Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. ir 199 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė S. T. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. M. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad, siekdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus, viršijančius 250 MGL dydžio sumą, išvengiant muitinės kontrolės, bendrininkaudamas su T. M. , pasiskirstę vaidmenimis, t. y. jam parengus nusikalstamos veikos planą ir jai vadovaujant, o T. M. gabenant, organizavo privalomų pateikti muitinei daiktų – 19000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ ir 1000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 42 109 Lt, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. S. T. 2006 m. gegužės 7 d., nuo 12 val. iki 14 val., degalinėje, esančioje Vilniaus rajone, Lydos plente, susitiko su T. M. ir, žinodamas, jog pastarasis dirba traukinio mašinistu, pasiūlė nelegaliai gabenti cigaretes per valstybės sieną, atlyginant 30 Lt už kiekvieną pergabentą cigarečių dėžę. T. M. sutikus, jie palaikė ryšį telefonu ir tokiu būdu bendravo 34 kartus. 2006 m. liepos 5-6 dienomis, (tiksli diena nenustatyta), apie 17 val., susitiko toje pačioje degalinėje Lydos plente, kur abu nuosekliai aptarė cigarečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laiką, būdą ir kitas aplinkybes, o būtent S. T. nurodė T. M. telefonu pranešti, kada jis pagal darbo grafiką vyks į Baltarusijos Respubliką, jis gi, nurodė vietą Baltarusijos Respublikos teritorijoje – kelio Solai-Ašmenos 878 kilometrą, kur T. M. turės sumažinti traukinio greitį iki 10 km/h, kad būtų galima pakrauti cigaretes, davė T. M. Baltarusijos SIM kortelę, kad jis galėtų pranešti traukinio išvykimo laiką iš Molodečno stoties. Be to, S. T. nurodė T. M. pravažiavus valstybės sieną paskambinti ir pranešti, kuria kryptimi traukinys grįš į Vaidotų stotį, kad, priklausomai nuo to, galėtų T. M. nurodyti vietą, kurioje reikės išmesti iš traukinio dėžes su cigaretėmis, o baigus darbą paskambinti S. T. dėl atsiskaitymo už cigarečių pergabenimą. Pagal išankstinį susitarimą S. T. 2006 m. liepos 12 d., 23 val. 31 min., kartu su kitais ikiteisminio tyrimo neįvardintais asmenimis, per Šumsko pasienio kontrolės punktą išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją, kur iš anksto sutartoje vietoje padėjo pakrauti į traukinį 40 dėžių su cigaretėmis. T. M. pakrautas cigaretes 2006 m. liepos 13 d., 06 val. 03 min., Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, Kalvelių kaime, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktą, esantį tarp valstybės sieną žyminčių stulpų Nr. 1005-1006, traukinio Nr. 2749 šilumvežiu Nr. 2M62-0043, jo ventiliacinėse šachtose paslėpęs, t. y. tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus, viršijančius 250 MGL dydžio sumą – 19000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ ir 1000 pakelių cigarečių „Saint George“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčių, sudarė 42 109 Lt, t. y. tokiais veiksmais S. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d. ir 199 str. 1 d.

Nesutinka su teismo teiginiu, jog tai jis nurodė T. M. pranešti, kada jis atvyks į Baltarusijos Respubliką, taip pat nurodė kelio „Solai-Ašmenos 878“ kilometre sumažinti greitį ir atkreipia dėmesį į liudytojo V. K. parodymus, jog važiuojant link Lietuvos, už Solai kaimo, T. M. liepė sėsti prie traukinio vairo, paaiškindamas, kad jam reikia nueiti į dyzelines patalpas. Anot V. K. , traukiniui pradėjus kilti į kalną, greitis buvo sumažintas iki 10 km/h, t. y. jam buvo nežinomi ketinimai pakrauti kontrabandines cigaretes, jokio nurodymo iš T. M. dėl greičio sumažinimo negavo, tą padarė jis pats, kadangi reikėjo važiuoti įkalne. Be to, teisme liudytojas A. B. parodė, jog traukiniui važiuojant Baltarusijos teritorija, greitis iki 9-10 km/h buvo mažinamas keletą kartų, juolab, kad tam nebuvo jokio būtinumo (nebuvo įkalnių), traukinys atsiliko nuo judėjimo grafiko. Apelianto manymu, liudytojo A. B. parodymai yra vieni iš įrodymų, kad cigaretės į šilumvežį buvo pakraunamos ne vienoje vietoje, o jis, J. B. ir G. M. pakrovė tik 20 dėžių.

