Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-8901-473/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-14
Bylos Nr.: eI-8901-473/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03452-2016-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: G. S.
Atsakovas: Lietuvos
Advokatai: Justinas Borevičius, Dalia Foigt-Norvaišienė

Kategorijos

1.16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr.eI-8901-473/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03452-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjai G. S., pareiškėjos atstovui advokatui Justinui Borevičiui, atsakovės Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms advokatei Daliai Foigt-Norvaišienei, Editai Žaltauskei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovei Lietuvos darbo biržai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. S. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–6), kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės 2016-07-29 įsakymą Nr. K-233 „Dėl Užimtumo rėmimo skyriaus ES paramos valdymo poskyrio vedėjos G. S. atleidimo iš pareigų“; 2) pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į Užimtumo rėmimo skyriaus ES paramos valdymo poskyrio vedėjos, A lygio 14 kategorijos I kvalifikacinės klasės arba lygiavertes pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (nuo 2019-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad nuo 2012 metų dirbo Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos A lygio 14 kategorijos pareigose. Pareiškėjai 2016-07-25 pasirašytinai buvo įteiktas 2016-07-22 įspėjimas apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą, kuriuo buvo įspėta, jog nuo 2016-07-29 ji bus atleista iš užimamų pareigų nepasibaigus įspėjimo terminui, perkeliant atleidimo datą iki to laiko, kada turėtų pasibaigti įspėjimo terminas, jeigu per įspėjimo laikotarpį nebus galimybės jos paskirti į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o tokių pareigų neesant – į žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėjai sutikus. Pareiškėja 2016-07-26 buvo pasirašytinai supažindinta su ginčijamu 2016-07-29 įsakymu Nr. K-233. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo tinkamai įspėta apie pareigybės panaikinimą, kadangi vietoje dviejų mėnesių įspėjimo termino, ji buvo įspėta likus vos keturioms dienoms prieš atleidimą, taip pat Lietuvos darbo birža neįgyvendino savo pareigos siūlyti pareiškėjai kitas galimas užimti to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjos dalyvavimas jos užimamos pareigybės panaikinimo procese buvo visiškai eliminuotas, kadangi per keturias darbo dienas nuo įspėjimo iki atleidimo iš užimamų pareigų dienos, pareiškėjai nebuvo pateiktas joks pasiūlymas dėl kitų galimų užimti pareigų, o ir pačios atsakovės nustatytas įspėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas ir neprotingas. Esamoje situacijoje buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas valstybės tarnautojos teisėtų lūkesčių principas. Nors atsakovė pareiškėjos atleidimo datą perkėlė į laikotarpio, kuris atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio1 dalyje nustatytą minimalų valstybės tarnautojo informavimo apie panaikinamą pareigybę terminą, tačiau atleidimo datos perkėlimas nėra tapatus Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų pranešimų apie panaikinamą pareigybę įteikimo terminui. Atleidimo datos perkėlimas nešalina atsakovės atsakomybės dėl įspėjimo terminų nesilaikymo ir nesudaro pagrindo atleidimo iš užimamų pareigų laikyti teisėtu. Nuo 2016-09-27 pareiškėjai taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis, pagal kurią buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, šešis mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigos, tai reiškia, kad atsakovei nepagrįstai sutrumpinus įspėjimo terminą, ji išvengė pareigos pareiškėjai siūlyti užimti kitas pareigas, o kadangi kitos pareigybės siūlymas yra galimas tik iki pareigybės panaikinimo, pareiškėja iki 2016-09-07 negalės būti priimta į jokias kitas pareigas. Pareiškėja nuo 2016-07-26 iki 2016-07-29 negavo pasiūlymų užimti to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigų, taip pat, nebuvo supažindinta su pareigybės panaikinimu ir kitais numatytais vykdyti struktūriniais pertvarkymais susijusia informacija. Iš Personalo skyriaus pareiškėja sužinojo, kad jos pareigybės panaikinimo ir atleidimo iš pareigų įsakymo priėmimo dieną, t. y. 2016-07-29, nei vienos naujos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas dar nebuvo įsigaliojęs. Atsakovės struktūrinių padalinių nuostatai ir pareigybių aprašymai, Lietuvos darbo biržos direktorės įsakymais buvo patvirtinti tik 2016-07-28, t. y. dieną prieš pareiškėjos atleidimą, o įsigaliojo jau po pareiškėjos atleidimo iš pareigų, t. y. 2016-08-01. Taigi, pareiškėjos atleidimo iš darbo dieną dar negaliojant naujiems pareigybių aprašymams, naujai įsteigtos pareigybės, kurių bendruosius ir specialiuosius gebėjimus pareiškėja atitiktų, jai dar negalėjo būti siūlomos. Palyginus pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas su naujai įsteigto Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatais darytina išvada, kad šis naujai įsteigtas struktūrinis padalinys turi iš esmės analogiškas funkcijas, uždavinius ir tikslus, t. y. Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjo pareigybės funkcijos buvo perkeltos į Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatus. Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatų 8.3.1, 8.3.2, 8.3.3, 8.3.4, 8.3.5, 8.3.6, 8.3.7, 8.3.8, 8.3.9, 8.3.10, 8.3.11, 8.3.12 punktuose nurodytos funkcijos yra identiškos pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.5, 7.6, 7.7, 7.8, 7.9, 7.10, 7.11, 7.12, 7.13, 7.14, 7.15, 7.16, 7.17 punktuose nurodytoms funkcijoms. Taigi, pareiškėjos pagrindinės funkcijos ir paskirtis nebuvo panaikintos, o tik perkeltos į Užimtumo rėmimo skyrių. Faktiškai Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyris, kuriame pareiškėja užėmė poskyrio vedėjos pareigas, tiesiog buvo pervadintas į Užimtumo rėmimo skyrių, o pareiškėjos užimama Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos pareigybė išliko, tačiau jos pavadinimas keitėsi tiek, kiek keitėsi paties struktūrinio padalinio pavadinimas, tuo nekeičiant pačios pareigybės paskirties ir funkcijų apimties. Atsakovė, pažeisdama atleidimo procedūras, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje nustatytą teisę pareiškėjai dalyvauti neeiliniame vertinime, nesuteikdama jai galimybės gauti labai gerą įvertinimą ir Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nustatytas skatinimo priemones. Pareiškėja Lietuvos darbo biržoje dirbo ilgiau nei 23 metus, per šį laiką buvo susiformavę stiprūs emociniai ryšiai. Per visą darbo laikotarpį pareiškėja buvo vertinama tik gerai ir labai gerai, nuolat kėlė kvalifikaciją, per visą darbo laikotarpį už puikius darbo rezultatus buvo periodiškai skatinama ir turėjo I kvalifikacinę klasę, buvo gavusi ne vieną padėkos raštą bei apdovanota Socialinės apsaugos ir darbo ministro už ilgametį pavyzdingą bei nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą „Gerumo žvaigžde“. Neteisėtas ir itin skubotas atleidimas iš darbo turėjo įtakos pareiškėjos sveikatos būklei. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė didelį stresą, pažeminimą, emocinius išgyvenimus, dalykinės reputacijos pablogėjimą, sveikatos sutrikimus, kuriuos gydė vartodama medikamentus. Be to, buvo apribota pareiškėjos galimybė tęsti darbą valstybės tarnyboje, sugriauti karjeros lūkesčiai, dėl to atsirado nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjai turi būti atlyginta 5 000 Eur neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos darbo birža prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 59–66, 67–74). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovės paaiškino, kad pareiškėjos atleidimą lėmė Lietuvos darbo biržoje vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kuriuos inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-07-15 įsakymo Nr. A1-366 1.1 punktu buvo patvirtinta nauja Lietuvos darbo biržos administracijos struktūra, kuri įsigaliojo 2016-08-01 ir galiojo iki 2016-08-31. To paties įsakymo 1.2 punktu patvirtinta nauja Lietuvos darbo biržos administracijos struktūra įsigaliojo nuo 2016-09-01. Taigi socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu suplanuota visus struktūrinius pertvarkymus atlikti per itin trumpą laiko tarpą, kuris nesiekė nei dviejų mėnesių. Pareiškėjos atleidimo datos perkėlimas buvo nulemtas objektyviai paaiškinamomis aplinkybėmis, kurių Lietuvos darbo birža negalėjo išvengti, kadangi sprendimą dėl naujos Lietuvos darbo biržos struktūros priėmė socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos darbo birža, organizuodama pareiškėjos atleidimą, vadovavosi socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme nurodytais terminais. Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-07-28 priimtais įsakymais Nr. V-591, V-592, V-593, V-594, V-595, V-596, V-597 buvo keičiami struktūrinių padalinių nuostatai, pareigybių pavadinimai ir pareigybių aprašymai, tačiau nauji struktūriniai padaliniai nebuvo steigiami. Kadangi, Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyris buvo Užimtumo rėmimo skyriaus struktūrinis padalinys, o jo pagrindinės vykdomos funkcijos tapačios Užimtumo rėmimo skyriaus vykdomoms funkcijoms, siekiant išvengti vykdomų funkcijų dubliavimo Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio funkcijos buvo perduotos Užimtumo rėmimo skyriui. Užimtumo rėmimo skyrius perėmė vykdyti savo struktūrinio padalino, kuris naikinamas nuo 2016-08-01 vykdytas funkcijas. Naujas skyrius ar naujos pareigybės nebuvo įsteigtos. Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos departamento 2015-07-22 Rekomendacijas dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo, atliekant įstaigų struktūrinius pertvarkymus, pateiktus išaiškinimus, kad „vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas“, buvo priimtas sprendimas pareiškėjos atleidimo datą perkelti į 2016-09-26 kol sueis įspėjimo apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą terminas. Pareiškėja 2016-07-29 buvo informuota apie tai, kad Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vykdomos funkcijos dubliuoja Užimtumo rėmimo skyriaus pagrindines vykdomas funkcijas, todėl, nuo 2016-08-01 šios funkcijos bus perskirtos Užimtumo rėmimo skyriui, taip pat buvo informuota, kad Užimtumo rėmimo skyriaus vykdomos funkcijos, susijusios su kontrole bus perduodamos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriui, funkcijos, susijusios su planavimu bus perduotos Veiklos vystymo departamento Veiklos ir priemonių planavimo skyriui, funkcijos, susijusios su priežiūra bus perduodamos Finansų, teisės ir pirkimų departamento Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriui, pareiškėjos vykdytos funkcijos bus perskirstytos ir nuo 2016-08-01 iki 2016-09-01 bus vykdomos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjos pagal Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą. Taip pat, pokalbio metu pareiškėja buvo supažindinta su įsakymu Nr. V-574 patvirtintu pareigybių sąrašu, taip pat su nuo 2016-08-01 esančiomis septyniomis laisvomis karjeros valstybės tarnautojo pareigybėmis (EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė A lygis 12 kategorija, Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vedėjo pareigybė A lygis 14 kategorija, Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė A lygis 12 kategorija, Veiklos vystymo departamento direktoriaus pareigybė A lygis 17 kategorija, Personalo valdymo skyriaus vedėjo pareigybė A lygis 14 kategorija, Personalo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė A lygis 12 kategorija, Veiklos valdymo departamento direktoriaus pareigybė A lygis 17 kategorija). Tačiau, pareiškėjai susipažinus su esančiomis laisvomis karjeros valstybės tarnautojo pareigybėmis ir išanalizavus laisvų karjeros valstybės tarnautojo pareigybėms keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, pareigybių kategorijas, pareiškėja buvo informuota, kad šiuo metu Lietuvos darbo birža negali pasiūlyti pareiškėjai laisvų pareigybių, kurias ji galėtų užimti, kadangi neatitinka pareigybėse nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Valstybės tarnybos įstatyme nenumatyta prievolė darbdaviui siūlyti aukštesnės kategorijos pareigybes valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, todėl pareiškėjai nebuvo siūloma užimti Veiklos vystymo departamento direktoriaus ir Veiklos valdymo departamento direktoriaus pareigybes. Pareiškėja dėl sveikatos patikrinimo kreipėsi tik 2016-08-19, t. y. po trijų savaičių po atleidimo, taigi pareiškėjos neva patirtus sveikatos sutrikimus galėjo sukelti ir kitos aplinkybės, įvykusios po jos atleidimo iš pareigų. Išraše pažymėta, kad pareiškėja tiriama pagal asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą, vadinasi, pareiškėja turėjo sveikatos problemų dar iki ją atleidžiant iš užimamų pareigų Lietuvos darbo biržoje. Išraše nėra pažymėta, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimus lėmė stresas ar dvasiniai išgyvenimai dėl atleidimo iš darbo, ar kad nurodyti nusiskundimai sukelti vieno konkretaus įvykio, tačiau nėra bendros sveikatos būklės pasekmė.

