Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., ir jo atstovui advokatui Audriui Karpinskui, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Astai Končienei ir Ramūnui Stasiuliui, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2016 m. birželio 28 d. priėmė nutartį, kuria V. B. nubaudė 434 Eur bauda ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių laikotarpiui. Pareigūnas konstatavo, jog V. B. vairuodamas automobilį Touareg valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas atsargumo, iš chuliganiškų paskatų didindamas greitį trukdė jį lenkti kitai transporto priemonei (nežymėtam policijos automobiliui). Be to, pats pradėjo lenkti kitą transporto priemonę, kai jį jau lenkė kitas automobilis, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Pareigūno priėmusio nutarimą vertinimu, V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 136.1, 138 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinį pažeidimą numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. su priimtu nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje nesutiko, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti. Teismui nusprendus nutarimo nepanaikinti, prašė vadovautis LR ATPK 31¹ straipsniu ir netaikyti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas darbui, taip pat jis turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko mažametę dukrą, nubaustas yra neproporcingai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad išvažiuojant iš sankryžos pagalvojo, kad jį pradėjo lenkti ne vietinis ar jaunuolis, nes matomumas buvo prastas, todėl jis ir neleido aplenkti vien dėl to, kad nesimato, kas parvažiuos iš priekio. Taip elgdamasis skundą pateikęs asmuo nurodė, kad neturėjo jokių tikslų ir tyčios kenkti aplinkiniams, tyčia pažeidinėti taisykles. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, jis atsižvelgdamas į mėginimą atlikti pavojingą manevrą tam užkirto kelią. Dėl antrojo manevro, kai jis lenkė prieš jį važiavusį automobilį ir nepastebėjo jį lenkusių policijos pareigūnų su nežymėtu automobiliu, nurodė, jog pravažiavęs sankryžą padidino greitį iki 90 km/h, pasižiūrėjęs, kad nieko nėra nusprendė aplenkti prieš jį važiavusią transporto priemonę, tada pastebėjo įjungtus švyturėlius. Skundą pateikęs asmuo nurodė, jog jį lenkusių policijos pareigūnų, jis galėjo nematyti, nes pastarieji buvo aklojoje zonoje.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. J. ir P. Z. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kurios užfiksuotos jų tarnybiniuose pranešimuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog V. B., vairuodamas automobilį, su eismo saugumu nesuderinama logika didino greitį ir taip neleido jo aplenkti į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiam nežymėtam policijos pareigūnų automobiliui. B. nurodoma aplinkybė, jog jis neleido aplenkti vien dėl to, kad nesimato, kas parvažiuos iš priekio, nesuderinama su Kelių eismo taisyklių 138 punktu, jog lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį. Priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, didindamas greitį, jis kaip tik sukėlė dar didesnį pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, nes galėjo susiklostyti tokio pobūdžio situacijai, kai iš priekio atvažiuojant automobiliui, B. lenkę policijos pareigūnų būtų nespėję grįžti į savo eismo juostą. Teismo vertinimu, jeigu policijos pareigūnai ir būtų lenkę B. automobilį vietoje, kurioje matomumas prastas, protingas ir atidus lenkiamo automobilio vairuotojas būtų nepadidinęs greičio, o kaip tik jį sumažinęs iki minimumo, jog jį lenkęs automobilis spėtų grįžti į eismo juostą ir taip būtų išvengta priešpriešinio susidūrimo, kurio metu nukentėtų ne tik prieš priešais susidūrę automobiliai, bet ir lenkiamo automobilio vairuotojas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimas, jog šie jo veiksmai atitiko būtinojo reikalingumo aplinkybes yra vertintini kaip pretekstas savo veiksmams pateisinti turint dingstį prieš pastatyti save jį lenkusiam automobiliui, kurio vairuotoją B. įvertino, kaip nevietinį jaunuolį. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio situacija nesuponuoja netgi menkiausios galimybės remtis būtinuoju reikalingumu, nes tie veiksmai, kurių ėmėsi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuderinami su saugaus eismo logika.