Skunde nenuosekliais ir prieštaringais vadinami liudytojo V. K. parodymai, pateikiamos apklausų (2006-07-13 ir 2006-07-19) detalės. Nesupranta, kaip minėtas liudytojas, nurodęs, jog matė žmones su maišais, žinojo, kad juose yra dėžės. Pažymi, kad V. K. smulkiai apibūdino į šilumvežį maišus krovusių asmenų išvaizdą, nors iš esmės sėdint 3 metrų aukštyje esančioje mašinisto kabinoje nėra galimybės matyti šalia šilumvežio esančių žmonių. Anot apelianto, nenustatytas V. K. vaidmuo kontrabandos būdu gabenant cigaretes, neatliktas nė vienas procesinis veiksmas, patvirtinantis ar paneigiantis jo parodymus dėl radijo stotelės ir mobiliojo ryšio telefono su dviem SIM kortelėmis (nenustatyta, ar kuri nors kortelė buvo skirta pokalbiams Baltarusijoje, neišreikalautos mobiliojo ryšio telefonu vykusių pokalbių išklotinės, nenustatyta, kokiam tikslui buvo skirta pas V. K. rasta radijo stotelė, juolab, kad antroji pas T. M. nerasta).

Pabrėžia, kad tiek jis, tiek ir liudytojai J. B. bei G. M. nuo pat pradžių davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kad į šilumvežį jie pakrovė tik 20 dėžių, tą, anot apelianto, patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės, t. y. 20 dėžių buvo įpakuotos į mėlynos spalvos plastikinius maišus, tuo tarpu, kaip buvo įpakuota dar 20 dėžių, jis sužinojo tik iš bylos medžiagos. Kategoriškai tvirtina, kad įvykio vietos apžiūros duomenys bei liudytojų parodymai nepaneigė to, kad jo pakrautos 20 dėžių su cigaretėmis buvo paslėptos tik vienoje šilumvežio sekcijoje. Tvirtina, kad jam, J. B. ir G. M. už cigarečių pakrovimą buvo pažadėta sumokėti po 300 Lt (iš viso 900 Lt) ir atkreipia dėmesį, kad, sulaikius T. M. , pas jį rasti 980 Lt, kas, apelianto manymu, nėra atsitiktinis sutapimas, o tik įrodymas, kad šie pinigai buvo skirti atlyginimui už cigarečių pakrovimą į šilumvežį, t. y. minėtos aplinkybės rodo, kad kontrabandos organizatorius ir vykdytojas buvo T. M. . Apeliantas kritiškai vertina T. M. parodymus, skunde juos aptaria ir pateikia savo argumentus, neva paneigiančius pastarojo parodymus

Teismo posėdyje nuteistasis S. T. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Priešingai, nei teigia apeliantas, jo kaltė padarius kontrabandą, pagrįsta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apygardos teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Kolegija pažymi, kad klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos, nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas S. T. neigdamas savo kaltę organizuojant kontrabandą kritikuoja nuteistojo T. M. parodymus tvirtindamas, kad jo parodymai yra prieštaringi ir neatitinka bylos aplinkybių. Su šiuo skundo argumentu kolegija nesutinka ir štai dėl ko:

žemesnės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai vadovavosi nuteistojo T. M. parodymais, nes jis esmines bylos aplinkybes vienodai aiškino ir ikiteisminiame tyrime (t. 1, b. l. 22-25; 26-28; 29-35; 38-39), ir teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 39-43). Nors apeliantas ginčija susipažinimo su T. M. aplinkybes ir neigia pažinojęs L. J. , kuris anot T. M. , jį supažindino su bendranuteistuoju, tačiau tai jokios įtakos nei sprendžiant S. T. kaltės klausimą, nei veikos kvalifikavimą neturi. Vienos apklausos metu aiškinantis S. T. ir T. M. susipažinimo aplinkybes, jis išties nurodė, kad buvusiam bendradarbiui J. J. paklausus, ar jis gali duoti jo telefono numerį asmenims, užsiimantiems cigarečių kontrabanda iš Baltarusijos į Lietuvą, T. M. sutiko ir tik po to sulaukė vaikino, vardu E. (šiuo vardu buvo pasivadinęs S. T. ) telefoninio skambučio. Nors teismas ėmėsi visų priemonių apklausti liudytoją L. J. , tačiau tai nepavyko padaryti dėl svarbių priežasčių – liudytojas gyvena ir dirba užsienyje, o kada sugrįš į Lietuvą, duomenų nėra (t. 3, b. l. 85). Nors liudytojas L. J. ir neapklaustas, tačiau dėl to laikyti T. M. parodymus niekiniais nėra jokio pagrindo, juolab, kad ši aplinkybė niekaip neįtakoja nuosprendžio pagrįstumui.

