- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-140/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- A. A., ir R
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. S. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. sausio 1 d. apie 00.30 val., bute, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto su R. N. metu, bendrais veiksmais, tyčia rankomis, kojomis bei degtinės ir putojančio vyno buteliais, sudavė 15 smūgių nukentėjusiajam R. N. į galvą, krūtinės ląstą, nugarą bei galūnes, padarydami bendrais veiksmais R. N. veido srities daugybinius odos įbrėžimus ir paviršines pjautines žaizdas, kaklo kairės pusės, dešinio žasto, dešinės plaštakos, nugaros srities poodines kraujosruvas, krūtinės ląstos kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės pusės IV, V ir VI-o šonkaulių lūžius bei kaktos kairės pusės, kairio momens, pakaušio viršutinės dalies muštines žaizdas, kaukolės skliauto skeveldrinius lūžius, nueinančius į užpakalinę ir vidurinę kaukolės pamato duobes, kaukolės pamato priekinės duobės kairės akiduobinės plokštelės skeveldrinį lūžį su kraujo išsiliejimu į kairio akies obuolio minkštuosius audinius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties ir smegenėlių kairės skilties sumušimą, difuzinį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių židininiu pabrinkimu, židinine emfizema, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis vietoje mirė. Taip nuteistieji A. A. ir R. S. nužudė R. N. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo sušvelninti 2008 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas netinkamai įvertino jo duotus parodymus. Teigia, kad nebuvo teistas, turi šeimą, mažametį vaiką, kuriuos išlaiko dirbdamas pagal verslo liudijimą, su šeima nuomoja butą, už kurį tenka mokėti vieną tūkstantį litų ir viena sutuoktinė jo išlaikyti negalės, be to pati ji negali dirbti, nes vaikas nuolat serga, dažnai negali lankyti vaikų darželio. Todėl jam paskirta aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo išvada, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčia, veikiant bendrininkų grupėje bei, kad jo veiksmuose nebuvo būtinosios ginties. Be to, jo manymu byloje neatliktos būtinos ekspertizės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuteistojo A. A. gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apygardos teismas, nuteistajam A. A. už kito žmogaus nužudymą paskirdamas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės dydžio parinkimui ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. A. apeliacinio skundo teiginiai dėl tyčios bei bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką, o taip pat dėl būtinosios ginties situacijos, buvo išsamiai patikrinti apygardos teisme ir pagrįstai atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui nuosekliai parodė, kad 2007 m. gruodžio 31 d. apie 18.00 val. jis su žmona, J. M. ir jų mažamečiu vaiku, atvyko pas motiną į namus sutikti Naujuosius metus, nes juos pakvietė R. N. . Kai jie atvyko R. N. jau buvo gerokai išgėręs. Susėdę prie stalo jie visi vartojo alkoholį. Po 24.00 val. visi išėjo į lauką šaudyti fejerverkus. Po to grižo į butą, ir dar išgėrė degtinės, po to, broliui pasiūlius, jie kartu nuėjo į Rotušės aikštę. Jis norėjo pabūti gryname ore. Maždaug po 15.00 minučių jam paskambino žmona ir paprašė skubiai grįžti namo, nes R. N. muša jo motiną ir norėjo suduoti jai. Jie grįžo namo. Užėjus į kambarį, jis pamatė, kad motina laikosi už žando, jai iš nosies bėga kraujas. Tuo metu R. N. atsisuko ir užsimojęs kumščiu pajudėjo link jų. Nuteistasis spėjo sugauti rankas ir jie abu nukrito ant sofos. Kai jis su R. N. nukrito ant lovos, A. A. laikė nukentėjusiojo rankas, o brolis (R. S. ) mušė nukentėjusįjį buteliu. R. S. sudaužius degtinės butelį į patėvio galvą, R. N. iš galvos pradėjo tekėti kraujas ir nukentėjusysis dar labiau pradėjo priešintis. Tada nuteistasis dar stipriau sugriebė patėvį. Po to, kai brolis dar kelis kartus sudavė tuščiu buteliu nuo putojančio vyno patėviui į galvą, pastarasis atsipalaidavo ir jis numetė nukentėjusįjį nuo savęs. Pamatęs, kad patėvis kažką bando sakyti, jis pats tuščiu buteliu nuo putojančio vyno patėviui apie du kartus smogė į galvą (t. 3 b. l. 12-14).
Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai šiuos nuteistojo A. A. parodymus pripažino įrodymais bei juos teisingai įvertino, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis. Būtent tokius nuteistojo A. A. parodymus patvirtina nuteistojo R. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Nuteistasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. gruodžio 31 d. apie 18.00 val. jis, jo brolis A. A. su žmona J. M. ir jų mažamečiu vaiku, atėjo pas motiną į namus sutikti Naujuosius metus, nes juos pakvietė R. N. . Jiems atvykus, R. N. jau buvo gerokai išgėręs. Susėdę prie stalo jie visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu R. N. rodė neapykantą A. A. . Apie 24.00 val. visi išėjo į lauką šaudyti fejerverkus. Po to moterys ir R. N. grįžo į butą, o jis su broliu, pasiėmę butelį degtinės, nuėjo į Rotušės aikštę. Jiems beeinant A. A. paskambino žmona ir pasakė, kad R. N. susiginčijo su jų mama, muša ją, norėjo suduoti ir brolio žmonai. Tada jie nutarė sugrįžti. Jiems užėjus į butą, mama ir J. M. su vaiku stovėjo pirmajame kambaryje. Mama jau buvo susidėjusi savo daiktus, tai jis suprato, pamatęs kambaryje kelis krepšius. Pirmas užėjo A. A. , o jis ėjo iš paskos. Kambaryje R. N. nebuvo. Jiems įėjus, iš kito kambario išėjo R. N. ir smogė broliui ranka į veidą, tada pastarasis sudavė nukentėjusiajam į pilvą ir jie pargriuvo ant lovos. Nuteistasis A. A. , laikydamas R. N. už ranku, liepė jam suduoti buteliu degtinės R. N. . Jis norėdamas pataikyti patėviui į nugarą, pataikė į galvą. R. N. buvo viršum brolio. A. A. rėkė, kad jis suduotų dar daugiau ir jis kokius tris kartus smogė nukentėjusiajam degtinės buteliu į galvą. Nuo paskutinio smūgio butelis sudužo. Brolis stūmė patėvį nuo savęs, bet pastarasis nenurimo ir toliau puolė A. A. . Nukentėjusysis rėkė, kad visus užmuš. Tada jis nuėjo į kitą kambarį ir paėmė tuščią butelį nuo putojančio vyno ir juo pradėjo smūgiuoti patėviui kur papuolė. Butelis išslydo jam iš rankų ir jį griebė A. A. . Jis matė kaip A. A. kelis kartus pataikė šiuo buteliu gulinčiam ant jo patėviui į galvą. Po antro ar trečio smūgio patėvis prarado sąmonę. Tuomet brolis atsistojo, o nukentėjusysis nusivertė nuo lovos (t. 2 b. l. 46-49).
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme abu nuteistieji pakeitė parodymus. Nuteistasis A. A. parodė, kad R. N. jį puolė laikydamas rankoje peilį, smūgius nukentėjusiajam buteliu sudavė jo brolis R. S. , o jis tik vieną kartą jam įspyrė ir daugiau jokių smūgių nesudavė. Nuteistasis R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad peilio neprisimena, o smūgius nukentėjusiajam R. N. sudavė tik jis, brolis jokių smūgių nesudavė. Kolegijos nuomone, šioje dalyje nuteistųjų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei kitiems byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Todėl, konstatuotina, kad apygardos teismas tokį nuteistųjų A. A. ir R. S. parodymų pakeitimą pagrįstai įvertino kaip pasirinktą gynybos būdą, mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir įrodymais byloje pripažino nuteistųjų ikiteisminio tyrimo duotus parodymus bei tą teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų dalį, kuri neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms. Juolab, kad nuteistųjų A. A. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvados.
