Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorius UAB „Geruvis“ skundą dėl 2026 m. sausio 26 d. kreditorių sprendimo pripažinimo neteisėtu likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos autobusai ES“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kreditoriaus skundo santrauka.

Nemokumo administratoriaus atsiliepimo santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kreditorius UAB „Geruvis“ 2026 m. vasario 10 d. pateikė teismui skundą panaikinti 2026 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimą dėl bendrovės bankroto ataskaitos, prašo leisti atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, prašo iki bus priimtas sprendimas šioje byloje sustabdyti 2026 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimo vykdymą.

11. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą per 14 dienų nuo dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorius UAB „Geruvis“ skundą pateikė laikydamasis įstatyme nustatyto termino, todėl skundas priimtas ir nagrinėjamas teisme. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti panaikintas, jeigu jis priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui; arba prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą, turi vertinti tiek procedūrinius sprendimo priėmimo aspektus, tiek sprendimo turinio teisėtumą.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus UAB „Geruvis“ skundo, kuriuo prašoma panaikinti BUAB „Baltijos autobusai ES“ 2026 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimą dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Kreditorius nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė inicijuoti klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įtraukimo į darbotvarkę. Taip pat teigia, jog administratorius turėjo duomenų apie galimai neteisėtus buvusio vadovo veiksmus, tačiau nebuvo imtasi pakankamų priemonių, o žalos atlyginimo byla baigta taikos sutartimi, atgavus tik dalį reikalautos sumos. BUAB „Baltijos autobusai ES“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus, su skundu nesutinka. Nurodo, kad sprendimas sudaryti taikos sutartį buvo ekonomiškai pagrįstas, įvertinus įrodinėjimo sudėtingumą, atsakovų nemokumą ir galimas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad teismas patvirtino taikos sutartį, nenustatydamas tyčinio bankroto požymių. Administratorius taip pat teigia, kad kreditorius viso proceso metu nesinaudojo teise susipažinti su dokumentais ar laiku teikti siūlymus dėl darbotvarkės. Kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, jam pritarė 70,27 proc. balsų. Administratoriaus nuomone kreditorius nepateikė konkrečių argumentų dėl galutinės bankroto ataskaitos trūkumų ar jos neteisėtumo, pozicija grindžiama prielaidomis dėl galimo tyčinio bankroto, todėl nėra pagrindo nei naikinti kreditorių susirinkimo sprendimo, nei stabdyti jo vykdymą.

13. UAB „Geruvis“ 2026 m. sausio 27 dieną iš BUAB „Baltijos autobusai ES“ nemokumo administratoriaus MB Verslo cesijos gavo bendrovės kreditorių 2026 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuotas sprendimas pritarti galutinei BUAB „Baltijos autobusai ES“ bankroto ataskaitai. Protokolo pastaboje nurodyta, kad kreditorius prašė svarstyti tyčinio bankroto klausimą, įtraukiant jį į susirinkimo darbotvarkę. Administratorius į darbotvarkę šio klausimo netraukė, motyvuodamas tuo, kad nei vienas kreditorius į šį siūlymą nesureagavo, o bankroto ataskaitai pritarta 70,27 proc. balsų. Administratorius šio kreditoriaus prašymo netenkino ir pateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti galutinę veiklos ataskaitą.

14. Kreditorius balsavo „prieš“ galutinės ataskaitos patvirtinimą, nes administratoriaus naujai atskleista informacija leidžia daryti prielaidą, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis, o administratorius neatliko visų savo pareigų, ataskaita parengta netinkamai, nėra nustatyti visi faktai, todėl siekiant užtikrinti nemokumo proceso eigą, bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kreditorius prašo kreditorių susirinkimo sprendimą dėl bendrovės bankroto ataskaitos panaikinti, o iki bus priimtas sprendimas šioje byloje – sustabdyti šio kreditorių sprendimo vykdymą

15. Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo vertinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkime dalyvavo visi kreditoriai, balsavimas vyko laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, o sprendimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai priimtas 70,27 proc. balsų dauguma. Pats kreditorius procedūrinių pažeidimų nenurodo, todėl sprendimo teisėtumas vertintinas jo turinio aspektu. Pagal JANĮ, kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą (JANĮ 43 straipsnio 1 ir 2 punktas, 44 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus yra kreditorių autonomijos principo išraiška ir ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnis). JANĮ 55 straipsnyje reglamentuojamas kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimų apskundimas ir panaikinimas. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K 3-29-469/2022, 38 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių susirinkimo sprendimo turinio neteisėtumas konstatuojamas tada, kai sprendimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams arba esmingai pažeidžia kreditorių interesus.

16. Nagrinėjamu atveju kreditorius skundą grindžia tuo, kad nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės dėl galimai tyčinio bankroto, administratorius nepakankamai aktyviai gynė bendrovės interesus žalos atlyginimo byloje, dėl to galutinė bankroto ataskaita laikytina netinkama. Teismas pažymi, kad vien kreditoriaus nesutikimas su nemokumo administratoriaus priimtais sprendimais ar jų ekonominiu rezultatu savaime nesudaro pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo sprendimą neteisėtu. Kreditoriaus argumentai dėl galimai netinkamo žalos išieškojimo bei galimo tyčinio bankroto iš esmės grindžiami prielaidomis ir nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, leidžiančiais konstatuoti nei administratoriaus veiksmų neteisėtumą, nei galutinės bankroto ataskaitos neatitiktį įstatymo reikalavimams. Nors byloje nustatyta, kad buvusio vadovo veiksmais galimai padaryta didesnė žala (38 212,20 Eur), vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti administratoriaus veiksmų neteisėtumo. Administratorius, spręsdamas dėl taikos sutarties sudarymo, turi teisę vertinti bylos procesinę riziką, įrodinėjimo sudėtingumą, atsakovo mokumą bei realias išieškojimo galimybes. Byloje nėra duomenų, kad šis vertinimas būtų buvęs akivaizdžiai nepagrįstas ar prieštarautų kreditorių interesų apsaugos principui.

17. Dėl tyčinio bankroto klausimo. Pagal JANĮ 70 straipsnį bankrotas pripažįstamas tyčiniu tik nustačius konkrečius juridinio asmens nemokumo atsiradimo pagrindus – sąmoningai blogą valdymą ar kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Tyčinio bankroto nustatymas reikalauja visų įrodymų visumos įvertinimo ir negali būti grindžiamas vien prielaidomis. Šis klausimas sprendžiamas savarankiška tvarka ir nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Šiuo atveju kreditorius nepateikė savarankiškų įrodymų, patvirtinančių tyčinio bankroto požymių buvimą, o remiasi tik administratoriaus pateikta informacija, kuri savaime nėra pakankama konstatuoti tyčinį bankrotą. Be to, byloje nėra duomenų, kad kreditorius būtų savarankiškai inicijavęs tyčinio bankroto nustatymo procedūrą įstatymo nustatyta tvarka.

18. JANĮ 43 straipsniu kreditoriams yra suteikta teisė teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. UAB „Geruvis“ siūlymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė tik prieš pat kreditorių susirinkimą. Skunde minimas kreditoriaus balsavimo raštu biuletenis administratoriui buvo atsiųstas kreditorių susirinkimo dieną 9:18 val., tai yra 42 minutės iki kreditorių susirinkimo pradžios (susirinkimas prasidėjo 10 val.), kai visi kiti kreditoriai buvo prabalsavę ir parvirtinę administratoriaus ataskaitą. Pažymėtina ir tai, kad kreditoriaus balsavimo biuletenis buvo išsiųstas administratoriui ir kitiems kreditoriams, tačiau kreditoriai neatšaukė savo balsavimo biuletenio ir nepalaikė UAB „Geruvis“ siūlymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kreiptis dėl tyčinio bankroto teisę turi ir kreditoriai (JANĮ 71 straipsnis), tai yra tokią teisę viso bankroto procedūros metu turėjo ir UAB „Geruvis“, tačiau šia teise nesinaudojo, o administratorius dėl to nesikreipė, nes kaip nurodė atsiliepimę į skundą, nenustatė tam pagrindo.

