- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- e2YT-3397-512/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01391-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. G. po O. A. Š., mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai palikimą ir jį valdo iki šiol. Nurodė, kad tėtis S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o mama O. A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po O. A. Š. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Palikimui priimti po O. A. Š. mirties yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Dėl šios aplinkybės būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po O. A. Š. mirties palikimas faktiškai buvo priimtas ir valdomas. O. A. Š. 2015-04-28 Garažų statybos bendrijos pažymos Nr. 131. pagrindu įgijo negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas bendrai šeimos poreikiams tenkinti. Po mamos O. A. Š. mirties juo ir toliau rūpinosi pareiškėja ir manė, jog nekilnojamasis turtas po mamos mirties pereina jai, nesuvokė, kad šį turtą po mamos mirties ji privalo paveldėti kreipdamasi į notaro biurą. Turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Tai patvirtina ir atlikti mokėjimai už elektrą bei 2019-02-05 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra" pažyma, kurioje nurodyta, jog įsiskolinimų už bendrijos narystę, kurioje yra nekilnojamasis turtas nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), todėl palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. A. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. A. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė O. A. Š. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. Š.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama O. A. Š.. Mirusios O. A. Š. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas- garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad registre nėra įregistruota mirusiosios testamentų ar palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruota palikimo atsisakymo faktų.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėja yra mirusios O. A. Š. dukra, t.y. pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje duomenų, jog buvo sudarytas testamentas ar kad yra kitų paveldėtojų ir būtų užvesta paveldėjimo byla nėra. Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po motinos mirties jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą- garažą. Tai, jog pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti garažą, juo rūpintis ir jį išlaikyti patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (kasos pajamų orderis, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra" pažyma)(CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, teismas daro išvadą, jog pareiškėja priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą – nekilnojamąjį turtą- garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po O. A. Š., mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.