Teisminio proceso metu atsakovė 2016-09-22 raštu Nr. Dd-3134 pasiūlė pareiškėjai užimti Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybes (A lygio 11 kategorijos valstybės tarnautojo arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį), Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, Kauno teritorinės darbo biržos Kauno skyriaus Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjo pareigybę (t. t. II, b. l. 73, 74, 75, 76), o 2016-09-22 raštu Nr. Sd-3133 „Dėl kito darbo pasiūlymo“ pasiūlė pareiškėjai užimti A lygio 11 kategorijos valstybės tarnautojo Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, paliekant pareiškėjai suteiktą kvalifikacinę klasę, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, su tarnybiniu atlyginimu 18,85 BMA Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, su tarnybiniu atlyginimu 18,85 BMA Veiklos buhalterinės apskaitos vyriausiojo specialisto pareigas, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, su tarnybiniu atlyginimu 18,85 BMA Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, be to, pasiūlė pasinaudoti tarnybinio kaitumo galimybe į A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjo pareigas (t. II, b. l. 77, 112).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalyje.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016-07-29 įsakymo Nr. K-233 „Dėl Užimtumo rėmimo skyriaus ES paramos valdymo poskyrio vedėjos G. S. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pareiškėja atleista iš A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjo pareigų 2016-07-29 nepasibaigus įspėjimo apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą terminui, perkeliant atleidimo datą į 2016-09-26, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja nuo 2012-05-04 užėmė Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos A lygio 14 kategorijos pareigas (t. I, b. l. 7–9).

Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. V-476 (2011-06-09 redakcija Nr. V-279) patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio nuostatų 5.1 punkte buvo nustatyta, kad poskyris nustatyta tvarka viešai skelbia bei atsiskaito už Europos Sąjungos struktūrinės paramos, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų projektų įgyvendinimo rezultatus; organizuoja ir kartu su teritorinėmis darbo biržomis vykdo suinteresuotų asmenų konsultavimą apie Europos Sąjungos struktūrinės, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų paramos gavimo galimybes (5.2 punktas); dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo ir planavimo procese, rengia nustatyta tvarka projektus paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų gauti ir juos įgyvendina (5.3 punktas); dalyvauja pagal poreikį kitų institucijų rengiamuose Europos Sąjungos struktūrinės ir kitos paramos projektuose (5.4 punktas); atlieka projektų įgyvendinimo patikras (5.6 punktas), kontroliuoja projektų veiklų įgyvendinimą ir nustatytų rodiklių pasiekimą (5.8 punktas), teikia metodinę pagalbą projektų administravimo grupėms ir teritorinėms darbo biržoms projektų įgyvendinimo klausimais (5.9 punktas), (t. IV, b. l. 127–129). Analogiškos funkcijos atitinkamai buvo įtvirtintos Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. V-476 patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatų 7.3.1, 7.3.2, 7.3.3, 7.3.4, 7.1.3, 7.1.2, 7.1.6 punktuose (t. IV, b. l. 130–134).

Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011-06-09 įsakymu Nr. V-279 (Lietuvos darbo biržos 2012-04-24 įsakymo Nr. V-211 redakcija) patvirtinto Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos pareigybės aprašymo II dalyje nustatyta Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjo pareigybės paskirtis – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti poskyrio veiklą, administruojant Europos struktūrinės paramos, Europos prisitaikymo prie globaliozacijos ir kitų fondų įgyvendinamus projektus ir rengiant paraiškas Europos Sąjungos bei kitų fondų paramai gauti, o V dalyje nustatytos šio poskyrio vedėjo vykdomos funkcijos. (t. I, b. l. 7–9). Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-07-25 įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2016-08-01 buvo panaikintas Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyris, kurio funkcijos buvo perduotos Užimtumo rėmimo skyriui (t. I, b. l. 78–92). Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu (Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-07-28 įsakymo Nr. V-591 redakcija) patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatų II skyriuje nustatyti skyriaus uždaviniai ir funkcijos. Esminės vykdomos funkcijos yra darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo didinimo srityje (8.1 punktas), socialinės atskirties mažinimo srityje (8.2 punktas), Europos Sąjungos, tarptautinių ir kitų fondų lėšų įsisavinimo srityje (8.3 punktas), ir kt. (t. I, b. l. 50–54). Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-07-25 įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2016-09-01 buvo panaikintas Užimtumo rėmimo skyrius ir jo funkcijos, susijusios su kontrole buvo perduotos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriui (t. III, b. l. 11–14), funkcijos susijusios su planavimu – Veiklos vystymo departamento Veiklos ir priemonių planavimo skyriui (t. III, b. l. 24–27), funkcijos, susijusios su priežiūra – Finansų, teisės ir pirkimų departamento Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriui (t. III, b. l. 67–70).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2016-07-15 įsakymo Nr. A1-366 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ 1.1 ir 1.2 punktais patvirtino Lietuvos darbo biržos administracijos struktūrą, 2 punktu pripažino netekusiais galios socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-07-05 įsakymą Nr. A1-319, 2016-04-28 įsakymą Nr. A1-227, 2016-05-23 įsakymą Nr. A1-264 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“, 3 punktu nustatė, kad šio įsakymo 1.1 punktas įsigalioja 2016-08-01 ir galioja iki 2016-08-31, šio įsakymo 2 punktas įsigalioja 2016-08-01, o šio įsakymo 1.2 punktas įsigalioja 2016-09-01. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-20 nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktu. (t. I, b. l. 10, 75, ).

Lietuvos darbo birža 2016-07-22 įspėjimu Nr. Sd-2424 „Apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą“ informavo pareiškėją, be kita ko, apie jos pareigybės panaikinimą, įspėjo, kad pareiškėja nuo 2016-07-29 bus atleista iš užimamų pareigų , perkeliant atleidimo datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Pareiškėja su šiuo įspėjimu pasirašytinai supažindinta 2016-07-25 (t. I, b. l. 17).

Lietuvos darbo biržos direktorius 2016-07-25 įsakymo Nr. V-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūrinių pertvarkymų“ 2.1.1–2.1.9 punktais panaikino Darbo išteklių skyriaus Darbo rinkos paslaugų poskyrį, Informacinių technologijų skyrių, Personalo ir administravimo skyrių, Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrį, Finansų ir apskaitos skyriaus Europos Sąjungos paramos apskaitos poskyrį, Centralizuotą vidaus audito skyrių, Finansų ir apskaitos skyrių, Darbo išteklių skyrių, Užimtumo rėmimo skyrių, 2.2.24 punktu panaikino pareiškėjos užimamą Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjo pareigybę, 3.1.1–3.1.5.3 punktais įsteigė Kokybės vadybos ir kontrolės skyrių, Veiklos vystymo departamentą su skyriais: Veiklos ir priemonių planavimo skyrių, Personalo valdymo skyrių, Informacinių technologijų plėtros skyrių, Veiklos valdymo departamentą su skyriais: Dokumentų valdymo skyrių, Turto valdymo skyrių, Informacinių technologijų priežiūros skyrių, Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamentą su skyriais: Metodologijos ir stebėsenos skyrių, Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyrių, Finansų, teisės ir pirkimų departamentą su skyriais: Veiklos buhalterinės apskaitos skyrių, Priemonių buhalterinės apskaitos skyrių, Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyrių, 3.2.1–3.2.33 punktais įsteigė Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vedėjo pareigybę, keturias Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Veikos vystymo departamento direktoriaus pareigybę, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo pareigybę, dvi Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Personalo valdymo skyriaus vedėjo pareigybę, tris Personalo valdymo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Informacinių technologijų plėtros skyriaus vedėjo pareigybę, šešias Informacinių technologijų plėtros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Veiklos valdymo departamento direktoriaus pareigybę, Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybę, keturias Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Turto valdymo skyriaus vedėjo pareigybę, Turto valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę, Informacinių technologijų priežiūros skyriaus vedėjo pareigybę, aštuonias Informacinių technologijų priežiūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, keturias Darbo išteklių skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento direktoriaus pareigybę, Metodologijos ir stebėsenos vedėjo pareigybę, septynias Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjo pareigybę, šešias Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Finansų, teisės ir pirkimų departamento direktoriaus pareigybę, Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybę, tris Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybę, tris Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybę, tris Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, dvi Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybes, Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, 6.1.1–6.1.21 punktais patvirtino struktūrinių padalinių nuostatus, 6.2.1–6.2.21.4 punktai valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių aprašymus, nustatė, kad šio įsakymo 1.1, 2.1.1–2.1.5, 2.2.1–2.2.40, 3.1.1–3.1.3.3, 3.2.1–3.2.18, 6.1.1–6.1.11, 6.2.1–6.2.3.2, 6.2.4–6.2.4.2, 6.2.5–6.2.8.2, 6.2.9–6.2.9.9, 6.2.11–6.2.11.5, 6.2.21.2–6.2.21.3 punktai įsigalioja nuo 2016-08-01, šio įsakymo 6.1.2, 6.2.3.3, 6.2.4.3, 6.2.10–6.2.10.4, 6.2.21.1 punktai įsigalioja nuo 2016-08-01 ir galioja iki 2016-08-31, įsakymo 1.2, 2.1.6–2.1.9, 2.2.41–2.2.68, 2.2.69, 3.1.4–3.1.5.3, 3.2.19–3.2.33, 6.1.12–6.1.21, 6.2.3.4, 6.2.4.5, 6.2.8.3–6.2.8.6, 6.2.12–6.2.20.6, 6.2.21.4, 8.3–8.4, 9.9-9.18 punktai įsigalioja nuo 2016-09-01 (t. I, b. l. 78–92).