Nors S. T. neigia pasivadinęs E. vardu, tačiau faktinės bylos aplinkybės rodo ką kita. T. M. nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad 2006 05 07 nepažįstamas vaikinas paskambinęs telefonu paprašė susitikti, o susitikimo metu pasivadino E. , pasiūlė nelegaliai gabenti cigaretes per valstybės sieną už 30 Lt atlyginimą už vieną dėžę ir jis sutiko. T. M. ikiteisminio tyrimo metu pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, T. M. atpažino S. T. kaip asmenį, pasivadinusį E. (t. 1, b. l. 43-46).

S. T. skundo teiginys, jog liudytojai G. M. bei J. B. nepatvirtino, kad susitikimų su T. M. metu apeliantas pasivadino E. , atmetamas, nes J. B. viso proceso metu parodė, kad jis pokalbiuose su T. M. nedalyvavo ir iki to momento, kai į traukinį krovė cigaretes, T. nebuvo matęs (t. 2, b. l. 3-6; t. 3, b. l. 47-48). Iš G. M. duotų parodymų matyti, kad jis iki įvykio su T. M. buvo susitikęs tik vieną kartą, o S. T. susitikime nedalyvavo (t. 2, b. l. 38-41; t. 3, b. l. 45-47).

Nors liudytojas A. G. ikiteisminiame tyrime parodė, kad suradus cigaretes T. M. paaiškino, jog kontrabandines cigaretes vežė už piniginį atlygį iš Baltarusijos į Lietuvą vyro vardu R. prašymu (t. 1, b. l. 143), tačiau teisiamajame posėdyje liudytojas tokių aplinkybių nenurodė (t. 3, b. l. 51).

Apeliantas, kritikuodamas nuteistojo T. M. parodymus, neteisingai interpretuoja liudytojų G. M. ir J. B. parodymus, teigdamas, jog šie liudytojai paaiškino, kad cigaretes į šilumvežį krovė mašinisto padėjėjas V. K. , jie jį atpažino teisme, tačiau teismas vis vien rėmėsi nuteistojo T. M. parodymais, jog cigaretes krovė jis pats. Ikiteisminiame tyrime tvirtinęs, jog jis nežino kuris, mašinistas ar padėjėjas, priiminėjo į šilumvežį cigaretes (t. 2, b. l. 3-6), teisme kategoriškai pradėjo tvirtinti, jog dėžes padavinėjo nepažįstamam žmogui, tačiau tai buvo ne T. (t. 3, b. l. 47-48). Ikiteisminiame tyrime G. M. parodė: ,,negaliu pasakyt, kas priiminėjo dėžes, negaliu pasakyti, kad tai buvo T.“ (t. 2, b. l. 38-41), o teisiamajame posėdyje jis nurodė, jog: ,,dėžės priiminėjo nepažįstamas žmogus. Mačiau jį pirmą kartą, neatsimenu, kaip jis atrodė“ (t. 3, b. l. 45-47). Iš T. M. ir V. K. parodymų viso proceso metu matyti, kad tiek nuteistasis T. M. , tiek liudytojas V. K. nuosekliai tvirtino, jog V. K. buvo prie šilumvežio valdymo pulto.

