Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant R. Š.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui L. P.

kaltinamajam V. G., jo atstovui adv. A. Š., vertėjai K. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, faktinė gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nežymiai sutrikdė artimojo giminaičio sveikatą, o būtent: 2017-09-11 apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, kilusio konflikto su sūnumi N. G. metu, tyčia, priėjęs prie sūnaus jį pastūmė, po to sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu sūnui N. G. į galvos sritį, įsikibo jam į atlapus ir stumdė kol abu nukrito ant žemės. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kairio antakio srities sumušimą, pasireiškusį apie 2 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu („skausmingas guzas“) ir kairio smilkinio sumušimą, pasireiškusį apie 5 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. G. sveikatą. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. G. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-09-11 apie 16.30 val. tikslaus laiko nepasakys, nes neprisimena atėjo į garažą, esantį kieme, po gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu garaže buvo sūnus N. Garaže buvo netvarka, o tai jam nepatiko, todėl pradėjo sūnui priekaištauti ir liepė tvarkyti garažą, tačiau sūnus pasakė, kad išvažiuoja. Sūnus kėlė balsą, rėkė, todėl tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, kuris vėliau peraugo į susistumdymą. Sūnus visą tą laiką rėkė. Išėjęs vėl į lauką priėjo prie sūnaus ir liepė jam išeiti. Sūnus vis nėjo, todėl jį pastūmė, o šis tada stūmė atgal. Įsikibo vienas kitam į atlapus ir stumdėsi. Buvo kelis kartus nukritę ant žemės, atsikeldavo ir vėl įsikibę vienas į kitą stumdėsi. Kur krito yra žvyras, akmenys. Juos bandė išskirti jo geras pažįstamas N. B., kuris tuo metu buvo šalia ir matė konfliktą. N. B. ramino sūnų ir nuvedė jį prie sūnaus automobilio kur sūnus netrukus išvažiavo. Tuomet po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnų vienas ekipažas, kuris nufotografavo vietą kur įvyko konfliktas, o dar po kurio laiko atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas ir tada buvo sulaikytas. Dešinės kojos čiurna operuota buvo 2017-09-03 ir po šio įvykio sustiprėjo operuotos kojos skausmas, kurią ir taip iki tol skaudėjo. Po konflikto pas sūnų jokių išorinių sužalojimų nematė, todėl ir neprisipažįsta, kad sūnui nežymiai sutrikdė sveikatą. Dėl to kad įvyko konfliktas su sūnumi jis gailisi. Anksčiau niekada prieš sūnų nėra naudojęs fizinio smurto. Su sūnumi neturi vienas kitam jokių pretenzijų yra susitaikę ir vėl abu kartu dirba tame garaže.

Nukentėjusysis N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis iš tiesų garaže nesitvarkė, nes skubėjo, o tėvas dėl to supyko. Pradėjo abu bartis, o tada išėjus į lauką įsikibo vienas kitam į atlapus. Dabar jau praėjus beveik metams jis tiksliai nepamena kaip viskas buvo. Jis to įvykio nesureikšmina, kadangi santykiai su tėvu yra atstatyti ir šiuo metu su tėvu gerai bendrauja. Tada kiek prisimena jis iškarto nuvažiavo į ligoninę, nes serga psichikos sutrikimo liga, depresija. Jam tiesiog šovė į galvą, kad kažkas bus negerai ir būdamas efekto būsenoje nuvažiavo į ligoninę. Jis negalvojo, kad bus pranešta policijai. Paskui po vizito pas gydytojus gavo kvietimą atvykti į policiją. Policija gavo pranešimą apie šį įvykį iš ligoninės. Prisimena, kad kai apsistumdė tai abu nugriuvo, gal tėvas jį petimi užkabino, nukrito, dėl to ir galėjo atsirasti sužalojimai. Savo tėvui visiškai atleido, dabar su juo gerai bendrauja.

Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. G. yra buvęs sutuoktinis. Sūnus N. G. su tėvu bendrauja, su juo kartu taiso automobilius. Tame įvykyje dėl kurio vyksta teisminis nagrinėjimas ji nedalyvo ir nieko nematė, tačiau nori pasakyti, kad tada iškart po įvykio atbėgo sūnus N., kuris buvo susijaudinęs, verkdamas ir visas kratėsi. Jis paskui pradėjo sakyti, kad įvyko konfliktas su tėvu, tėvas ji sunkiai sumušė, trenkė į smilkinį. Ji apžiūrėjo jo galvą, jo akis. Dešinėje galvos pusėje buvo patinimas, paraudimas smilkinio vietoje. Ji kartu su N. nuvažiavo į Trakų r. policijos komisariatą, norėdami parašyti pareiškimą, bet policijos komisariatas buvo uždarytas. Prie policijos komisariato sutiktas policijos pareigūnas patarė kreiptis į ligoninę, ką jie ir padarė. Vėliau buvo iškviesti į policijos komisariatą. N. turi rimtų sveikatos problemų su nerimo sutrikimais, jam reikia stengtis būti stabilioje ir ramybės būsenoje. Tai kas įvyko jam didžiulis minusas sveikatos atžvilgiu. Jam reikia ramybės būsenos, o ne tai kas įvyko.

Liudytojas N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. G. pažįsta seniai, kadangi V. G. buvo jo mokinys. Jo sūnų N. G. taip pat pažįsta. Santykiai su abiem G. normalūs. 2017-09-11 V. G. užvažiavo pasikalbėti dėl tepalų keitimo ir pasiūlė atvažiuoti pas jį garaže pakeisti tepalus. Buvo sutarta susiskambinti, bet nesulaukęs jo skambučio pats nusprendė pas jį nuvažiuoti. Atvažiavo savo automobiliu pas V. G. į (duomenys neskelbtini). Tuo metu ten buvo atvykęs ir V. G. sūnus N. G.. Girdėjo kaip V. G. priekaištavo sūnui N. G. dėl netvarkos garaže, ir kad jis susitvarkytų. Sūnus tėvui pasakė, kad jis turi išvažiuoti. Jie pradėjo žodžiu konfliktuoti ir V. G. liepė sūnui išeiti, varė jį žodžiais eiti iš kiemo, iš namų. Jie vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, šaukė ir rėkė garsiai. Iš pradžių konfliktas vyko garaže, o jiems išėjus į kiemą - kieme. Nejaukiai jautėsi girdėdamas tėvo ir sūnaus konfliktą, bet nesikišo, stovėjo atokiau nuo jų už kokių 7-8 metrų prie garažo. Kažkuriuo tai momentu pasižiūrėjus į juos, nes pastoviai tai į juos nežiūrėjo, jie buvo vienas priešais kitą, o pats stovėjo galima sakyti už jų, t.y. V. G. buvo pusiau nugara į jį, ir pamatė kaip sūnus atstumia tėvą, kuris buvo visai šalia jo. Tėvas V. G. gerai neprigirdi, ir turi tokį įprotį prisiartinti prie pašnekovo arti. Tada jie kibo vienas kitam į atlapus, pradėjo stumdytis, buvo nukritę ant žemės, bet negali pasakyti ar vieną kartą ar kelis kartus jie krito, ir tada jau pribėgo prie jų. Pribėgus, tėvas buvo užgriuvęs sūnų, t.y. sūnus gulėjo ant nugaros, ant žemės, o tėvas buvo ant jo. Atitraukus tėvą nuo sūnaus, tėvas nuėjo į garažą. Sūnus nuėjo prie mašinos. Iš karto nuėjo pas V. G. į garažą ir paklausė ar jo sūnus su mašina. V. G. atsakė, kad taip ir tada iš karto grįžo atgal į kiemą, kur priėjęs prie N. ramino jį, kad susijaudinus geriau nevairuoti. N. pažiūrėjo į mašinos veidrodėlį ir pasakė, kad pas jį ištino virš kairio antakio. Pats matė tik, kad pas N. G. paraudę toje vietoje. Tada N. G. sėdęs į automobilį išvažiavo. Nuėjus pas V. G. į garažą, šis papasakojo, kad jis po kojos operacijos ir guodėsi sūnumi. Sekančią dieną buvo atvažiavęs N. G. pasikalbėti apie jo konfliktą su tėvu. Pas N. G. jau jokio paraudimo, buvusio virš kairio antakio, nebuvo. Nustebo kai N. G. pasakė, kad jam po įvykio buvo nustatytas lengvas smegenų sukrėtimas. N. G. pasakė, kad jis nenori tėvo "pasodinti", o tik nori tėvą pamokyti. Pasakyti kuris pirmas iš jų pradėjo konfliktą negali ir nematė.