Taip pat liudytoja J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad atvykus į Norvaišų butą, 2007 m. gruodžio 31 d. vakare, ji pastebėjo, jog R. N. buvo labai girtas. Sėdint prie šventinio stalo jis priekaištavo jos vyrui A. A. . Po 24.00 valandos visi išėjo į lauką šaudyti fejerverkų ir po kiek laiko į butą grižo ji su vaiku, A. N. ir nukentėjusysis, o jos sutuoktinis ir R. S. nuėjo į Rotušės aikštę. Bute jie atsisėdo prie stalo. Nukentėjusysis R. N. sukėlė konfliktą su A. N. ir smogė jai į veidą, pastaroji smogė jam atgal. Po to R. N. pradėjo stumdyti A. N. , ją smaugė. Liudytoja mėgino skambinti savo vyrui, bet nesugebėjo, nes buvo perkrautas tinklas. Nukentėjusysis pastebėjo, kad ji skambina ir bandė suduoti smūgį jai, bet ji pasitraukė. Ji prisiskambino vyrui ir pasakė, kad R. N. muša jų motiną ir mėgino suduoti jai bei paprašė grįžti namo. Maždaug po 10 minučių jos vyras ir R. S. grįžo. A. N. mėgino krautis savo daiktus, R. N. jai neleido to daryti. Grįžus nuteistiesiems visi buvo viename kambaryje. R. N. puolė pirmą įėjusį – jos vyrą. Matė kaip jie su vyru A. A. nukrito ant lovos. A. A. buvo ant nugaros, o virš jo buvo nukentėjusysis. Prie R. N. priėjo R. S. ir rankoje laikomu pilnu degtinės buteliu sudavė R. N. į galvą kelis kartus. Butelis sudužo, o R. N. iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir jis dar labiau supyko. A. A. laikė R. N. , kai prie jų priėjo R. S. ir rankoje laikomu tuščiu buteliu nuo putojančio vyno sudavė ne mažiau keturių smūgių R. N. į galvą. Po šių smūgių R. N. daugiau nesipriešino ir neatsikėlė. Jos vyras nustūmė R. N. ant grindų. A. N. dar mėgino skambinti į greitąją medicinos pagalbą. Po to jie visi išėjo iš to buto (t. 2, b. l. 1-5, t. 4, b. l. 22-23). Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors liudytoja J. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu neparodė, jog jos sutuoktinis A. A. buteliu sudavė nukentėjusiajam, tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, jog galėjo būti, kad jis sudavė, tačiau ji to nepastebėjo (t. 2, b. l. 1-5).
Liudytoja Lilija Panfilova parodė, kad ji gyvena Vilniuje (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 1 d. naktį buvo išėjusi parūkyti ir stovėjo prie įėjimo į laiptinę, kai į ją įėjo du vyrai. Vienas iš tų vyrų buvo R. S. , kuris nešėsi butelį. Nuteistiesiems įėjus į 15 butą ji išgirdo barnį, triukšmą, smūgius. Ji girdėjo apie 10-12 smūgių. Taip pat girdėjo kaip dužta stiklinis butelis (t. 4, b. l. 28).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. kovo 5 d. specialisto išvados Nr. 140-(1283)-IS1-1932, ant vieno tuščio butelio nuo putojančio vyno, paimto įvykio vietos apžiūros metu, priklijuotos folijos paliktas piršto pėdsakas priklauso A. A. (b. 1 t. l. 60-63). Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos 2008 m. liepos 21 d. specialisto išvados Nr. S 155/08(01) matyti, kad ant tuščio butelio nuo putojančio vyno ir stiklo šukių yra R. N. kraujas. Ant trijų butelių nuo putojančio vyno yra aptikti A. A. DNR. Ant vieno iš stikliukų yra R. S. DNR (b. 1 t. l. 72-86).
Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvados matyti, kad R. N. mirties priežastis buvo galvos sumušimas, pasireiškęs kaktos kairės pusės kairio momens, pakaušio viršutinės dalies muštinėmis žaizdomis, kaukolės skliauto skeveldriniais lūžiais, nueinančiais į užpakalinę ir vidurinę kaukolės pamato duobes, kaukolės pamato priekinės duobės kairės akiduobinės plokštės skeveldrinių lūžiu su kraujo išsiliejimu į kairio akies obuolio minkštuosius audinius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties ir smegenėlių kairės skilties sumušimu, difuziniu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų ir plaučių židininiu pabrinkimu, židinine emfizema. Kaukolės skliaute užsifiksavę dešinio momenkaulio užpakalinės dalies sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje, ribotu paviršiumi, galimai paviršiuje turėjusiu kampo formą, dešinio momenkaulio priekinės srities sužalojimai – buku daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Veido srities odos įbrėžimai ir paviršinės pjautinės žaizdos galėjo būti padaryti aštriais, pjaunančiais daiktais. Kaklo kairės pusės, dešinio žąsto, dešinės plaštakos, nugaros srities poodinės kraujosruvos, krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos , kairės pusės šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje taip pat ir daiktų, turėjusių cilindrinė paviršių. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griovimui ir negalėjo atsirasti ginantis. Mirtį sukėlę galvos sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais (smūgiais), visi kiti sužalojimai – ne mažiau 11 trauminių poveikių pasėkoje (1 t. b. l. 118-129).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuosprendyje aptartus įrodymus bei atsižvelgęs į jų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. , veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia savo bendrais veiksmais nužudė R. N. , t. y. 2008 m. sausio 1 d. apie 00.30 val., bute, esančiame Vilniuje (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto su R. N. metu, bendrais veiksmais, tyčia rankomis, kojomis bei degtinės ir putojančio vyno buteliais, sudavė 15 smūgių nukentėjusiajam R. N. į galvą, krūtinės ląstą, nugarą bei galūnes, padarydami bendrais veiksmais R. N. veido srities daugybinius odos įbrėžimus ir paviršines pjautines žaizdas, kaklo kairės pusės, dešinio žasto, dešinės plaštakos, nugaros srities poodines kraujosruvas, krūtinės ląstos kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės pusės IV, V ir VI-o šonkaulių lūžius bei kaktos kairės pusės, kairio momens, pakaušio viršutinės dalies muštines žaizdas, kaukolės skliauto skeveldrinius lūžius, nueinančius į užpakalinę ir vidurinę kaukolės pamato duobes, kaukolės pamato priekinės duobės kairės akiduobinės plokštelės skeveldrinį lūžį su kraujo išsiliejimu į kairio akies obuolio minkštuosius audinius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties ir smegenėlių kairės skilties sumušimą, difuzinį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių židininiu pabrinkimu, židinine emfizema, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.
Nors nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nesutinka, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Nuteistojo teiginiai prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato (toliau – LAT) 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ formuojamai teismų praktikai. Byloje surinkti ir teismo ištirti bei tinkamai įvertinti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis A. A. kartu su kitu nuteistuoju R. S. veikdami bendrininkų grupėje nužudė R. N. turėdami tiesioginę tyčią, t.y. jie suprato, jog suduodami nukentėjusiajam smūgius, kelia pavojų R. N. gyvybei, numatė, kad dėl jų suduodamų smūgių nukentėjusysis gali mirti ir to norėjo (BK 15 str. 1 d. 2 p.). LAT 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punktas numato, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Šiuo atveju, tiek iš kito nuteistojo R. S. , tiek iš liudytojos J. M. parodymų matyti, kad įvykio vakarą nukentėjusiojo R. N. bei nuteistojo A. A. tarpusavio santykiai buvo įtempti, jie vakaro metu konfliktavo keletą kartų, bet konfliktus pavykdavo nuslopinti. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pats nuteistasis A. A. . Tačiau, nukentėjusiajam R. N. panaudojus smurtą prieš nuteistųjų motiną bei pamėginus suduoti nuteistojo A. A. sutuoktinei J. M. , kilo dar vienas konfliktas, kurio metu ir buvo nužudytas nukentėjusysis. Pastarojo konflikto metu nuteistieji A. A. ir R. S. prieš nukentėjusįjį R. N. smurtavo dviese, smūgius sudavė panaudodami butelius (pilną degtinės, bei tuščią putojančio vyno), smūgiai suduoti nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius organus (krūtinę, nugarą, galvą). Smurtą nuteistieji naudojo intensyviai, per pakankamai trumpą laiko tarpą sudavė nukentėjusiajam R. N. ne mažiau kaip penkiolika smūgių į įvairias kūno dalis ir nustojo smurtauti tik kai nukentėjusysis nebesipriešino. Dėl šių aplinkybių kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistieji A. A. bei R. S. , nukentėjusįjį R. N. nužudė, veikdami tiesiogine tyčia, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.