Kadangi liudytojai J. B. ir G. M. negalėjo konkrečiai paaiškinti, kas iš tiesų priiminėjo dėžes (jie tvirtino nepažinoję to asmens), todėl teismas pagrįstai vadovavosi T. M. bei V. K. parodymais, kurie laikomi patikimu įrodymų šaltiniu.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad J. B. ir G. M. yra S. T. artimi draugai, jie byloje apklausti įtariamaisiais (po to byla jų atžvilgiu nutraukta), todėl jie išties yra suinteresuoti bylos baigtimi ir duodami parodymus teisme jie siekė padėti S. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors apeliantas skunde ir tvirtina, kad nagrinėjant bylą teisme nustatytas esminis prieštaravimas tarp T. M. ir V. K. parodymų, tačiau kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, nes teisiamajame posėdyje V. K. išvis nepaaiškino, kas atidarė šilumvežio ventiliacinių šachtų dangčius – jis ar T. M. (t. 3, b. l. 49-51), o nuteistasis T. M. į prokuroro klausimą paaiškino: ,,Ventiliacijos šachtas atidariau tik pasižiūrėti ir padėjėjui pasakiau, kad jas atidarytų važiuojant iš Baltarusijos į Lietuvą. Atidarė angas ir grįžo atgal į kabiną prieš 883 km“.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija nelaiko tai esminiu prieštaravimu tarp liudytojo ir nuteistojo T. M. parodymų, juolab, kad ikiteisminiame tyrime buvo išsamiai išsiaiškinta, ar V. K. prisidėjo prie kontrabandos padarymo ir, nesurinkus duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti įtarimą, kad jis veikė bendrininkų grupėje su T. M. ir kitais asmenimis dėl cigarečių kontrabandos, ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 159-160).

Apeliantas, ginčydamas T. M. parodymus, nesutinka su tuo, kad jis liepė kelio Soliai-Ašmenos 878 kilometre sumažinti greitį, kad galėtų pakrauti dėžes su cigaretėmis. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad išties nurodytoje kelio atkarpoje greitis buvo sumažintas iki tiek, kad traukiniui nesustojus būtų galima pakrauti dėžes, kas ir buvo padaryta. Aplinkybę dėl greičio sumažinimo minėtame kelio ruože T. M. vienodai paaiškino viso proceso metu, todėl juo netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo.

Teisiamajame posėdyje buvo ištirtas rašytinis įrodymas – greitmačio juostos šifravimo pažyma (t. 2, b. l. 83), taip pat apklaustas liudytojas A. B. , kuris paaiškino, jog jis surašė duomenis iš greitmačio, fiksuojančio lokomotyvo greitį, laiką, stabdymą, atbulinės eigos greitį ir nustatė, jog atkarpoje Soliai–Ašmena buvo užfiksuotas lokomotyvo greitis 8-10 km/h. Tokiu greičiu lokomotyvas važiavo 800-850 metrų (t. 3, b. l. 65-66).

Ištyrus šiuos įrodymus buvo nustatyta, kad lokomotyvo greitis buvo išties sumažintas iki 10 km/h ir tuomet buvo pakrautos dėžės su cigaretėmis. Liudytojas V. K. pripažino, jog jam buvo žinoma, kad tuomet, kai jis, T. M. paprašytas, buvo prie lokomotyvo valdymo pulto, 4 vyrai į jį sumetė dėžes. Parodymų apie tai, kad T. M. jam nurodė sumažinti greitį, niekada nedavė. A. B. paaiškino, jog važiuojant įkalne, greitis sumažinamas iki 20 km/h, tačiau šiuo konkrečiu atveju jis neįprastai buvo sumažintas iki 8-10 km/h.

Apeliantas S. T. ginčydamas kontrabanda gabentų cigarečių kiekį, pripažįsta pakrovęs tik 20 dėžių. Mano, kad dar 20 dėžių buvo pakrautos kitoje vietoje jam nežinant, ką, jo nuomone, patvirtina liudytojo A. B. parodymai teisme apie greičio mažinimą ir kitame kelio ruože. Tokį S. T. teiginį kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes iš A. B. parodymų matyti, kad greitis buvo mažinamas pravažiavus Molodiečno stotį todėl, kad vyko stabdžių bandymas, ar jie veikia. Šie bandymai yra užplanuoti ir privalomi (t. 3, b. l. 65-66). Duomenų apie tai, kad paminėtoje kelio atkarpoje kas nors būtų pakrovę dar 20 dėžių su cigaretėmis, nenustatyta.