Kiti byloje ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis N. G. parodė, kad 2017-09-11 buvo blaivas. Su tėvu V. G. kartu negyvena, tačiau beveik kiekvieną dieną lankosi pas jį (duomenys neskelbtini), kadangi kartu remontuoja automobilius pas jį garaže. 2017-09-11 apie 17.00 val. būnant pas tėvą garaže, atėjo su tėvu N. B.. Su tėvu, kuris buvo blaivas, kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu išėjo į kiemą, ir pamatė kaip iš garažo piktas ir rėkdamas išėjo į kiemą tėvas, kuriam priėjus, nusisuko nuo jo ir pajuto kaip tėvas vienos savo rankos kumščiu sudavė du smūgius į kairę galvos pusę ir kitos savo rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę galvos pusę. Nuo tėvo suduotų smūgių svaigo galva ir skaudėjo. N. B. puolė laikyti tėvą, kad daugiau nesuduotų smūgių. Konflikto metu tėvas vartojo necenzūrinius žodžius. Po konflikto nuvažiavo pas mamą V. G. ir papasakojo jai kas nutiko bei kadangi jautėsi blogai, kartu su mama nuvyko į VŠĮ Trakų priėmimo skyrių kur buvo apžiūrėtas medikų ir buvo nustatyti sužalojimai: kairio antakio, smilkinio sumušimas, abiejų ausų sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas. Tuomet buvo informuota policija ir pradėtas ikiteisminį tyrimas. Tėvas nuo mažens naudojo fizinį smurtą ir visą laiką žemina, tačiau dėl tėvo naudojamo fizinio smurto niekur niekada nesikreipė. V. G. fizinį smurtą yra naudojęs ir prieš mamą, todėl jie ir išsiskyrė. Iš karto nekvietė policijos į vietą kadangi buvo apsvaigintas smūgių ir nesuvokė, kad reikia kviesti policiją. Tėvui jokių smūgių niekur nesudavė. Prieš konfliktą susižalojęs nebuvo. Tėvo dešinės kojos čiurna neseniai operuota. Jis visą gyvenimą skundžiasi skausmais visame kūne, nes jaunas būdamas buvo patekęs į eismo įvykį ir jį visą surinko iš kauliukų, todėl yra neįgalus, turi grupę. Be to, tėvas turi kalbos sutrikimą ir blogai girdi. Psichinių trūkumų, priklausomybių neturi. (b.l.16,17)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis N. G. parodė, kad 2017-09-11 buvo stipriai apimtas pykčio ir galbūt netgi stipriai apimtas afekto būsenos, kur kilusio žodinio konflikto su tėvu V. G. metu apsistumdė, buvo nukritę ant žemės. Įvyko apsižodžiavimas ir negali tiksliai pasakyti kuris pirmas kurį pastūmė, bet galėjo pirmas pastumti tėvą, o tada tėvas stumti atgal, todėl įvyko grumtynės. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tuomet kai tėvas sudavė smūgius, tiek grumtynių metu nukritus ant žemės, todėl tėvui, V. G., jokių pretenzijų, tiek turtinių, tiek neturtinių dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neturi ir ateityje neturės bei prašo šį ikiteisminį tyrimą tiesiog nutraukti, nes susitaikė, toliau bendrauja ir palaiko gražius tarpusavio santykius. (b.l.23)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. G. parodė, kad V. G. yra buvęs sutuoktinis, su kuriuo gyvendama santuokoje susilaukė trijų vaikų, ir vienas iš jų yra N. G., kuriam 25 metai. Vyriausias sūnus N. G. su tėvu bendrauja, o kiti vaikai nelabai bendrauja, nes nėra normalaus tarp jų ryšio, t.y. kaip tėvo su vaikais. N. G. pas tėvą važiuoja automobilių pataisyti. Pagrindinė skyrybų su V. G. priežastis buvo V. G. fizinio smurto naudojimas prieš ją ir tai buvo nevienkartinis atvejis. Nemalonu prisiminti ir išgyventi tai ką teko patirti, todėl nenori, kad jau suaugęs vaikas - N. G. tai patirtų. Augdami vaikai matė kaip tėvas - V. G. naudodavo fizinį smurtą, psichologinį smurtą, ir prieš vaikus yra naudojęs fizinį smurtą. 