- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- e1-1237-288/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.2Prokuroro pareiškimo turinys (BPK 419 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusiklatimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Tomo Uldukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2004 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) 2005 m. kovo 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;
3) 2005 m. liepos 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;
4) 2010 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo;
5) 2011 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs.
6) 2018 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 MGL (750,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujnatis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – bauda 10 MGL, t. y. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio. Baudžiamasis įsakymas 2018 m. gegužės 7 d. įsiteisėjęs. Bauda 2021 m. balandžio 27 d. sumokėta,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S., padėjo pagaminti ir disponavo žinomai suklastotu tikru pasu, tai yra ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos – 2018 m. pradžios, iš anksto susitaręs su kitu asmeniu, prie (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui pateikė savo nuotrauką, įrašytą į USB laikmeną ir taip padėjo kitam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, asmeniui pagaminti suklastotą tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 19 d. piliečio M. G. vardu, kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kai tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2018 m. vasario – kovo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitikęs toje pačioje vietoje prie (duomenys neskelbtini), šį žinomai suklastotą pasą iš kito asmens paėmė ir taip jį įgijo, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį suklastotą pasą laikė su savimi (duomenys neskelbtini) teritorijoje iki 2018 m. gegužės 24 d., kuomet 2019 m. lapkričio 12 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kratos metu minėtas pasas buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino ir parodė, kad 2017 pabaigoje ar 2018 galimai, tiksliai datos neprisimena, paprašė nepažįstamo asmens, kad pagamintų jam suklastotą pasą. Asmenį susirado internetu, kur kaip jau tiksliai neprisimena, o gal surado per pažįstamus draugus, jau neprisimena. Susitiko su tuo asmeniu (duomenys neskelbtini) davė jam savo nuotrauką, kuri buvo įrašyta į USB ir sutarė, kad pagamins jam pasą. Kieno vardu bus pagamintas pasas jam nesakė. Už pasą reikėjo sumokėti – 500 eurų, jei jis tiktų. Padaryti pasą turėjo per porą mėnesių. Kai pasas buvo padarytas su juo susisiekė tas vaikinas, kuriam davė savo nuotrauką, susitiko jie (duomenys neskelbtini). Jam davė jam pasą, kuriame buvo jo nuotrauka. Pasas buvo kito asmens vardu, bet buvo jo nuotrauka. Pase įrašytų asmens duomenų jis neprisimena, galimai M. G.. Paėmė pasą, bet pase buvo štampai – antspaudai ir metai nurodyti, kurie jam netiko, todėl už pasą jis nieko nemokėjo, nes jis jam netiko. Paso tas vaikinas nepaėmė atgal, todėl jis ir liko pas jį. Šis pasas buvo jam reikalingas grįžimui iš (duomenys neskelbtini) jei būtų sulaikytas. Tačiau kaip ir sakė, įrašė neteisingas, tai yra netinkamas jam datas, todėl to paso panaudoti jis negalėjo. Kaip ir sakė pasas liko pas jį. Su G. Š. jis pažįstamas apie 6-7 metus. Su G. pas juos buvo draugiški santykiai, tuo metu buvo neįprasto elgesio, gyveno pas skirtingus asmenis iki kol 2018 metais nesusidraugavo su savo dabartiniu sugyventiniu E. su kuriuo turi vaiką. Kaip jo pasas atsirado pas G. jis negali pasakyti, neatsimena, galimai pamiršo pas ją, arba ji paėmė netyčia. Pasas buvo voke su antspaudo kliše, kurią kartu atidavė tas vaikinas, kuris padarė jam pasą. Jis apie voką visai pamiršo, jis buvo jam nereikalingas, o vėliau 2018 m. gegužės 27 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir jį ten sulaikė už kontrabandą ir nuteisė 5 metams ir 4 mėnesiams, kadangi tai buvo pirmas teistumas jam paskyrė 1/6 kalėti. Pasas ir buvo pas G.. Ar G. žinojo ir matė, kad pasas buvo suklastotas nežino, galimai neatkreipė dėmesio į pase įrašytus duomenis, be to jis buvo voke. (duomenys neskelbtini) jis atliko 10 mėnesių bausmę ir jį paleido, atidavė pasą ir jis grįžo po dviejų metų į Lietuvą. Kur pasas jis nesidomėjo, pamiršo apie jį, mano G. irgi pamiršo apie jo pasą, nes būtų atidavusi jį jam. Su G. bendravimo būdamas (duomenys neskelbtini) nepalaikė. Po to, kai grįžo į Lietuvą, nežino kiek laiko praėjo, G. jam pasakė, kad buvo sulaikyta ir kratos metu policija rado jo paliktą pasą. Apie tai, kad pasas suklastotas jis G. nieko nesakė, ar ši pati tai suprato nežino. Ar G. žinojo jo tikrą pavardę nežino, galimai pamiršo, bet jie kartu su G. buvo teisti už narkotikų vartojimą. Apie tai, kad G. gyveno (duomenys neskelbtini), nežinojo Paskutinis jam žinomas G. gyvenamasis adresas, kuriame jis lankėsi buvo (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu su G. bendravimo nepalaiko. Asmens, pas kurį užsakė sau pasą negali apibūdinti, jau neprisimena, atpažinti negalėtų. Jokių kontaktų pastarojo neturi. Dėl visko labai gailisi, paso niekur nepanaudojo. Papildė, kad tyrėjai parodžius 2020 m. kovo 19 d. apžiūros protokolą ir jo priedą foto lentelę Nr. 1, kurioje paso nuotrauką, pareiškė, kad tvirtina, kad tai tas pats pasas apie kurį jis davė parodymus, kurs buvo padarytas jam, ir jame yra jo nuotrauka (b. l. 60-63, 65-68, 73-75).
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Liudytojos G. Š. parodymai (b. l. 45-48, 49-53), 2019 m. lapkričio 12 d. kratos protokolas (b. l. 13-20), 2020 m. kovo 19 d. apžiūros protokolas (b. l. 21-33), 2020 m. balandžio 1 d. specialisto išvada (b. l. 36-41).
Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad G. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – areštą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti trečdaliu.
Kaltinamasis prisipažino kaltas, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 76-79).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant kaltinamajam bausmę – areštą, kuri numatyta inkriminuojamo nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje.
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai galėtų paveikti darbingo kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.
Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas atsižvelgė į G. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kad yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, ankstesniu baudžiamuoju įsakymu baudą sumokėjęs, todėl mano, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje yra ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jos elgesį, kad ji ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Skiriant galutinę arešto bausmę, jos vykdymas atidedamas – 3 (trims) mėnesiams.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams tyčiniams nusikaltimams.
Kaltinamasis G. S. praeityje teistas (asmens duomenys b. l. 4-7, baustas administracine tvarka (asmens duomenys b. l. 9). Sodros duomenimis nedirbantis (asmens duomenys b. l. 8)
Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta kardomoji priemonė, ji ir neskirtina.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktiniai įrodymai – pasas Nr. (duomenys neskelbtini) su spaudo kliše (b. l. 44), kurie saugomi voke Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose, konfiskuotini ir sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 420 straipsnio1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. galutinę bausmę – 20 (dvidešimčiai) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
G. S. išaiškinti, kad probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2) būti teismo baudžiamajame įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;
3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;
4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;
6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktinius įrodymus – pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su spaudo kliše, kurie saugomi voke Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose, konfiskuoti ir sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiama.