- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- II-168-335/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00090-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Aidui Jakimavičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-09-05 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2919-2019 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019-08-17 8.30 val. (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame Molėtų r. sav., žvejojo iš valties su penkiais skrituliais, naudodamas masalui gyvą žuvelę (karosus). Žvejybą vykdė iš skolintos valties, žuvų sugavęs neturėjo. Administraciniu nurodymu jam už tai paskirta 60 Eur bauda, kurią jis sumokėjo 2019-08-18. 2019-09-05 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) nutarimu konfiskuota D. M. priklausanti metalinė valtis su dviem irklais ir 5 vnt. skritulių (b. l. 17).
Skundą pateikęs D. M. prašė panaikinti nutarimą dalyje, kurioje jo prašymas įtraukti jį į bylą nukentėjusiuoju netenkintas ir panaikinti nutarimą dėl jo valties su irklais konfiskavimo. Teigė, kad jis vykdo veiklą pagal pažymą ir kelintus metus nuomoja poilsiavietę ir dvi valtis. Būtent 2019-08-15 T. S. ir N. D. išsinuomojo iš jo poilsiavietę ir dvi valtis ir 2019-08-17 abu jie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl to, kad žvejodami masalui naudojo gyvą žuvelę, iš jų buvo paimta žvejybos įranga ir jam, D. M. priklausanti aliumininė valtis su metaliniais irklais. Tvirtino apie poilsiautojų žvejybos būdus nieko nežinojęs, prie jų žvejybos neprisidėjęs, o be to, T. S. ir N. D. atvykę į poilsiavietę sakėsi jam, kad jie pasidomėję apie leistinus žvejybos būdus (duomenys neskelbtini) ežere. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas, žiūrint į paskirtą administracinę baudą – 60 Eur, jo manymu nėra vertinamas kaip šiurkštus ir nėra nustatyta jokia padaryta žala gamtai. Nusižengusiam skirta mažiausia bauda ir konfiskuoti žvejybos įrankiai. Tačiau jam, kaip valties savininkui, legaliai išnuomojusiam savo valtį poilsiautojams, faktiškai skirta kelis kartus didesnė nuobauda, t. y. konfiskuotas jo turtas nurodant, kad jis neva neprižiūrėjo poilsiautojų, nebudėjo prie ežero ir nekontroliavo jų veiksmų, nors jo įsitikinimu tokią pareigą turi būtent Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai. Be to, jis nėra žvejys mėgėjas ir žvejybos taisyklių žinoti neprivalo. Jis tuomet nedelsdamas atvyko į nusižengimo padarymo vietą ir paaiškino kieno valtis ir kokiu pagrindu ji yra valdoma. Jam nesuvokiama kaip jis galėjo prisidėti prie nusižengimo padarymo legaliai nuomodamas savo turtą (b. l. 2-3). Į teismo posėdį D. M. neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir pridėjo savo rašytinį paaiškinimą (b.l. 27-28).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei 2019-08-17 administracinio nusižengimo protokole, nei 2019-08-17 Vandens transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokole nebuvo nurodytas paimtos valties savininkas, jokie dokumentai apie valties savininką surašant protokolą nebuvo pateikti, nors D. M. žinojo apie pažeidėjo sulaikymą. 2019-09-03 buvo gautas D. M. prašymas įtraukti jį nukentėjusiuoju administracinėje byloje, tačiau netenkintas, kadangi pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, jam esą nebuvo administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Institucijos teigimu pagal teismų praktiką tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, jam turi būti padaryta žala, t. y. kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai. Šiuo atveju esą nėra pagrindo jam dalyvauti procese ir dėl to, kad T. S. sumokėjo nurodymu paskirtą 60 Eur baudą, o kai administracinis nurodymas įvykdytas, negali būti sprendžiamas klausimas dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju. Institucija mano, kad savo interesus jis galėtų ginti ir reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad D. M. buvo žinoma apie T. S. ir N. D. ketinimą su minėta valtimi žvejoti (duomenys neskelbtini) ežere, tačiau suteikdamas jiems valtį tikslinei veiklai – žvejybai, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, atsakingas ir neįsitikino, kokiais konkrečiai būdais ir įrankiais poilsiautojai ketina žvejoti ir ar šie būdai nėra draudžiami, neįspėjo žvejų dėl sąlygos žvejoti tik pagal taisykles (b. l. 25).