Toliau apeliaciniame skunde yra analizuojami liudytojo V. K. parodymai, kuriais apeliantas netiki, laiko juos prieštaringais ir nenuosekliais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas dukart: 2006 07 13 – įtariamuoju (t. 1, b. l. 157-158) o jam nutraukus bylą – 2006 07 19 – liudytoju (t. 1, b. l. 161-164). Apeliantas abejoja, kad V. K. negalėjo žinoti, jog maišuose yra dėžės ir negalėjo sėdėdamas mašinisto kabinoje matyti lauke buvusių žmonių. V. K. parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes iš jo duotų parodymų ikiteisminiame tyrime matyti, kad jam išties buvo žinoma, jog maišuose yra dėžės, nes T. M. pasakė, ,,kad vairuočiau, kol jis neateis, kad jam paduos dėžes, o jis surinks. T. man nesakė, kas yra dėžėse, aš įtariau, kad cigaretės“ (t. 3, b. l. 162-163). Nors S. T. ir netiki, kad liudytojas V. K. galėjo matyti žmones, tačiau jis kategoriškai patvirtino šią aplinkybę ir apibūdino 4 žmonių, krovusių dėžes, veido bruožus, kūno sudėjimą, ūgį, kuo jie vilkėjo. Paaiškino, jog šiuos asmenis galėtų atpažinti.

S. T. skundo motyvas, kad nėra nustatytas V. K. vaidmuo kontrabandos būdu gabenant cigaretes, niekuo nepagrįstas. Jau anksčiau kolegija aptarė jo vaidmenį šiame nusikaltime ir nurodė, kad yra priimtas dėl jo procesinis dokumentas (t. 1, b. l. 15-160). Kas liečia rastą pas V. K. radijo stotelę ir mobilaus ryšio telefoną, tai liudytojas patvirtino, jog šie daiktai priklausė jam, jais naudojosi darbe, o su S. T. bei jo draugais J. B. , G. M. jis nebendravo, jų nepažinojo. Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl V. K. buvo nutrauktas, todėl nebuvo būtina tirti mobiliojo ryšio telefonu vykusių pokalbių išklotinių.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog jo, liudytojų J. B. bei G. M. parodymai apie pakrautų dėžių skaičių atitinka faktines bylos aplinkybes. Priešingai, nei teigia apeliantas, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad į mėlynos spalvos plastikinius maišus buvo supakuotos ne 20 dėžių (tokį skaičių nurodė S. T. ), o 17, į juodos spalvos maišus- 19, į pilkos – 4, ką patvirtina daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 100).

S. T. versiją, kad 20 dėžių cigarečių buvo paslėptos tik vienoje šilumvežio sekcijoje, paneigė ne tik T. M. , bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų A. G. , M. A. , A. K. , sulaikiusių nuteistąjį T. M. , parodymai.

Apelianto versija, kad jam, J. B. ir G. M. už cigarečių pakrovimą buvo pažadėta sumokėti po 300 Lt ir tai, neva, patvirtina pas T. M. rasti 980 Lt, yra išgalvota ir niekuo nepagrįsta. T. M. šią aplinkybę kategoriškai paneigė, o apelianto draugai J. B. ir G. M. ikiteisminiame tyrime to nepatvirtino ir tik teisme paaiškino, kad S. T. teigimu su jais turėjo atsiskaityti T. M. . Nerealu, kad T. M. , nepažinojęs nei J. B. , nei G. M. , būtų žadėjęs jiems sumokėti po 300 Lt. Be to, S. T. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus, iš pradžių jis teigė, kad baltarusas Aleksandras prašė sukrauti dėžes.

Įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 str. ikiteisminiame tyrime nebuvo pažeistos, nes S. T. aktyviai jomis naudojosi teikdamas prašymus atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kaip antai: paskirti daktiloskopinę ekspertizę, atlikti tardymo eksperimentą, paskirti mikrodalelių ekspertizę ir kita, tačiau šie prašymai buvo motyvuotai atmesti ir priimti nutarimai (t. 1, b. l. 104, 108-109). S. T. turėjo teisę apskųsti priimtus nutarimus. Apskundimo tvarka numatyta BPK 63-64 straipsniuose, tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo. Atlikti nurodytus veiksmus yra prokuroro teisė, o ne pareiga ir apie procesinių veiksmų reikalingumą sprendžia pats prokuroras. Jei tokie veiksmai nebuvo atlikti, reiškia, jie nebuvo būtini.

