurdiški, tačiau ir neteisėti. Pažymėtina, kad laikas, kurį I. V. negyvena bute, niekaip neeliminuoja K. V. atsakomybės, negana to, K. V. pats bute negyvena jau pakankamai ilgai. Tyrėjas neteisingai aiškina įstatymų normas, o būtent, ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką, už savivaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30- 696/2015). Šiuo atveju K. V. aktyvūs veiksmai yra nustatyti – jis, neturėdamas pagrindo, pakeitė durų spyną ir taip apribojo turto bendrasavininkei I. V. galimybes patekti į butą. Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (turėtų būti – administracinio nusižengimo bylos teiseną) be realių motyvų ir pagrįstų argumentų atmetamas jau antrą kartą, atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai negeba padėti pareiškėjai jau daugiau nei vienus metus, taip pat įvertinus tai, kad teismų praktika šio tipo bylose yra aiškiai suformuluota ir nekintanti, o sprendimai yra gana dažni, pareigūnui neveikimu keliant pareiškėjai papildomą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), pareiškėja kelia klausimą dėl tyrimą atitekančių pareigūnų šališkumo ir / arba kvalifikacijos ir prašo spręsti klausimą dėl tyrimo perdavimo kitai tyrimo įstaigai, žinant, kad K. V. yra buvęs pareigūnas ir gali turėti įtaką tokiems pareigūnų veiksmams, tiksliau neveikimui (b. l. 2–6).
Atsiliepimas
6. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau ir – Šiaulių apskrities VPK ANBNS) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašoma I. V. skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad, Šiaulių apskrities VPK ANBNS manymu, Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 617–619 straipsniais. Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu buvo nustatyta ir skundžiamame nutarime konstatuota, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad K. V. buvo sudaryta galimybė pareiškėjai įteikti galimai pakeistos spynos rakto, o pats spynos pakeitimo faktas nesudaro prielaidos teigti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, nes spyna galėjo būti pakeista dėl objektyvių priežasčių, o jos spynos raktas pareiškėjai galimai nebuvo iš karto perduotas dėl to, kad ji šiuo adresu negyveno ir su K. V. nebendravo ilgą laiko tarpą. Taip pat administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad K. V. 2022 m. birželio 7 d. apie 11 val. 25 min. neįsileido pareiškėjos į namus, adresu: (duomenys neskelbtini).
7. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos įgaliota atstovė advokato padėjėja A. Pilionė (toliau – ir Pareiškėjos atstovė) skundą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, santuoka tarp I. V. ir K. V. buvo sudaryta 2018 m. birželio 16 d. Adresu: (duomenys neskelbtini), I. V. gyveno nuo būsto įsigijimo, 2018 m. rugpjūčio mėn., iki 2020 m. balandžio mėn. Pareiškėjai priklauso dar vienas turto vienetas, ji 2020 m. balandžio mėnesį išvyko jo apsitvarkyti ir nebegalėjo sugrįžti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes tuo metu K. V. labai piktnaudžiavo alkoholiu. Jie bandė šnekėtis su K. V. dėl santuokos išsaugojimo, tačiau galiausiai buvo nutarta, kad nieko nepavyks. Tada ji, nuvykusi į namus pasiimti savo asmeninių daiktų, pamatė, kad pakeista buto išorinė apatinė spyna. Pirmiausia Pareiškėja kreipėsi telefonu ir SMS žinutėmis į K. V., kuris mato tas žinutes, tačiau atsako į tai, kas visiškai nesusiję su šia situacija. Į kai kurias SMS žinutes Pareiškėjai buvo atsakyta. Tada, 2021 m. pabaigoje–2022 m. pradžioje buvo išsiųstas registruotas laiškas. Nežino, ar jis buvo įteiktas. Yra skambučių išklotinės, iš kurių matyti, kaip Pareiškėja bandė susisiekti su K. V.. 2021 m. lapkričio mėn. kas keletą dienų buvo bandoma skambinti, tačiau Pareiškėjos skambučiai buvo ignoruojami. Pareiškėja susitarė su antstole, kad ši atvyks į butą daryti turto aprašo, apie tai buvo informuotas K. V.. K. V. nesutiko. Buvo kreiptasi į raktus gaminančią įmonę dėl buto atrakinimo, bet, likus dienai iki sutarto laiko, Pareiškėja gavo atsakymą, kad įmonė atsisako atrakinti butą. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad K. V. ir tas asmuo, kuris turėjo atrakinti spyną, yra pažįstami. Daugiau neatsirado įmonių, kurios atrakintų, todėl Pareiškėja kreipėsi į policiją. Ištuokos byla teisme pradėta 2022 m. kovo 8 d., ji šiuo metu nėra baigta. Santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiamas klausimas dėl šio buto pasidalijimo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su patekimu į minėtą butą, teismui Pareiškėja prašymo nereiškė, nes šis reikalavimas nebūtų susijęs su prašymu nutraukti santuoką. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CK) aiškiai apibrėžta, kokios gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir nei viena neatitinka šios situacijos – prašymo leisti patekti į butą. Kai birželio 7 d. Pareiškėja kreipėsi į policijos komisariatą dėl negalėjimo patekti į butą, ji laukė su dukra, kol atvyks pareigūnai. Atvykus pareigūnams, ji parodė, kad turi nuotrauką, jog jos bute yra asmuo. Pareigūnai nuėjo prie buto, beldėsi, bandė prisiskambinti, bet K. V. nekėlė ragelio, durų neatidarė, ir jie tiesiog išvažiavo. Nuo 2021 m. galo patekti į butą Pareiškėja bandė ne vieną kartą, į policiją bent tris kartus kreipėsi telefonu, bet tik 2022 m. birželio 7 d. buvo priimtas pareiškimas, nes prieš tai, kai buvo kreipiamasi, buvo nurodyta, kad policija niekuo padėti negali, tuo neužsiims. Paskutinį kartą Pareiškėja buvo patekusi į butą 2020 m. balandžio mėn. Bute buvo ir Pareiškėjos asmeninių daiktų. Nuo 2020 m. balandžio iki 2021 m. galo Pareiškėja visą laiką tikėjosi, kad santuoka susitvarkys, kad vyras nustos gerti. Ji daugelį reikalingų daiktų nusipirko, bet dalis liko. K. V. piktnaudžiauja savo teisėmis, jis akivaizdžiai savivaliauja. Jis žino, kad yra neliečiamas, nes pareigūnai jau daugiau kaip metai nieko negali atlikti, K. V. pateikia melagingus parodymus ir lieka nebaudžiamas. I. V. nėra kito teisėto būdo patekti į butą. Pareiškėja kreipėsi į policiją, kad leistų pasidaryti rakto kopiją ir pasiimti daiktus, bet K. V. slapstėsi pusę metų, nenori bendradarbiauti. Iš bendravimo su kaimynais Pareiškėja sužinojo, kad butas šiuo metu yra negyvenamas. Skundžiamame nutarime pateikti akivaizdžiai neteisingi faktai. Nurodyta, kad Pareiškėja nesikreipė registruotu laišku, bet tyrėjas nei karto to neklausė. Jeigu būtų paklausęs, būtų pateiktas kvitukas su išsiuntimu ir prašymas, kuris buvo išsiųstas. Nėra teisės akto, kuris numatytų, jog būtinai turi būti siųstas registruotas laiškas, čia pareiškėja savo iniciatyva bandė visais būdais pasiekti tai, kad būtų leista patekti į butą. Lygiai tas pats pasakytina ir apie visus kitus įrodymus (dėl bandymo susisiekti su K. V.), kurių jų byloje nėra, kiek kartų prašyta, kiek kartų skambinta, kiek kartų žinutės rašytos. Nuo pat pirmo karto, kai buvo kreiptasi, susidaro įspūdis, kad nenorima ta byla užsiimti. Mano, kad tyrimas buvo atliktas atmestinai. Visas aplinkybes, kurios buvo netirtos, turėjo aiškintis policijos pareigūnai arba bent jau savo nutarime nenurodyti aplinkybių, kurių netyrė. Dėl civilinių santykių pasakytina, kad šiuo atveju civilinė teisė nėra tinkamas gynybos būdas, nes būtent tam ir yra sukurtas mechanizmas Administracinių nusižengimo kodekse. Per civilinius santykius padalinamas turtas, bet nėra suformuoto tokio civilinės teisės mechanizmo, kuris galėtų padėti pareiškėjai spręsti šitą klausimą. Juo labiau, kad byloje yra pateikti visi duomenys apie tai, kad pareiškėja stengėsi ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad galėtų į tą butą patekti. Be to, mediacijos metu buvo sutarta, kad pareiškėja galės patekti į butą, tačiau nuvykus, K. V. nepasirodė, pareiškėja vis tiek neturėjo galimybės ten patekti, dėl ko mediacija buvo nutraukta ir iki šios dienos ta situacija nesikeičia, nes asmuo toliau piktnaudžiauja savo teisėmis. Kitų galimybių šiandien nemato, dėl to prašo skundą tenkinti.