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė nutarimą palikti nepakeistą. Visgi pripažino, kad D. M. neturėjo pareigos kontroliuoti žvejų, tačiau teigė, kad gyvendamas prie ežero ir nuomodamas valtį jis turi žinoti žvejybos taisykles, būti rūpestingas ir pasidomėti žvejybos taisyklėmis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Norint konstatuoti ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą, turi būti įrodyta, kad asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, jog perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).
Procesinis sprendimas taikyti kitam asmeniui priklausančio daikto konfiskavimą, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti grindžiamas įrodymais, o ne prielaidomis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad valties savininkas D. M. žinojo apie T. S. ir galbūt N. D. daromą administracinį nusižengimą ar tai, kad ruošiamasi jį daryti, nes atvykę į poilsiavietę jie sakėsi, kad pasidomėję leistinais žvejybos būdais (duomenys neskelbtini) ežere. Taigi priešingai nei mano Institucija, D. M. nebuvo jokios pareigos tardyti poilsiautojus kokiais žvejybos būdais jie ketina žvejoti ar išaiškinti jiems žvejybos taisykles. Teisės aktai numato, kad kiekvienas žvejys turi laikytis žvejybos taisyklių, o jei jų nepaiso yra baudžiami, kas šiuo atveju ir įvyko.
Konstatuotina, kad institucija nepagrįstai pareiškėjo neįtraukė į bylą kaip suinteresuoto asmens, kuris pažeidimo padarymo dieną nedelsiant atvyko į nusižengimo padarymo vietą ir davė paaiškinimus pareigūnams kieno iš tikrųjų yra valtis ir kokiu pagrindu ji valdoma nusižengimą padariusių asmenų. Neaišku, kokiu pagrindu Institucija nutarime nurodžiusi, kad paimtos valties savininkas nenurodytas ir dokumentai, nurodantys valties savininku kitą asmenį, surašant protokolą nebuvo pateikti. Kaip matyti, Institucija pareiškėjo prašymą įtraukti jį į bylą nukentėjusiuoju su pridėtais valties nuosavybės bei kitais dokumentais, buvo gavusi 2019-09-03, t .y. prieš 2019-09-05 papildomo nutarimo priėmimą, kuriame tai aptarė, tačiau į jį neatsižvelgė ir nepagrįstai netenkino b. l. 13-17).
Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-648/2018). Sutiktina su pareiškėju, kad pažeidėjui Institucija skyrė mažiausią baudą ir konfiskavo jam priklausančius žvejybos įrankius – skritulius, kurių vertė nėra didelė, o pareiškėjui, kaip užsiimančiam legaliu verslu, t. y. sodybos ir valčių nuoma, buvo konfiskuota 500 Eur vertės valtis, kas akivaizdu, jog jis, kaip nesusijęs su nusižengimu, nukentėjo daugiau nei pats pažeidėjas, o tai nėra teisinga pusiausvyra. Tad atmestini nepagrįsti Institucijos atstovo argumentai.
Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie valties savininko D. M. atsakomybę (žinojimą), panaudojant jo nuosavybę neteisėtų žvejybos veiksmų atlikimui, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje (turto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, konfiskavimo) nustatytos sąlygos buvimo. Todėl, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad valtis jam yra reikalinga komercinės veiklos tolesniam vykdymui – nuomai, 2019-09-05 Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl netenkinto prašymo įtraukti D. M. nukentėjusiuoju ir jo valties su dviem metaliniais irklais konfiskavimo bei šie daiktai, paimti 2019-08-17 protokolu (b. l. 8-9), jam grąžintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
D. M. skundą tenkinti ir 2019-09-05 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą pakeisti: neskirti aliumininės valties su dviem metaliniais irklais konfiskavimo ir juos grąžinti D. M..
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.