Kolegija atmeta nuteistojo A. A. apeliacinio skundo teiginius, kad nukentėjusįjį nužudė ne bendrininkų grupėje su nuteistuoju R. S. . LAT 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 7 punkte nurodyta, kad nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais - ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu abu nuteistieji, tiek A. A. , tiek R. S. , nukentėjusiojo R. N. atžvilgiu naudojo smurtą bei pastarojo atžvilgiu atliko aktyvius fizinius veiksmus. Tiek A. A. , tiek R. S. parodė, kad įvykio metu, po to, kai nukentėjusysis R. N. bandė suduoti A. A. , šis sugriebė jį už rankų ir jiems su nukentėjusiuoju nukritus ant lovos, nuteistasis A. A. laikydamas nukentėjusįjį liepė nuteistajam R. S. mušti nukentėjusįjį. Po to, pats nuteistasis A. A. sugriebė R. S. iš rankų išslydusį šampano butelį ir juo sudavė du kartus nukentėjusiajam R. N. į galvą (3 t. b.l. 12-14, 2 t. b.l. 46-49). Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytoja J. M. . Ši liudytoja parodė, kad A. A. laikė nukentėjusįjį, kol jį mušė nuteistasis R. S. . Nors ji teigė, jog A. A. neliepė R. S. mušti R. N. bei nematė, jog jis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam buteliu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuteistasis A. A. galėjo ir suduoti tik ji to nematė (t. 2, b.l. 1-5, t. 4 b.l. 22-23). Kolegijos nuomone, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį R. N. nuteistieji A. A. ir R. S. veikė kartu, turėjo vieningą tyčią smurtauti prieš nukentėjusįjį, abu nuteistieji suvokė jog smurtauja bendrais veiksmais, t. y. veikė kartu. Nors byloje ir nenustatytas išankstinis susitarimas nužudyti nukentėjusįjį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad toks susitarimas kilo staiga, nukentėjusiajam siekiant suduoti nuteistajam A. A. . Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1/08(01), 13 punkte nurodyta, jog mirtį sukėlę galvos sužalojimai nukentėjusiajam R. N. galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam smūgius į galvą buteliu sudavė abu nuteistieji, darytina išvada, jog jie abu atsako pagal BK 129 straipsnį už nukentėjusiojo R. N. nužudymą. Būtent tokia teismų praktika formuojama LAT 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punkte, kuriame nurodyta, kad tokiu atveju, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi sužalojimus padarę asmenys. Pastebėtina, kad net ir nustačius, jog nukentėjusiajam smūgius buteliu sudavė tik nuteistasis R. S. , negalima būtų konstatuoti jog nuteistieji darydami nusikaltimą neveikė bendrininkų grupėje. To paties LAT nutarimo 7 punkte nurodyta, kad nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis A. A. , net jei ir būtų nesudavęs smūgių, jis laikydamas nukentėjusįjį bei neleisdamas jam atsikelti ir išvengti nuteistojo R. S. smūgių, savo veiksmais, siekdamas to paties tikslo, aktyviai prisidėjo prie daromo nusikaltimo ir nuteistųjų bendrų veiksmų pasėkoje nuteistasis mirė.
Apelianto nuomone, jo padaryta veika teisiškai turėtų būti vertinama kaip būtinoji gintis, kuri yra viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Tačiau, kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos. Vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis, nuo kurio tenka gintis būtinosios ginties atveju, turi būti realus bei akivaizdus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis R. N. buvo panaudojęs smurtą prieš savo žmoną ir mėgino suduoti smūgį A. A. sutuoktinei, tačiau, kai nuteistieji užėjo į butą, jokių muštinių nevyko, moterys rinkosi daiktus. Tuo metu išėjęs iš kito kambario nukentėjusysis R. N. , pamatęs nuteistuosius, mėgino suduoti smūgį ranka A. A. , šis sudavė atgal ir jie susikibę pargriuvo ant lovos. Jiems susikibus ir parkritus ant lovos, nuteistasis A. A. laikė R. N. , kad šis neištrūktų ir negalėtų pasipriešinti bei liepė nuteistajam R. S. mušti nukentėjusįjį. Su nukentėjusiuoju nuteistasis A. A. grūmėsi net tada, kai pastarajam į galvą buvo sudaužytas degtinės butelis bei laikė nukentėjusįjį kol nuteistasis R. S. atsinešė kitą butelį. Vėliau nukentėjusiajam smūgius buteliu sudavė ir pats A. A. . Nuteistasis R. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nustojus mušti nuteistasis A. A. rėkė, kad jis suduotų dar daugiau smūgių nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 46-48). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija pirmiausia konstatuoja, kad nuteistųjų ir nukentėjusiojo konfliktas vertintinas ne kaip pavojingas kėsinimasis, o kaip muštynes. Muštynės yra vienas iš konflikto sprendimo būdų – situacija, kurioje nėra besiginančių, nes abi pusės veikia puolamaisiais interesais. Todėl, muštynių metu nei vienam jų dalyviui nekyla teisė į būtinąją gintį. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji prieš nukentėjusįjį turėjo kiekybinę persvarą, smurtavo dviese. Ši aplinkybė verčia abejoti nukentėjusiojo R. N. kėsinimosi pavojingumu. Vien ta aplinkybė, jog nukentėjusysis bandė suduoti ar net sudavė ranka nuteistajam A. A. , neduoda pagrindo šių veiksmų vertinti kaip pavojingo kėsinimosi, nuo kurio reikėjo taip aktyviai gintis. Nors nuteistasis A. A. pirmos instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad nukentėjusysis jį puolė turėdamas rankoje peilį, tačiau kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Nė vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų neparodė, kad nukentėjusysis nuteistąjį A. A. būtų puolęs laikydamas rankoje peilį. Nuteistasis A. A. šios aplinkybės taip pat nenurodė nei 2008 m. sausio 11 d. apklausos metu, nei 2008 m. sausio 18 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b.l. 7-9, 12-14). Tokia jo versija atsirado tik 2008 m. balandžio 9 d. vykusio jo parodymų patikrinimo vietoje metu, kurio metu jis teigė, kad jam pasirodė, jog nukentėjusysis dešinėje rankoje turėjo peilį (t.3, b. l. 17-22). Toks nuteistojo parodymų keitimas vertintinas kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant švelninti savo atsakomybę. Kolegijos nuomone, kiekvienas normalaus protinio išsivystymo žmogus iš esmės sugeba įvertinti padidintą riziką, kai konflikto metu naudojami ginklai ar kiti įrankiai ir bent iš dalies suvokia tokios aplinkybės reikšmę, sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Todėl, jei nuteistasis A. A. būtų užpultas panaudojant peilį, tai tokią aplinkybę jis būtų nurodęs jau pirmų apklausų metu. Taigi, atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra būtinosios ginties sąlygų, todėl nėra pagrindo nuteistojo A. A. atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnį.
Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo atliktos būtinos ekspertizės, tačiau konkrečiai nenurodo, kokios ekspertizės neatliktos. Kolegijos manymu, ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme, atlikti išsamiai ir visapusiškai. Faktinės bylos aplinkybės nustatytos, todėl papildomų ekspertizių (neaišku kokių) skyrimas neturėtų esminės reikšmės sprendžiant nuteistojo A. A. kaltės bei jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant apygardos teisme nuteistasis nepateikė prašymų skirti kokias nors papildomas ekspertizes.
Taip pat kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. A. teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes ir laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Už kito žmogaus nužudymą t. y. nusikaltimą, kuris numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis numatytas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nuteistajam A. A. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atsižvelgus į jo asmenybę, t.y. kad jis praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, tačiau padarė labai sunkų nusikaltimą. Kolegija pastebi, kad byloje pagrįstai nustatytos dvi nuteistojo A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t.y. veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ji padaryta apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje ir ši aplinkybė turėjo neigiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat pagrįstai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Šiuo atveju apygardos teismas vadovaudamasis BK 61 straipsniu, įvertinęs šių aplinkybių reikšmę, kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, turėjo galimybę skirti nuteistajam A. A. griežtesnę, artimą sankcijos vidurkiui bausmę. Tačiau, šiuo atveju teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (neteistas, jauno amžiaus, charakterizuojama teigiamai), taip pat į tai, kad jis augina mažametį vaiką ir nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijos, numatytos už šį nusikaltimą, minimumui.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. A. paskirtoji aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Kitų aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų dar labiau švelninti nuteistajam bausmę, kolegija byloje nenustatė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra ramaus būdo, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo pagal verslo liudijimą, taip pat aplinkybė, kad mažametis sūnus dažnai serga, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip pagrindas švelninti nuteistajam bausmę, be to, į šias aplinkybes apygardos teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę, todėl nėra pagrindo tais pačiais motyvais dar kartą švelninti nuteistajam bausmę.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.