8. Pareiškėja nukentėjusioji I. V. teisme pateiktą skundą palaikė visa apimtimi.
9. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena skundžiamu nutarimu nutraukta, K. V., teisme paaiškino, kad visos aplinkybės yra išsisprendusios, nes lapkričio 21 d. jis su Pareiškėja sudarė taikos sutartį santuokos nutraukimo byloje, gruodžio 7 d. numatytas posėdis. Šiuo metu visi daiktai pasidalyti, pretenzijų vienas kitam neturi. Š. m. birželio 7 ir 20 d. Pareiškėja turėjo galimybę patekti į jiems bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausantį turtą, ji turėjo raktus. Ji išėjo 2020 m. balandžio mėn. su raktais ir nuo to laiko jis jos nematė. Į klausimą, ar ji bandė patekti į butą, negali atsakyti. Advokatai patarė blokuoti pareiškėjos telefono numerį, nebendrauti, jis taip ir padarė. Nebuvo su ja susitikęs, negali atsakyti į klausimą, ar ji kitais būdais buvo išreiškusi pageidavimą patekti į butą. 2022 m. vasarą policijos pareigūnai kreipėsi į jį, klausė, ar spyna pakeista, jis atsakė, kad ne. Nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki šios dienos išorinių buto lauko durų spyna nebuvo keista. Negali atsakyti, kodėl Pareiškėja teigia, kad negali patekti į butą. Nuo 2020 m. iki šios dienos Pareiškėja turėjo galimybę patekti į butą. Kalbos apie tai, kad galėtų per policijos pareigūnus perduoti raktą Pareiškėjai, nebuvo. Raktininkas nebuvo kviestas. Neįsivaizduoja, kas galėjo keisti spyną. Nuo šito buto raktus turėjo trise: jis, Irena ir jo mama. Jo mama negalėjo keisti šio buto spynos. Iki lapkričio 21 d. buvo tiek jo, tiek Pareiškėjos daiktų, iki šiandien dienos yra tik jo daiktai. Nuo lapkričio 21 d. jis yra įdėjęs į apatinę spyną kitą širdelę, todėl, kad Irena išsikraustė, butas pardavinėjamas. Dar nėra baigta ištuokos byla, bet yra sutarę, turtą pasidalino ir butas bus parduodamas. Dabar yra jo daiktai palikti ir jie sutarė, kad reikalui esant, Pareiškėja bus įleidžiama. Pareiškėjos el. laiškų neskaito, registruoto laiško negavo. Anksčiau rakto Pareiškėjai nedavė todėl, kad spyna nebuvo pakeista, o I. V. turėjo raktą. Jis visą laiką su tais pačiais raktais patekdavo į butą, rakindavo ir vieną, ir abi spynas. Pareiškėja nebuvo susisiekusi dėl raktų su juo. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), tai jo asmeninis telefono numeris, juo dar kartais pasiskambina jo mama. Nėra gavęs žinutės iš pareiškėjos. Gal ir atrašė Pareiškėjai į tokią žinutę. Iš esmės žinojo, kad Pareiškėja negali patekti į butą, tik nežinojo, kodėl negali patekti. Kai skyrybos vyksta, ir viena pusė ir kita pusė pyksta. Nesinorėjo bendrauti, norėjosi susitaikyti, po to priėmė tokį sprendimą, kuo mažiau bendrauti. 2022 m. rugpjūčio 1 d. po mediacijos buvo susisiekta su advokatu ir šis patarė nutraukti šitą procesą (2022 m. rugpjūčio 1 d. neatvykti ir neįleisti į butą, kuomet buvo suderintas laikas) ir todėl jis išvažiavo į darbus. Šio posėdžio metu buvo paminėta, kad jis buvęs pareigūnas. Taip, jis jau 9 metai yra buvęs pareigūnas, bet jam etikos kodeksas tikrai neleistų spaudimo daryti, jis net tų pareigūnų nepažįsta.