S. T. neteisingai nurodo ir kitus byloje esančius duomenis: jo nuomone fotonuotraukose užfiksuota tik 20 dėžių, o apžiūrėta – 41 dėžė (t. 2, b. l. 100-103). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta iš viso 40 dėžių: 17 dėžių buvo sudėtos į mėlynos spalvos maišus, 19 dėžių – į juodos spalvos maišus, o 4 – į pilkos spalvos maišus.

Be to, S. T. teigia, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje buvo pažeistos jo teisės, numatytos BPK 22 str., t. y. pateikus fotonuotraukas ir vaizdo medžiagą apie šilumvežio tūrius ir paprašius pridėti prie bylos, prašymas buvo atmestas.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prašymas buvo atmestas tuo pagrindu, jog įvykio vieta nuosekliai buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 4-10), o S. T. nufilmavo ne tą patį šilumvežį, kuriuo buvo gabenama kontrabanda, o tik tos pačios modifikacijos. Be to, teisme buvo apklaustas liudytojas A. B. , kuris patvirtino, jog šilumvežio ventiliacinėse šachtose išties galima sutalpinti 40 dėžių. Be to, aukščiau nurodyti pareigūnai, suradę paslėptas dėžes, dar kartą patvirtino, kad 40 dėžių buvo sukrautos ir paslėptos ventiliacinėse šachtose (pirmoje ir antroje lokomotyvo sekcijos ventiliacijos šachtų ertmėse buvo sudėta po 20 dėžių).

Toliau skunde abejojama, jog per tokį trumpą laiką nebuvo įmanoma paslėpti 40 dėžių. Kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek dėžių pakrovimui į šilumvežį, tiek jų paslėpimui buvo gerai pasiruošta: dėžės į vidų buvo įmetamos ne per vienerias duris, kaip teigė S. T. , o per ketverias; dėžės buvo išdėliotos palei bėgius tam tikroje atkarpoje ir S. T. su J. B. , G. M. ir baltarusu vardu Aleksandru, bėgdami ristele palei šilumvežį, sumetė dėžes į vidų. Abejoti T. M. parodymais apie dėžių pakrovimo į šilumvežį būdą, kolegija neturi jokio pagrindo.

A. B. parodymais nustatyta, kad vienos angos dangčio nukėlimas užtrunka apie minutę, o tokių duomenų, kad T. M. tai atlikdamas užtruko 6-7 minutes, byloje nėra.

Kolegija konstatuoja, kad sprendžiant S. T. kaltės klausimą, buvo įvertinta visų įrodymų visuma. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad jis įtraukė T. M. į nusikaltimą, dar iki įvykio keliasdešimt kartų jam skambino telefonu ir teiravosi apie T. M. darbo grafiką, kol šis sugrįžo iš atostogų ir pranešus, jog 2006 07 13 baigiasi Baltarusijos viza, S. T. liepė pasiruošti kontrabandos pervežimui. Be to, T. M. susirado pats S. T. ir susitikimo metu pasiūlė jam užsidirbti pinigų – po 30-50 Lt už kiekvieną pervežtą cigarečių dėžę. Kadangi T. M. buvo reikalingi pinigai, tai jis ir sutiko. Draugus cigarečių pakrovimui taip pat susirado S. T. ir su jais atvyko į Baltarusiją. Be to, neįtikinamai ir naiviai S. T. aiškina dėžių suradimo aplinkybes: naktį, niekam nepasakius, kur yra paslėptos dėžės, jis su draugais krūmuose surado dėžes, pritvirtino prie jų rankenas, kad būtų patogiau nešti, atnešė jas prie geležinkelio ir dar laukė 3-4 val., kol atvyko traukinys. Visi šie ir nuosprendyje aptarti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad S. T. organizavo cigarečių gabenimą kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 4 d. ir 199 str. 1 d.

Bausmė S. T. paskirta teisingai. Teismas vadovavosi BK 54 str., 61 str. nuostatomis, įvertino jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei neigiamą asmenybės charakteristiką: S. T. , būdamas jauno amžiaus, nuteistas trečią kartą, teistumas nėra išnykęs ir šįkart nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimą, buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir į padaryto nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, parinkta teisinga bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jo trukmė nustatyta artima minimumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.