Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – E. L., jo šeimos nariui S. L.,

nuotoliniu būdu dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, VšĮ „Šeškinės poliklinika“ atstovui Viktorui Valantiejui, gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,

teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nutraukimo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslingumo ir susipažino su bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi E. L., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje bei 259 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2020 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta Vilniaus savivaldybės VšĮ Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centro išvada apie E. L. sveikatos būklę. Komisijos išvadoje nurodoma, kad pacientui E. L. atlikus psichiatrinę ekspertizę diagnozuota: (duomenys neskelbtini), klinikoje vyravo įtampa, nerimas, nerealūs ateities planai, nestabilūs afektai, kritikos stoka. Stebėjimo psichikos sveikatos centre metu, pacientas visada paskirtu laiku atvykdavo į PSC pas socialinį darbuotoją, gydantį gydytoją psichiatrą. Stebėjimo metu, paskutinius keletą mėnesių, stebimas psichikos pagerėjimas: realūs planai, nori pradėti dirbti, ieško darbo, nevartoja narkotinių medžiagų. Pacientas šiuo metu nedirba, gyvena su šeima, teigia, kad apie metus laiko narkotikų nevartoja. 2021 m. kovo 2 d. atliktas narkotinių medžiagų vartojimo testas – atsakymai neigiami. Komisija, pagal esamą medicininę dokumentaciją apie pacientą E. L., rekomenduoja nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

VšĮ Šeškinės poliklinikos atstovas V. Valantiejus teismo posėdžio metu teikimą palaikė, papildomai nurodė, kad per pusmetį, stebėjimo metu, paskutinius kelis mėnesius stebimas E. L. psichinės būsenos pagerėjimas, pacientas išsako realius ateities planus, norėtų pradėti dirbti, ieško darbo, išsako motyvus, kad dėl karantino apsunkintos darbo paieškos. Pacientas neigia vartojantis narkotines medžiagas, savanoriškai sutiko atlikti testą, ir atlikus narkotinių medžiagų vartojimo testą, atsakymas buvo neigiamas. Komisija tuo grindžia savo siūlymą nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pacientas savo būsenos atžvilgiu yra pakankamai kritiškas. Kadangi pacientui nebuvo skiriami medikamentai, nebuvo pagrindo skirti medikamentus, vyko tik paciento stebėjimas, bendravimas, ir pasekoje kelių mėnesių stebėjimo, buvo matomas psichinės būsenos pagerėjimas, realūs ateities planai, bei narkotinių medžiagų nevartojimas. Jam šiuo metu joks gydymas nereikalingas, medikamentinio gydymo jis atsisakė, ir jam nutraukus priverstinį gydymą, jei bus poreikis, jis galės dėl gydymo kreiptis savarankiškai. Paciento realūs planai užsidirbti kuriant muziką namuose gydytojui yra patikimi, ir netikėti juo nėra pagrindo. Muzikos kūrimas kaip muzikos terapija teigiamai veikia pacientą, tačiau šiuo metu iš tokios veiklos gan sunku išgyventi, nes daug tokių veiklų uždaryta, tačiau jis motyvuotas dirbti bet kokį prieinamą darbą.

Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė, E. L. teismo posėdyje neprieštaravo, kad priverstinis gydymas būtų nutrauktas. Nurodė, kad yra motyvuotas žmogus, turi įkūręs savo studiją, turi aparatūra, kuria muziką, siekia teikti tokias paslaugas kitoms studijoms, klubams, siekia iš to užsidirbti. Nori dalyvauti pramogų versle, tačiau dar neturi tokios komandos. Yra meniškas, filosofiškas žmogus. Nori būti pilnavertis pilietis, prašo nutraukti priverstinį gydymą, kuris jam buvo skirtas jam nedalyvaujant. Nori dirbti bet kokį darbą, anksčiau yra dirbęs tiek statybose, tiek bare, nes pinigai reikalingi pragyvenimui, o iš savo kūrybos (muzikos) dar neuždirba. Turi sukūręs du albumus, juos platino internete. Nors neturi muzikinio išsilavinimo, kuria elektroninę muziką, yra ne tik kompozitorius, bet ir atlikėjas, didžėjus, kaip savo studijos agentas siūlo kitoms studijoms savo kūrybą, tačiau konkrečių pasiūlymų dar negavo. Nurodė, kad muzika yra jo pašaukimas, su prodiuseriais pradėjo bendrauti dar būdamas 15 metų, po ko pradėjo kurti muziką.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė, E. L. šeimos narys S. L. sutiko, kad priverstinis gydymas sūnui būtų nutrauktas. Taip pat nurodė, kad sūnus priverstinai gydomas daugiau nei pusę metų, jis pasikeitė į gerą pusę, tapo labiau savarankiškas, leidžia laiką namuose, kuria dainas, muziką, repą. Jo sukurtos dainos buvo patalpintos internete, iš muzikos jis pragyvena. Sūnus šiuo metu nedirba gal kokius 4 mėnesius. Sūnus neturi didybės manijos, gal tik teisme šiek tiek susijaudinęs. Iki priverstinio gydymo, sūnus nesigydė.

Prokuroras teismo posėdyje teikimą palaikė, atsižvelgiant, kad nebuvo skirtas medikamentinis gydymas, o tik medicininis stebėjimas, stebėjimo metu nefiksuota jokių aplinkybių, kad padidėtų nuteistojo socialinis pavojingumas, konstatuotas psichikos būsenos pagerėjimas, todėl siūlė teikimą tenkinti.

Advokatas Aleksandr Palamarčuk prašė teikimą tenkinti, nurodydamas, kad priverstinis gydymas, kurį siūlomą nutraukti, E. L. pasireiškė tik jo stebėjimu, jokių medikamentų ar terapijos taikyta nebuvo, ir priverstinis gydymas pasireiškė jo tam tikrų teisių suvaržymu, kuris matomai nėra būtinas, kai asmuo nėra socialiai pavojingas sau ar aplinkiniams. Nėra pagrindo tęsti toliau priverstinį gydymą, prašo jį nutraukti.

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Sutinkamai su BPK 405 straipsnio 3 dalimi, teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, - jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, -jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti tęsiama, keičiama ar panaikinama. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Nagrinėjant teikimą, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi E. L., kuris padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, būdamas nepakaltinamu, taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas, priimdamas minėtą nutartį, rėmėsi Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-50/2019 išvadomis bei eksperto paaiškinimų teisme, kad E. L. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini) ir pagal savo psichikos būseną negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir valdyti.

Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. VšĮ Šeškinės poliklinikos psichikos sveikatos centro komisijos išvadą, teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovo, t.y. gydančio gydytojo pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad E. L. sveikatos būklė per tą laiką, kai jis stebimas ambulatoriškai, pasikeitė, psichinė būsena pagerėjo, reguliariai lankėsi centre pas socialinius darbuotojus, gydantį gydytoją, kritiškas savo psichinei būsenai, narkotinių medžiagų nevartoja. Teismas nustatė, kad E. L. šiuo metu gyvena su motina, yra jos prižiūrimas, nors šiuo metu nedirba, tačiau motyvuotas dirbti, yra kūrybinga asmenybė. Nenustatyta, kad asmuo būtų pavojingas visuomenei, t. y. dėl jo psichikos būklės būtų galima tikėtis žalingo elgesio sau ir kitiems. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertna, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laikotarpis yra pakankamas, E. L. socialinis pavojingumas sumažėjęs, jo psichinė būklė yra stabili, pagerėjusi, gydymas gali būti tęsiamas bendrais pagrindais, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.