Atsiliepimas
10. Šiaulių apskrities VPK įgaliotas atstovas D. Milius teismo posėdyje palaikė Institucijos pateiktą atsiliepimą į skundą, nurodė, kad nėra byloje surinkta pakankamai duomenų, tvirtinančių K. V. kaltę, kad jis tikrai pakeitė spyną, nesudarė galimybės buto savininkei, dar esamai žmonai, pareiškėjai, patekti į jai taip pat bendros nuosavybės teise priklausantį objektą, t. y. butą. Kaip nurodo K. V., lapkričio 21 d. pakeitė spyną, kitų duomenų, kad K. V. būtų pakeitęs spyną, byloje jie neturi. Byloje yra duomenys, kad „Spynų pasaulis“ nurodęs, jog galbūt šių metų pavasarį keitė spyną būtent tuo adresu, tačiau negalėjo nurodyti, kas buvo spynos pakeitimo užsakovas. Tie duomenys nėra patikimi, kuriais būtų galima remtis, kad būtent buvo pakeista spyna, nes data „Spynų pasaulio“ tiksliai nežinoma, galbūt galėjo ne tas butas būti. Antra vertus, nėra duomenų, kad užsakovas buvo būtent K. V.. K. V. nurodo, kad nebuvo jam žinoma, kad spyna buvo pakeista, jis pats nekeitė, patekdavo į butą su senais savo raktais, duomenų, kad K. V. spyną pakeitė, būtent, kad jis nesudarė galimybės pareiškėjai patekti į butą, byloje nėra. Taip pat pareiškėja nurodo, kad birželio 7 d. negalėjo patekti į butą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtent K. V. buvo tame bute ir jis į tą butą neįsileido. Matoma iš pareiškėjos pateiktų duomenų, kaip ji atpažino, kad tai buvo K. V. mama bute, kuri neatsiliepė į skambučius ir jos neįleido į butą, tačiau tikrai ne K. V.. Tokių duomenų, kad K. V. buvo bute tuo metu, taip pat nėra byloje. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, mano, kad byloje nėra pakankamai surinkta duomenų, pagrindžiančių K. V. kaltę dėl ANK 518 str. numatyto nusižengimo. Mano, kad tarp K. V. ir I. V. vyksta ginčytini civiliniai santykiai, kurie yra perkelti į teismą, ir kad I. V. galėjo vykdyti savo teisę ir patekti į butą kitomis priemonėmis, nes taip pat buvo savininkė, tačiau į civilinius santykius įtraukė policiją, kuri tokiose bylose neturėtų dalyvauti. Nurodo, kad numatyto nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį tikrai nėra, kadangi tai yra civiliniai santykiai. Mano, kad nutarimas priimtas teisėtas, prašo skundo netenkinti, taip pat mano, kad Pareiškėja neišnaudojo visų galimybių patekti į butą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
12. Būtina sąlyga kilti administracinei atsakomybei yra pavojingos, ANK uždraustos veikos požymių visumos nustatymas kaltininko veikoje. Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik jei veika (neveikimas) atitinka ANK įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str. 1 d. 2 p.).
13. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
14. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą – t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
15. Nagrinėjamu atveju, Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagal I. V. protokolą-pareiškimą, kuriuo ji kreipėsi dėl to, kad sutuoktinis K. V., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, pakeitė bendros nuosavybės – buto, adresu: (duomenys neskelbtini), durų apatinę spyną ir neįsileidžia į namus, į kuriuos ji nori patekti, siekiant, kad antstolis konstatuotų faktines aplinkybes.
16. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau ir – Butas) nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d priklauso K. V. ir I. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 23–24).
17. Pagal CK 3.87 straipsnio, reglamentuojančio įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu.
18. Asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.).
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose pagal I. V. 2022 m. kovo 9 d. ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-3734-1028/2022 dėl santuokos nutraukimo. I. V. kreipimosi į Šiaulių apskrities VPK laikotarpiu byla dėl santuokos nutraukimo nebuvo išnagrinėta, turtas nebuvo padalintas, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nebuvo pasibaigusi kitokiu būdu (nutarties priėmimo metu civilinė byla nėra išnagrinėta, sprendimas nepriimtas).
20. Nors K. V., tiek apklaustas tyrėjo (medžiagos ROIK: 22171429545 b. l. 11–12), tiek ir teisme neigė iki 2022 m. lapkričio 21 d. pakeitęs Buto spyną ir taip trukdęs I. V. patekti į butą, tačiau ši aplinkybė laikytina nustatyta byloje surinktais duomenimis. K. J., dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. rugpjūčio 25 d. rašte nurodė, jog Bute kliento(-ės) užsakymu jis atliko spynos cilindro keitimo darbus (medžiagos ROIK: 22171429545 b. l. 28). Nors K. J. kliento(-ės)/ užsakovo(-ės) ir tikslios darbų atlikimo datos negalėjo nurodyti, teigdamas, jog užsakymas atliktas š. m. pavasarį, žiemą arba dar anksčiau, šie duomenys atitinka su Pareiškėjos nukentėjusiosios I. V. teiginiais, jog spyna buvo pakeista po 2020 m. balandžio mėn., kai ji išvyko iš minimo buto, ir nuo tada ji negalėjo į Butą patekti. Aplinkybę, jog Pareiškėja I. V. negalėjo patekti į minimą butą, patvirtina Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, iš kurių matyti, kad I. V. net keturis kartus – 2021 m. gruodžio 4 d., 2022 m. sausio 18 d., 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. birželio 20 d. – kreipėsi į policijos įstaigą, nurodydama, jog negali patekti į Butą (b. l. 36–45), taip pat policijos pareigūnų, atvykusių prie Buto pagal 2022 m. birželio 20 d. Pareiškėjos pranešimą, nešiojamų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Dar daugiau, į bylą pateiktas I. V. ir K. V. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (b. l. 72–78) bei kita bylos medžiaga patvirtina, jog K. V. aplinkybė, apie Pareiškėjos negalėjimą patekti į Butą ir jos kreipimąsi į policijos įstaigą dėl to, buvo žinoma, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų šiai situacijai spręsti.