19. Teismas pažymi, kad tyčinio bankroto nustatymo klausimas ir galutinės bankroto ataskaitos teisėtumo vertinimas nėra tapatūs. Net ir egzistuojant prielaidoms dėl galimo tyčinio bankroto, tai savaime nepaneigia kreditorių susirinkimo teisės pritarti galutinei ataskaitai, jeigu ši atitinka JANĮ 99 straipsnio reikalavimus.

20. Dėl administratoriaus veiksmų vertinimo. Teismas pažymi, kad administratoriaus sprendimas sudaryti taikos sutartį žalos atlyginimo byloje vertintinas per protingumo ir ekonomiškumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad sprendimas sudaryti taikos sutartį buvo priimtas įvertinus įrodinėjimo sudėtingumą, atsakovų nemokumą, galimų bylinėjimosi išlaidų riziką. Tokie argumentai atitinka nemokumo proceso tikslą – maksimaliai efektyviai tenkinti kreditorių interesus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad administratorius veikė netinkamai. Tokie sprendimai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad nepasiektas maksimalus galimas rezultatas. Ekonominio tikslingumo sprendimai savaime nėra teisės pažeidimas, jeigu jie priimti racionaliai ir pagrįstai. Teismas patvirtino taikos sutartį, nenustatydamas tyčinio bankroto požymių. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi pareigą įsitikinti, kad ji neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia viešojo intereso, šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad administratorius, sudarydamas taikos sutartį, veikė netinkamai.

21. Dėl galutinės bankroto ataskaitos.

22. JANĮ 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 str. 3 d.). Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas (JANĮ 99 str. 4 d, 5 d.).

23. Teismų praktikoje pažymėta, kad administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).

24. Pagal JANĮ 99 straipsnį galutinė bankroto ataskaita turi atitikti įstatyme nustatytus turinio reikalavimus. Byloje nustatyta, kad ataskaitos duomenys atitinka realius skaičius (pajamos/išlaidos sutampa), turto nėra, procedūra baigta. Kreditorius nenurodė jokių konkrečių ataskaitos trūkumų, susijusių su joje pateiktų duomenų neteisingumu ar neišsamumu. Skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su proceso rezultatais, tačiau ne ataskaitos turinio neteisėtumu. Teismų praktikoje pažymėta, kad tokio pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą ar naikinti kreditorių susirinkimo sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovė neturi registruotino turto, bankroto procedūros yra užbaigtos, nėra duomenų apie papildomas galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus. Kreditorius nenurodė konkrečių ataskaitos trūkumų, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtumą. Teismas nenustatė, kad ataskaitoje būtų nurodyti neįvykę faktai ar klaidingi duomenys.

25. Pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, šalis, ginčijanti kreditorių susirinkimo sprendimą, privalo nurodyti ir įrodyti konkrečius faktus, sudarančius pagrindą sprendimo neteisėtumui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju kreditorius iš esmės apsiriboja prielaidomis dėl galimo tyčinio bankroto ir administratoriaus veiksmų netinkamumo, tačiau nepateikia konkrečių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad galutinėje bankroto ataskaitoje yra klaidingi ar neišsamūs duomenys, kad administratorius neatliko konkrečių įstatyme nustatytų pareigų, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia imperatyvias teisės normas. Tokiu būdu kreditorius neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos.

26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimas yra išimtinė priemonė, taikoma tik nustačius esminius pažeidimus. Vien nesutikimas su kreditorių daugumos priimtu sprendimu ar subjektyvus kreditoriaus vertinimas dėl galimai nepakankamai efektyviai vykdyto bankroto proceso nesudaro pagrindo naikinti tokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas priimtas laikantis visų procedūrinių reikalavimų, jam pritarė kreditoriai, turintys 70,27 proc. reikalavimų sumos, kiti kreditoriai kreditoriaus UAB „Geruvis“ pozicijos nepalaikė.