Lietuvos darbo biržos direktorius 2016-07-25 įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūrinių pertvarkymų“ patvirtintų valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų matyti, kad Kokybės vadybos ir kontrolės skyriuje, Veiklos ir priemonių planavimo skyriuje, Personalo valdymo skyriuje, Informacinių technologijų skyriuje, Turto valdymo skyriuje, Informacinių technologijų priežiūros skyriuje, Metodologijos ir stebėsenos skyriuje, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriuje, EURES nacionalinio koordinavimo skyriuje įsteigtos A lygio 14 kategorijos šių skyrių vedėjų pareigybės, o Dokumentų valdymo skyriuje, Komunikacijos skyriuje, Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriuje, Veiklos buhalterinės apskaitos skyriuje, Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriuje ir Viešųjų pirkimų skyriuje įsteigtos A lygio 15 kategorijos šių skyrių vedėjų pareigybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai 1996-03-27, 2001-04-20, 2004 metais (tiksli data nenurodyta), 2006-04-10, 2014-10-30, 2015-10-20 už ilgametį darbą ir veiklos rezultatus įteikti Lietuvos darbo biržos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padėkos raštai (t. II, b. l. 63–67, t. IV, b. l. 36, 37), 2007-04-04 pareiškėja apdovanota ženklu „Gerumo žvaigždė“ (t. IV , b. l. 36).

Iš pareiškėjos pateiktų duomenų apie eitas pareigas matyti, kad pareiškėja 1991–2009 Lietuvos darbo biržoje užėmė Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės pareigas (t. V, b. l. 4), 2010 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje užėmė Finansų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo padėjėjos pareigas (t. I, b. l. 55, 56, t. V, b. l. 11–14), 2011–2012 metais Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos užėmė Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pareigas (t. I, b. l. 55, 56, t. V, b. l. 11–14), 2012–2016 metais Lietuvos darbo biržoje užėmė Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos pareigas (t. I, b. l. 55, 56, t. V, b. l. 11–14).

Iš Užsienio kalbų mokymo centro sertifikato matyti, kad pareiškėja nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio iki 2007 metų gruodžio mėnesio baigė A.2.2 lygio anglų kalbos kursus (t. I, b. l. 62–64). Iš VšĮ Anglų kalbos studijos išduotos pažymos Nr. AKSJE16NO02101 „Apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį“ matyti, kad pareiškėjos anglų kalbos mokėjimo lygis 2016-11-02 pagal Bendruosius Europos kalbos matmenis yra B1 (t. V, b. l. 10).

Į byla pateiktas Diplomas Nr. 116942 patvirtina pareiškėjos įgytą ekonomisto kvalifikaciją (t. IV, b. l. 33). Išrašas iš studijų knygelės patvirtina, kad pareiškėja studijuodama Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų V. Kapsuko universitete (dabar – Vilniaus universitetas) studijavo, be kita ko, ekonomiką, išklausė buhalterijos, ūkinės veiklos analizės, revizijos ir kontrolės, ūkio planavimo, gamybos valdymo dalykus (t. V, b. l. 18, 19).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nuo 2006-03-01 iki 2006-12-21 dalyvavo organizacijų lyderių mokymo programoje (OLYMP) (t. IV, b. l. 41), 2004-03-18 dalyvavo seminare „Viešųjų pirkimų organizavimas, pirkimo sutarčių sudarymas“ (t. IV, b. l. 45), nuo 2005-09-23 iki 2005-10-07 išklausė kursą „Institucijos strateginio veiklos plano rengimas“ (t. IV, b. l. 46), 2002-12-19 dalyvavo renginyje „Derybos, bendravimas ir valdymas“ (t. IV, b. l. 47), 2004-03-10 dalyvavo administracinių gebėjimų tobulinimo programos renginyje „Efektyvus vadovavimas“ (t. IV, 50), 2001-10-18 dalyvavo mokymo renginyje „Viešųjų pirkimų organizavimas, pirkimo sutarčių sudarymas bei jų administravimas“ (t. IV, b. l. 73), 2002-02-13 dalyvavo seminare „Paslaugų administravimo viešajame sektoriuje tobulinimas“ (t. IV, b. l. 77), 2002-10-25 dalyvavo renginyje „Strateginis planavimas ir programų rengimas“ (t. IV, b. l. 80), ir kt.