2017-09-11 apie 17 val., tikslaus laiko nepamena, į laikrodį nežiūrėjo, atvyko sūnus N. G., kuris pirmas akimirkas nieko nesakė. Paklausus kas nutiko, jis ne iš karto atsakė, tačiau pažiūrėjus jam į akis, sūnus stvėrėsi už galvos, pradėjo verkti ir rėkti, kad vėl jį tėvas sumušė. Paskutinį kartą V. G. sūnui N. G. buvo sudavęs apytiksliai prieš metus laiko, nors tikslaus laiko nepamena ir kartu nebuvo, bet apie tai žino iš vaiko, kuriuo tiki. N. G. jautrus, gerietis. Paklausė sūnaus N. G., kodėl ir už ką tėvas jį mušė. N. G. pasakė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, tik jau nepamena dėl ko, nes daug laiko praėjo. V. G. yra toks, kad ne taip ką padaryk, ne ten ką nors padėk ir jis iškarto susinervina, įsiaudrina, tampa piktas ir agresyvus, todėl V. G. elgesys pažįstamas ir žinomas. Konflikto metu V. G. tapo nevaldomai agresyvus, jam sudavė kelis kartus kumščiu į galvos sritį ir sužalojo kairį smilkinį, kuris buvo raudonas ir patinęs bei patinęs buvo ir kairys antakis, o daugiau sužalojimų ant sūnaus nepastebėjo. Sūnus sakė, kad tėvas rėkė, jog užmuš jį, ir kad buvęs kartu kaimynas N. B. matė įvykį. Taip pat sūnus pasakė, kad jį pykina, jam svaigsta galva. Jis pats atvairavo automobilį, vienas. N. G. yra pripažintas nerimo sutrikimo susirgimas ir jis vartoja dėl to vaistus, todėl buvo nuspręsta važiuoti pas medikus apžiūrai, nes kaip jau minėjo jo kairys smilkinys buvo raudonas ir ištinęs, todėl baimindamiesi dėl galimų padarinių nuvyko į VŠĮ Trakų ligoninės priėmimo skyrių kur N. G. buvo apžiūrėtas ir buvo užfiksuoti jam padaryti sužalojimai bei po apžiūros išleistas namo stebėti savo būsenos. Po šio įvykio su sūnumi kalbėjosi ir jis tėvui blogo nelinki, nenori ir jei tėvas V. G. jo atsiprašytų, sūnus jam tikrai atleistų. V. G. labai impulsyvus, jį ištinka dažni netramdomos agresijos priepuoliai. Jis turi invalidumą. Sūnus niekada pirmas prieš kitą rankos nepakels, juolab prieš tėvą. Sūnų matė 2017-09-11 rytą ir pas jį sužalojimų jokių nebuvo, todėl tuos sužalojimus sūnui padarė V. G.. (b.l.49)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad 2017-09-11 apie 19.10 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatą kreipėsi N. G., kuris paaiškino, kad 2017-09-11 (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto kilusio su tėvu V. G. metu, jam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jis kreipėsi į VŠĮ Trakų ligoninės priėmimo skyrių kur buvo užfiksuoti jam padaryti sužalojimai. Kadangi baiginėjo pamainą, tai N. G. apklausė liudytoju, kuris parodė, kad 2017-09-11 apie 17.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tėvas V. G., kilusio konflikto tarp jų metu, rankomis jam sudavė kelis smūgius į galvą. Daugiau jokių procesinių veiksmų neatliko, į vietą nevyko, o ikiteisminį tyrimą pradėjo atlikęs proceso veiksmus Reagavimo skyriaus tyrėjas A. Z.. (b.l.52-53)

2017-09-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Metaliniai vartai uždaryti ir iš šonų supilti žemi pylimai. Tarp vartų ir pylimų yra tarpai. Kieme stovi dviejų aukštų nebaigtas statyti pastatas, kur užėjus pro vartus, dešinėje stovi automobiliai, kampe staklės. Užėjus į garažą, jame palei sieną yra lentynos su įvairiais daiktais ir stovi remontuojamas automobilis. (b.l.11-14)

2017-09-14 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas J. R., susipažinęs su N. G. pateiktais medicininiais dokumentais davė išvadą, kad N. G. buvo padaryta: kairio antakio srities sumušimas, pasireiškęs apie 2 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu („skausmingas guzas“), kairio smilkinio sumušimas pasireiškęs apie 5 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l.30)

Iš 2017-09-11 medicininių dokumentų išrašo kopijos matyti, kad 2017-09-11 N. G. kreipėsi į VšĮ Trakų ligoninės priėmimo- skubios pagalbos skyrių, nurodydamas, kad sumuštas buitinio konflikto metu tėčio. Diagnozė- kairio antakio, smilkinio sumušimas, abiejų ausų sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. ( b.l. 29)

2017-09-14 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas J. R., susipažinęs su V. G. pateiktais medicininiais dokumentais davė išvadą, kad sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2017-09-11 medicininiuose dokumentuose neužfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. ( b.l. 57)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

LR BK 140 str. 2 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui.

Teismas vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamojo, nukentėjusios bei liudytojų V. G. ir N. B. teisminio tyrimo metu duotus parodymus ir išaiškintas aplinkybes lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasi V. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 d.

Nors V. G. savo kaltės nepripažįsta, tačiau dėl kokių priežasčių jis nepripažįsta aiškiai suformuluoti nesugebėjo nepaneigdamas fakto, kad vyko konfliktas su sūnumi, kurio metu jis susikibęs su nukentėjusiuoju buvo parkritęs ant žemės. V. G. neigia, kad galėjo sužaloti savo sūnų grumtynių metu. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas vertindamas turimus įrodymus neturi pagrindo abejoti 2017-09-14 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto J. R. išvada, kad N. G. buvo padaryta: kairio antakio srities sumušimas, pasireiškęs apie 2 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu („skausmingas guzas“), kairio smilkinio sumušimas pasireiškęs apie 5 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgius kumščiu ir nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus paviršius. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Teismas įvertinęs šią išvadą ir nukentėjusiojo N. G. teisminio ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, mano, kad šį eksperto išvada visiškai atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kadangi nuo įvykio buvo praėjęs mažas laiko tarpas ir tie parodymai buvo objektyvūs.

Vertinant gi nukentėjusiojo N. G. parodymus duotus teisiamajame posėdyje, teismas pažymį, kad šie parodymai nėra nuoseklūs, kadangi kaip matyti jis nurodo, kad su kaltinamuoju jau susitaikė, jam atleido ir nenori, kad jis būtų teisiamas, o taip pat sąlygoti laiko, kadangi nuo įvykio praėję jau beveik metai laiko, todėl tokie parodymai nėra išsamūs ir objektyvūs. Teismas laiko, kad būtent nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra objektyvus ir atspindį tikrąsias įvykio aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo V. G. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

V. G. nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). V. G. ankščiau yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus ir kriterijus mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai V. G. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Kadangi jis yra teisiamas pirmą kartą tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus mažesnę nei vidutinio dydžio laisvės apribojimo bausmę numatytą įstatyme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-09-11 iki 2017-09-13.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra

Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 13,39 Eur sumai civilinis ieškinys, kuris yra atlygintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 426-432 str., teismas

nusprendžia:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant V. G. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 72² str. įpareigoti V. G. bausmės vykdymo laikotarpyje dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis LR BPK 140 str. 9 d. straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-09-11 iki 2017-09-13.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.