27. JANĮ 51 straipsnyje yra nurodyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Kaip nustatyta byloje, balsavime dalyvavo visi kreditoriai ir absoliuti dauguma, tai yra 70,27 proc. balsų pritarė bankroto ataskaitai, prieš balsavo tik UAB „Geruvis“. Tai patvirtina, kad kreditorių valia buvo išreikšta tinkamai ir negali būti paneigta vieno kreditoriaus iniciatyva. Bankroto procese lemiamą reikšmę turi kreditorių daugumos valia, jeigu ji išreikšta laikantis įstatymo reikalavimų.

28. Dėl tyčinio bankroto argumento teisinės reikšmės. Kreditorius skundą grindžia galimai egzistuojančiomis tyčinio bankroto aplinkybėmis. Tačiau teismas pažymi, kad tyčinio bankroto nustatymas yra savarankiškas teisinis vertinimas, reikalaujantis įrodymų visumos, šio klausimo neišsprendimas kreditorių susirinkime savaime nereiškia, kad galutinė bankroto ataskaita yra neteisėta.

29. Dėl dokumentų patikrinimo.

30. JANĮ 43 straipsnis nustato, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; 3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; 4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; 6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 7) kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą sumažinimo, jeigu nemokumo administratorius neatlieka ir (ar) netinkamai atlieka šiame įstatyme nustatytas nemokumo administratoriaus funkcijas;

31. Kreditoriaus prašymas leisti atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą taip pat laikytinas nepagrįstu. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius viso bankroto proceso metu turėjo galimybę naudotis JANĮ 43 straipsnyje įtvirtinta teise susipažinti su dokumentais, tačiau šia teise nesinaudojo. Papildomai pažymėtina, kad kreditorius viso bankroto proceso metu nesinaudojo teise susipažinti su dokumentais, siūlymą dėl tyčinio bankroto įtraukimo pateikė prieš pat susirinkimą, pats savarankiškai neinicijavo tyčinio bankroto nustatymo procedūros, todėl tokio prašymo pateikimas baigiamojoje proceso stadijoje vertintinas kaip pavėluotas ir nepagrįstas. Kreditoriaus prašymas leisti atlikti dokumentų patikrinimą grindžiamas tik bendro pobūdžio prielaidomis. Prašymas šioje proceso stadijoje vertintinas kaip nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Tokio pobūdžio prašymas negali būti tenkinamas, nes nėra konkretizuota, kokie dokumentai ir kokiu tikslu turi būti tikrinami, nėra nurodyta, kokias aplinkybes tai galėtų patvirtinti, prašymas pateiktas baigiamojoje proceso stadijoje.

32. Dėl sprendimo vykdymo sustabdymo. Kadangi nenustatyta pagrindų panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, nėra teisinio pagrindo ir jo vykdymo stabdymui. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimo sprendimas priimtas laikantis įstatymo reikalavimų, nenustatyta nei procedūrinių, nei esminių pažeidimų, kreditoriaus argumentai nepagrindžia sprendimo neteisėtumo, kreditoriaus argumentai grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais, nenustatyta nei procedūrinių, nei materialinių sprendimo pažeidimų, todėl kreditoriaus skundas atmestinas.

33. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, atstovaujamas nemokumo administratoriaus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kreditoriaus skundą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 600 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į skundą parengimą, taip pat šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovo patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu ginču, jų faktinis patyrimas ir apmokėjimas yra įrodytas, išlaidų dydis (600 Eur) laikytinas protingu ir neviršijančiu įprastų tokių procesinių dokumentų parengimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus skundas netenkintinas, atsakovas laikytinas laimėjusia šalimi, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kreditoriaus (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, teismas

nutaria:

kreditoriaus UAB „Geruvis“ skundą atmesti.

Priteisti iš kreditoriaus UAB „Geruvis“ atsakovo BUAB „Baltijos autobusai ES“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „Verslo cesija“, naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.