Iš atsakovės pateiktų duomenų apie to paties lygio ar žemesnes pareigybes, kurias pareiškėjos nuomone (t. IV, b. l. 27–31) Lietuvos darbo birža turėjo galimybę jai pasiūlyti, matyti, kad Turto ir valdymo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojui R. U., nuo 2012-06-19 dirbusiam Lietuvos darbo biržoje, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vadybos ir verslo administravimo kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiam anglų kalbą A2, rusų kalbą – C2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į anksčiau vykdytas funkcijas; Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojai A. V., nuo 2008-09-09 dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomikos kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiai anglų kalbą A2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į anksčiau vykdytas funkcijas; Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotojai J. S., nuo 2005-03-01 dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aplinkos inžinerijos kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiai anglų kalbą A2, rusų kalbą – B2, vokiečių kalbą – B2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą; Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigoms užimti priimtas naujas darbuotojas J. V. P. Šiai pareigybei nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą; Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigybė pasiūlyta Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausiajai specialistei R. Š., nuo 2010-10-01 dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, inžinieriaus ekonomisto kvalifikaciją, mokančiai anglų kalbą A2, vokiečių kalbą – A1 lygmeniu; Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigybė pasiūlyta Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. D., nuo 2010-11-25 dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, edukologijos kvalifikacija ir bakalauro laipsnį bei auklėtojo kvalifikaciją, socialinio darbo magistro laipsnį, mokančiai anglų kalbą A2, rusų kalbą – C2, lenkų kalbą B2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į anksčiau vykdytas funkcijas; Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigybė pasiūlyta Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausiajai specialistei L. Č., nuo 2012-04-03 dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, inžinieriaus sistemotechniko kvalifikacija, mokančiai anglų kalbą A1, rusų kalbą – C2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į anksčiau vykdytas funkcijas; Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos yra du laisvi etatai. Šioms pareigybėms užimti taikomas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities vadybos ir verslo studijų krypties išsilavinimą, mokėti anglų kalbą B1 lygmeniu; Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos yra vienas laisvas etatas. Šioms pareigybėms užimti taikomas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities vadybos, verslo ir vadybos studijų krypties išsilavinimą, mokėti anglų kalbą B2 lygmeniu; Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė pasiūlyta I. B., kuri buvo perkelta iš Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių vedėjos pareigų, turinčiai ekonomikos studijų krypties išsilavinimą; Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė pasiūlyta Personalo ir administravimo skyriaus vedėjai I. M., nuo 2012-08-01 dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, biologijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikacija, mokančiai anglų kalbą A2, rusų kalbą – B2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į anksčiau vykdytas funkcijas; Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybei užimti priimtas naujas darbuotojas (t. IV, b. l. 3–18, 27–31).

Lietuvos darbo biržos direktorius 2016-07-28 įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. V-476 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitė patvirtintus Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 476 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“, išdėstė Darbo išteklių skyriaus, Užimtumo rėmimo skyriaus ir Viešųjų pirkimų skyriaus nuostatus nauja redakcija bei nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja 2016-08-01 (t. I, b. l. 19–29).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2016-08-19 išrašas patvirtina, kad pareiškėja buvo tiriama pagal asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo siuntimu (t. I, b. l. 14–15).

Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-07-29 įsakymu Nr. K-233 „Dėl Užimtumo rėmimo skyriaus ES paramos valdymo poskyrio vedėjos G. S. atleidimo iš pareigų“, pareiškėja atleista iš A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos pareigų 2016-07-29, nepasibaigus įspėjimo apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą terminui, perkeliant atleidimo datą į 2016-09-26. Įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalimi, 177 straipsniu, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-07-15 įsakymu Nr. A1-366 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-07-25 įsakymu Nr. A1-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūrinių pertvarkymų“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai 2016-07-25 įteiktas įspėjimas apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą (t. I, b. l. 13).

Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. V-741 „Dėl naujų pareigybių steigimo“ nuo 2016-10-01 įsteigtos 2 Veiklos vystymo departamento Veiklos priemonių planavimo skyriaus vyriausiųjų specialistų A lygio 13 ir 12 kategorijų pareigybės, Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, specialybė, Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį specialybė, Finansų, teisės ir pirkimų departamento Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybė (t. V, b. l. 33, 34).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio, vykusio 2016-09-02, metu liudytoja I. M. paaiškino vykusio Lietuvos darbo biržos reorganizavimo aplinkybes bei procedūras nurodė, kad jai buvo pavesta pranešti darbuotojams apie vykdomą reorganizaciją. Taip pat nurodė, kad ji turi pedagoginį išsilavinimą, anksčiau dirbo Personalo skyriuje, o po reorganizacijos jai pasiūlytos pareigos atsižvelgiant į nepertraukiamą darbo stažą.

Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tais atvejais, kai atitinkamų tarnybos santykių Valstybės tarnybos įstatymas nereguliuoja, gali būti taikomos tik tokios kitų teisės aktų nuostatos ir tik tokia apimtimi, kad, be kita ko, nebūtų paneigta valstybės tarnautojo statuso (teisinės padėties) ir (ar) jo socialinių garantijų paskirtis bei esmė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012 ir kt.).

Pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (2 punktas); kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius (3 punktas); kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai (4 punktas); kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje (5 punktas); kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (6 punktas); šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (2 dalis).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010; kt.). Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad dalis pareiškėjos iki atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo išvadai, jog išliko ir pareiškėjos pareigybė. Pažymėtina, kad tokią poziciją formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus, savo praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012) taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kituose procesiniuose sprendimuose yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju.

Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti, ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, ar atlikus šiuos pertvarkymus pareiškėja nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar pareiškėjos funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-07-25 įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2016-08-01 buvo panaikintas Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyris, kurio funkcijos buvo perduotos Užimtumo rėmimo skyriui (t. I, b. l. 78–92). Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu (Lietuvos darbo biržos 2016-07-28 įsakymo Nr. V-591 redakcija) patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatų II skyriuje nustatyti skyriaus uždaviniai ir funkcijos. Esminės vykdomos funkcijos yra darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo didinimo srityje (8.1 punktas), socialinės atskirties mažinimo srityje (8.2 punktas), Europos Sąjungos, tarptautinių ir kitų fondų lėšų įsisavinimo srityje (8.3 punktas), ir kt. (t. I, b. l. 50–54). Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. V-476 (2011-06-09 redakcija Nr. V-279) patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio nuostatų 5.1 punkte buvo nustatyta, kad poskyris nustatyta tvarka viešai skelbia bei atsiskaito už Europos Sąjungos struktūrinės paramos, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų projektų įgyvendinimo rezultatus; organizuoja ir kartu su teritorinėmis darbo biržomis vykdo suinteresuotų asmenų konsultavimą apie Europos Sąjungos struktūrinės, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų paramos gavimo galimybes (5.2 punktas); dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo ir planavimo procese, rengia nustatyta tvarka projektus paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų gauti ir juos įgyvendina (5.3 punktas); dalyvauja pagal poreikį kitų institucijų rengiamuose Europos Sąjungos struktūrinės ir kitos paramos projektuose (5.4 punktas); atlieka projektų įgyvendinimo patikras (5.6 punktas), kontroliuoja projektų veiklų įgyvendinimą ir nustatytų rodiklių pasiekimą (5.8 punktas), teikia metodinę pagalbą projektų administravimo grupėms ir teritorinėms darbo biržoms projektų įgyvendinimo klausimais (5.9 punktas) (t. IV, b. l. 127–129). Analogiškos funkcijos atitinkamai buvo įtvirtintos Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. V-476 patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatų 7.3.1, 7.3.2, 7.3.3, 7.3.4, 7.1.3, 7.1.2, 7.1.6 punktuose (t. IV, b. l. 130–134). Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-07-25 įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2016-09-01 buvo panaikintas Užimtumo rėmimo skyrius ir jo funkcijos, susijusios su kontrole buvo perduotos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriui (t. III, b. l. 11–14), funkcijos susijusios su planavimu – Veiklos vystymo departamento Veiklos ir priemonių planavimo skyriui (t. III, b. l. 24–27), funkcijos, susijusios su priežiūra – Finansų, teisės ir pirkimų departamento Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriui (t. III, b. l. 67–70). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-07-25 įsakymu Nr. V-574, be kita ko, buvo panaikinta 10 Lietuvos darbo biržos struktūrinių padalinių, 69 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, įsteigta 16 naujų struktūrinių padalinių, patvirtintos 42 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, parvirtinti nauji struktūrinių padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių aprašymai, patvirtinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašai (t. I, b. l. 79–101). Taigi, iš surinktų duomenų matyti, kad Lietuvos darbo biržoje buvo vykdomi didelio masto struktūriniai pertvarkymai, susiję su Lietuvos darbo biržos vidaus ir išorės veiklos organizavimo pakeitimais, kurių metu buvo panaikinti poskyriai, kurie dubliavo skyrių vykdomas funkcijas, atitinkamai panaikintos nereikalingos pareigybės, todėl teismas neturi pagrindo šių struktūrinių pertvarkymų vertinti kaip fiktyvių ir pagrindžiančių dirbtinį siekį atleisti valstybės tarnautojus iš pareigų. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lietuvos darbo biržos struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, atsakovė realiai atliko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-07-15 įsakymu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė ir dėl kurių pareiškėja nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo perduotos, o vėliau perskirstytos kitų struktūrinių padalinių darbuotojams.

Taip pat, šioje nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjai kitų pareigų, o konstatavęs, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjai (valstybės tarnautojui), ją atleido iš valstybės tarnybos. Minėta, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir tai, kad Lietuvos darbo biržos 2016-07-29 įsakymu Nr. K-233 buvo pratęstas įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, t. y. terminas, per kurį turi būti užtikrintos valstybės tarnautojo teisės, socialinės ir kitos garantijos bei teisėti interesai, tačiau pareiškėja buvo atleista iš tarnybos nepasibaigus šiam įspėjimo terminui, jos atleidimo iš tarnybos datą perkeliant iki pratęsto įspėjimo termino pasibaigimo. Pažymėtina, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nei Darbo kodekso nuostatos nenustato, jog valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų per įspėjimo laikotarpį, taigi atsakovė atleisdama pareiškėją per įspėjimo laikotarpį elgėsi neteisėtai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki prasidedant teisminiam procesui, pareiškėjai nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos, nors, kaip nustatyta bylos duomenimis, Lietuvos darbo biržos 2016-07-25 įsakymu Nr. V-574 buvo patvirtintos 42 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, daliai kurių užimti, pareiškėja atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies turinį, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. <...> tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio (šiuo atveju atsakovės) pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011). Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jos atleidimo iš tarnybos procese. Pareiškėja iki teisminio proceso nebuvo informuota apie Lietuvos darbo biržoje esamas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, todėl neturėjo galimybės pretenduoti ar pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo. Todėl atsakovės sprendimas atleisti pareiškėją pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei pažeidžiant šioje teisės normoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą, duoda pagrindą pripažinti skundžiamą atsakovės įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas, todėl, šioje byloje visų pirma būtina įvertinti, ar pareiškėja gali būti paskirta į to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas.