Taip pat teismas nesutinka su adminsitracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais, jog institucija priėmusi nutarimą nepagrįstai įvertino jo antrąjį epizodą susijusį su lenkimu taip pat kaip chuliganišką. Teismo vertinimu, antroji situacija, kai B. pats pradėjo lenkti kitą transporto priemonę, kai jį jau lenkė nežymėtas policijos automobilis, yra pirmojo motyvo prieš pastatyti save jį lenkusiam automobiliui tąsa. Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti (KET 136.1 p.). Kaip nurodė B., prieš pradėdamas lenkti priešais jį važiavusį automobilį, jis apsižiūrėjo, ar jo niekas nelenkia. Tuo tarpu argumentą, jog jį lenkęs policijos pareigūnas prieš B. atliekant lenkimo manevrą, jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir buvo pradėjęs lenkimą, grindė aplinkybe, jog nežymėtas policijos automobilis buvo aklojoje zonoje, todėl jis jo galėjo ir nematyti yra nepagrįsta. Akloji zona, kaip nurodo skundą pateikęs asmuo yra neapžvelgiama veidrodėliais (http://autoklase.lt/saugaus-vairavimo-pagrindai). Dėl to darytina išvada, jeigu B. lenkę policijos pareigūnai būtų buvę šioje zonoje, transporto priemonės būtų neišvengusios susidūrimo, todėl konstatuotina, kad B. turėjo galimybė pamatyti ir matė jį lenkusius policijos pareigūnus su nežymėtu automobiliu, tačiau dėl minėtų motyvų tąsos pažeidė Kelių eismo taisyklių 138 punkto reikalavimus. Taip pat nagrinėjamu atveju kvestionuotina, administracinėje byloje skundą pateikusio asmens logika lenkti prieš jį važiavusį automobilį, kai iki išvažiavimo iš kelio, kuriuo jis važiavo buvo likę, kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apie 50 metrų. Atkreiptinas dėmesys, jog chuliganiškų motyvų, t. y. kaip siekio pamokyti nevietinį jaunuolį buvimą patvirtina faktas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jeigu analogiškus veiksmus būtų atlikęs žymėtas policijos automobilis, jis būtų taip nevažiavęs. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje liudytojų parodymai esminės reikšmės neturėjo ir jų plačiau kvestionuoti bei nagrinėti nėra teisinio pagrindo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, tačiau pateikė savitą vertinimą, kuris nagrinėjamu aplinkybių kontekste įvertinus teisinį reguliavimą bei elementarius eismo saugumo logikos dėsnius, buvo paneigtas. Toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esantiems keleiviams, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

Taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio, kuris numato mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, su kuriomis teismų praktika sieja mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimą. Tokių aplinkybių nenurodė ir skundą pateikęs asmuo. Vien tik aplinkybė, kad chuliganiškas vairavimas nesukėlė eismo įvykio arba tai, jog jis buvo teigiamai charakterizuojamas įmonių, kurioms jis pats vadovauja, išlaiko mažametį vaiką bei turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, nesuteikia pagrindo chuliganiškai vairuoti bei apeliuoti į švelnesnės nei įstatyme numatytos sankcijos paskyrimą. Teismo vertinimu, taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį eliminuoja pažeidimo padariusio asmens požiūris į jį, siekiant tai pateikti kaip įprastą savaime suprantamą vairavimo kultūrą, apeliuojant į pareigūnų, kurie net neturėjo tikslo jo stebėti nežymėtu policijos automobiliu, veiksmus, taip pat jo elgesys po pažeidimo padarymo. Vertinant pažeidimą padariusio asmens asmenybę konstatuotina tai, jog jis baustas ne kartą administracine tvarka tiek už kelių taisyklių pažeidimus, tiek ir už kitų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Neabejotina, jog pritaikius skundą pateikusio asmens nurodomą straipsnį, būtų pažeisti esminiai teisės principai, paneigti teisinės atsakomybės tikslai. Tokiu atveju pareigūnų priimtas nutarimas būtų deklaratyvaus pobūdžio aktas, kuris nepasiektų savo tikslinės paskirties.

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybės ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (LR ATPK 302 straipsnio 1dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. skundo netenkinti.

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.