21. Nepagrįstais pripažintini Skundžiamame nutarime išdėstyti argumentai, jog Pareiškėja oficialiai, registruotu laišku nepareikalavo K. V. sudaryti galimybę patekti į Butą, nenustatė jam protingo termino įvykdyti jos reikalavimo. Pirmiausia, pažymėtina, jog teisės aktai nenumato pareigos turto bendrasavininkui, norinčiam patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prieš tai gauti kito bendraturčio sutikimą ar nustatyti kažkokius terminus. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Pareiškėja 2022 m. sausio 18 d. prašymu K. V. prašė, be kita ko, duoti nuo apatinės buto durų spynos raktus. Prašymas buvo išsiųstas registruotu laišku 2022 m. sausio 19 d. (b. l. 88).
22. Nutarime tyrėjas konstatavo, kad vien faktas, jog spyna pakeista, neleidžia daryti prielaidų, kad asmuo savavaldžiauja ir pažeidžia kito asmens teises ir teisėtus interesus, turint omenyje, kad byloje yra duomenų, jog pareiškėja bute negyvena ilgą laiką. Teismas kategoriškai nesutinka su tokiu tyrėjo argumentu, kadangi namai, į kuriuos negalėjo patekti Pareiškėja, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso K. V. ir I. V., nė vienas iš jų iš gyvenamųjų patalpų nėra iškeldintas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu dar nėra pasibaigęs santuokos nutraukimo procesas, kurio metu būtų nustatyta naudojimosi Butu tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nei K. V., nei I. V. Pareiškėjos kreipimosi į policijos įstaigą laikotarpiu negalėjo būti ribojama galimybė patekti į Butą. Šios išvados nepaneigia faktas, kad šiuo metu I. V. negyvena Bute ir turi kitą gyvenamąją vietą. K. V., pakeitęs buto durų spyną ir neperdavęs rakto nuo naujos durų spynos, taip apribojo Pareiškėjos galimybę patekti į šias patalpas, kuriomis jie naudojosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei savo veiksmais suvaržė I. V. teises. Tokiais savo veiksmais K. V. nesilaikė CK 3.87 ir 3.92 straipsnių reikalavimų ir veikė nesilaikydamas geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, t. y. savavališkai vykdė tikrą teisę, pažeisdamas bendrasavininkės I. V. teises, tačiau esminė žala jai ar jos teisėms ir (ar) teisėtiems interesams nebuvo padaryta. Todėl Skundžiamas nutarimas formuoja ydingą praktiką, kad vieno bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturčio tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, yra toleruotinas ir leidžiamas. K. V. paaiškinimai, jog šiuo metu situacija jau yra pasikeitusi, kadangi santuokos nutraukimo byloje yra pasiektas šalių taikus ginčo sprendimas, niekaip nelemia jo neteisėtų veiksmų iki 2022 m. rugsėjo 19 d. (Skundžiamo nutarimo priėmimo) vertinimo.
23. Anksčiau aptartų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, jog išnagrinėjus Pareiškėjos skundą, nustatyta, jog Institucija, tirdama Pareiškėjos I. V. pareiškimą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškino bei neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, reikalingų teisingam sprendimui priimti. Be to, Pareiškėja I. V. administracinio nusižengimo teisenos pagal jos pareiškimą metu nepagrįstai nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Esant aptartoms aplinkybėms, Skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl Pareiškėjos skundas tenkintinas – 2022 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjo Arūno Margevičiaus nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną naikintinas ir administracinio nusižengimo byla perduotina nutarimą surašiusiai institucijai papildomam tyrimui atlikti (ANK 642 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
I. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo Arūno Margevičiaus nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22171429545) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.