- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- AN2-63-593/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 2 d. nutarimo, kuriuo patenkintas administracinėn atsakomybėm patraukto asmens S. J. skundas ir panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucijos) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucija 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu S. J. patraukė administracinėn atsakomybėm už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 7 d. pastatydamas savo transporto priemonę adresu (duomenys neskelbtini) nesumokėjo vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą ir tuo pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. 2024 m. gegužės 23 d. nutarime nurodyta, kad S. J. pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-163 (toliau – Vietinės rinkliavos nutarimas), 12 punktą, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino Institucijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą ir grąžino administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Institucijai. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija priimdama nutarimą netinkamai nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.
3. Institucija nutarimu S. J. patraukė administracinėn atsakomybėn padarius ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą už tai, kad jis per 2024 m. balandžio 16 d. pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo numatytą terminą – 30 kalendorinių dienų, nepranešė Institucijai kuris asmuo 2023 m. rugsėjo 7 d. vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Tokiais veiksmais S. J. buvo pripažintas kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalį.
4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nutarimu panaikino Institucijos nutarimą nenustačius ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviųjų požymių. Nors Kauno apylinkės teismas ir nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti Institucijai duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, tačiau atsižvelgęs į tai, kad 2024 m. gegužės 23 d. nutarimas buvo skundžiamas ne dėl netinkamo administracinėn atsakomybėm traukiamo subjekto, tačiau dėl to, jog vietinė rinkliava buvo sumokėta nurodžius netinkamus valstybinius numerius, Kauno apylinkės teismas sprendė, kad S. J. veiksmuose nebuvo nustatytas administracinės atsakomybės subjektyvusis požymis – tyčia.
Šalies argumentai
5. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą.
5.1. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo byloje neginčytinai nustatyta, kad S. J. adresuotas reikalavimas informuoti Instituciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį elektroniniu paštu buvo įteiktas 2024 m. balandžio 16 d., o aplinkybė, jog nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne S. J., paaiškėjo tik 2024 m. liepos 1 d. teismo posėdyje, t. y. praėjus daugiau kaip pranešime numatytam 30 kalendorinių dienų terminui. Argumentuojama, jog toks S. J. delsimas užvilkino administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, sutrukdė nustatyti tinkamą administracinį nusižengimą padariusį asmenį, o apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus lygiateisiškumo bei procesinio efektyvumo principus.
5.2. Skunde atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog S. J. duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį pateikė praėjus 122 dienoms po pranešimo išsiuntimo, nors ANK 611 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatytas 30 kalendorinių dienų terminas. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo naudotu įstatymo interpretavimu. Nors apeliantė skunde ir sutinka, jog už transporto priemonės stovėjimą buvo tinkamai sumokėta, tačiau atkreipia dėmesį, jog ši aplinkybė negali eliminuoti S. J. įstatyme nustatyto termino nesilaikymo Informuojant Instituciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį.
5.3. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta S. J. kaltės. Apeliantės teigimu, ANK 431 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinė atsakomybė kyla asmeniui, jeigu jis per nustatytą terminą nepateikia reikalautus duomenis. Kadangi nustatytas S. J. duomenų pateikimo vėlavimo faktas, Institucijos nuomone, S. J. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn padarius ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
6. Per nustatytą terminą atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Pagal ANK 1 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, numatančiame, be kita ko, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis), pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi tik nustačius, kad asmens veiksmais ar neveikimu yra pažeidžiami teisiniai gėriai, kurių apsauga įtvirtinta įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir įrodžius konkretaus ANK nusižengimo sudėtį sudarančių požymių buvimą asmens veikoje, yra pagrindas asmeniui taikyti administracinę atsakomybę.
9. Išnagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra. Nors sutiktina su skundo teiginiu, jog ANK 431 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinė atsakomybė kyla asmeniui, jeigu jis per nustatytą terminą nepateikia reikalautų duomenų, tačiau teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog S. J. veikoje nenustatyta ANK nusižengimo sudėtį sudarančių požymių visuma.
10. Visiškai pritartina apylinkės teismo motyvams, jog sprendžiant dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį taikymo, yra svarbu atsižvelgti į tai, koks yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais statymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos, už kurios pažeidimą administracinę atsakomybę numato ANK 431 straipsnio 1 dalis, tikslas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Taigi, minėto įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslas yra išaiškinti teisės pažeidimą ir atitinkamai teisės pažeidimą padariusiam asmeniui pritaikyti administracinę atsakomybę.
11. Bylos duomenys patvirtina, jog iš tiesų, aplinkybė apie tai, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne S. J., paaiškėjo 2024 m. liepos 1 d., t. y. praėjus daugiau kaip 30 dienų nuo pranešimo S. J. išsiuntimo dienos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog S. J. neveikimas laiku neinformuojant apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemone, buvo susijęs ne su jo siekiu padėti išvengti atsakomybės sau, ar savo sutuoktinei, tačiau tokį jo elgesį lėmė įsitikinimas, kad pažeidimas iš viso nebuvo padarytas. Skųsdamas nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas už vietinės rinkliavos nesumokėjimą, S. J. neneigė faktinių aplinkybių, kad jam priklausantis automobilis 2023 m. rugsėjo 7 d. 10.02 val. stovėjo (duomenys neskelbtini), mokamoje zonoje ir neneigė pareigos sumokėti už automobilio stovėjimą nustatyto dydžio rinkliavą. Kaip konstatuota Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartyje, S. J. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą, kuriuo buvo nubaustas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, skundė ir prašė nuobaudą panaikinti ne dėl to, kad ne jis padarė nusižengimą, o dėl to, jog buvo tikras, kad pažeidimas iš viso nebuvo padarytas. Tik įrodinėjant, kad rinkliava buvo sumokėta, išaiškėjo aplinkybė, kad automobiliu galimo pažeidimo metu naudojosi ne asmeniškai S. J., tačiau jo sutuoktinė. Nagrinėjamoje situacijoje, akivaizdu tai, jog, jeigu S. J. nebūtų įsitikinęs rinkliavos sumokėjimu, bauda būtų buvusi sumokėta ir klausimas dėl pranešimo apie automobilį vairavusį asmenį iš viso nebūtų kilęs.
12. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog S. J. veikoje nenustatyta tyčia, o susiklosčiusi individuali situacija nesutrukdė pasiekti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą tikslą. Pritartina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarime S. J. veikos teisinis vertinimas buvo atliktas formaliai, todėl apylinkės teismo padaryta išvada, kad Institucija nepagrįstai nustatė, jog S. J. veikoje yra visi ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį sudarantys požymiai - yra pagrįsta. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą administracinę teiseną S. J. atžvilgiu nutraukti, konstatavus, jog jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio, taigi ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Tokiu apylinkės teismo sprendimu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti lygiateisiškumo bei procesinio efektyvumo principai, kaip tai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde.
13. Apibendrinant išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, nenustačius S. J. veikoje tyčios, naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 2 d. nutarimą Institucijos skunde nurodytais motyvais - pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.