Iš atsakovės pateiktų duomenų apie to paties lygio pareigybes, kurias pareiškėjos nuomone (t. IV, b. l. 27–31) Lietuvos darbo birža turėjo galimybę jai pasiūlyti, matyti, kad Turto ir valdymo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojui R. U., nuo 2012-06-19 dirbusiam Lietuvos darbo biržoje, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vadybos ir verslo administravimo kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiam anglų kalbą A2, rusų kalbą – C2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į anksčiau vykdytas funkcijas; Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojai A. V., nuo 2008-09-09 dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomikos kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiai anglų kalbą A2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į anksčiau vykdytas funkcijas; Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotojai J. S., nuo 2005-03-01 dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aplinkos inžinerijos kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiai anglų kalbą A2, rusų kalbą – B2, vokiečių kalbą – B2 lygmeniu. Pareigos pasiūlytos atsižvelgiant į Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Vertinant atsakovės poziciją dėl R. U., A. V., J. S. pirmumo teisės užimti atitinkamai Turto ir valdymo skyriaus vedėjo, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigas Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kontekste, matyti, kad anksčiau vykdytos funkcijos negali būti kriterijumi, suteikiančiu pirmumo teisę užimti atitinkamas pareigas. Taip pat, vertinant pirmumo teisę būti paliktam dirbti dėl nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje, matyti, kad tokią teisę turi tik tie asmenys, kurių kvalifikacija yra aukštesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Įvertinus asmenų, kuriems pirmumo teise buvo pasiūlytos Turto ir valdymo skyriaus vedėjo, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigos, matyti, jog pareiškėjos kvalifikacija, vertinant išsilavinimo prasme, yra aukščiausia (ekonomikos magistro laipsnis), todėl nepaisant anksčiau vykdytų funkcijų bei nepertraukiamojo darbo stažo atsakovė privalėjo svarstyti galimybę siūlyti pareiškėjai minėtas pareigas. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų ir argumentų pagrindžiančių aukštesnę R. U., A. V., J. S. kvalifikaciją (darbuotojo kvalifikacija, reikšminga Darbo kodekso 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą (žr. nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-631/2005, Nr. 3K-3-156/2008), dėl kurios jie turėjo pirmenybės teisę užimti pareigas, anksčiau šių asmenų vykdytos funkcijos automatiškai nepagrindžia aukštesnės jų kvalifikacijos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja atitinka Turto ir valdymo skyriaus vedėjo, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Remiantis išdėstytu, atsakovė įpareigojama grąžinus pareiškėją į tarnybą, siūlyti aukščiau aptartas A lygio 14 kategorijos pareigas.

Vertinant pareiškėjos galimybę užimti žemesnio lygio pareigas matyti, jos pagal turimą išsilavinimą bei atitikimą pareigybės aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus galėjo būti siūlomos ir Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos, Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos ir A lygio 13 kategorijos pareigos, o taip pat, Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. V-741 „Dėl naujų pareigybių steigimo“ nuo 2016-10-01 įsteigtos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigos.

Pažymėtina, kad diskrecijos teisę rengiant pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija, ar jo įgaliotam asmeniui, įstaigos struktūrinių padalinių vadovui, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 3 punktas. Atsakovė 2016-10-20 papildomuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatytas specialusis reikalavimas dėl anglų kalbos mokėjimo reikalingas įgyvendinant pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, susijusias su darbo rinkos paslaugų ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo rizikos veiksnių, įtakojančių įgyvendinamų priemonių kokybe, identifikavimu, todėl rengiant metodikas, kuriomis vadovaujantis bus vertinami rizikos veiksniai, bus reikalinga nagrinėti užsienio šalių gerąją praktiką šioje srityje, kuri nėra prieinama lietuvių kalba. Teismas, įvertinęs Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus nuostatuose nurodytus šio skyriaus uždavinius, daro išvadą, kad metodikų, kuriomis bus vertinami darbo rinkos paslaugų ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo rizikos veiksniai, įtakojantys įgyvendinamų priemonių kokybę, rengimas Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nenumatytas, pareigybės aprašymo 7.4 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina Priemonių įgyvendinimo priežiūros metodikos vykdymą, teikia pasiūlymus dėl jos tobulinimo, tačiau šių metodikų nerengia, todėl reikalavimas šiuo atveju mokėti užsienio kalbą B2 lygiu, kai pagrindinių funkcijų atlikimas nėra susijęs su jos vartojimu, laikytinas formalia, dirbtinai į aprašą įtraukta ir neproporcinga sąlyga. Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities vadybos, verslo ir vadybos studijų krypties išsilavinimą taip pat negali būti laikomas pagrįstu, vertinant šį reikalavimą pareiškėjos turimo išsilavinimo ir įgytos patirties kontekste. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė privalo svarstyti dėl pareiškėjos galimybės užimti A lygio 15 kategorijos pareigas, nes, kaip teismas nustatė, reikalavimai anglų kalbos mokėjimui ir išsilavinimui šiuo atveju yra pertekliniai.

Apibendrinant, teismas daro išvadą kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos turimą išsilavinimą ir turimą kvalifikaciją, turėjo pirmumo teisę užimti A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o jai sutikus ir žemesnės kategorijos pareigas, todėl įpareigoja atsakovę grąžinti pareiškėją į A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas, o pareiškėjai sutikus ir į žemesnės kategorijos pareigas, taip pat iš naujo svarstyti dėl pareiškėjos galimybės užimti Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjos pareigas.

Pagal Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalį jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje administracinėje byloje teismas nustatė, jog pareiškėjai ginčijamu Lietuvos darbo biržos 2016-07-29 įsakymu Nr. K-233 numatyta išmokėti ir 2 mėnesių iki pareigybės panaikinimo jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo 2016-09-27 ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, pareiškėjos prašymas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo negali būti tenkinamas, kadangi teismas bylą išnagrinėjo anksčiau nei minėtu įsakymu numatyta antros išeitinės išmokos mokėjimo data.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad neteisėtas ir itin skubotas atleidimas iš darbo turėjo įtakos pareiškėjos sveikatos būklei. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė didelį stresą, pažeminimą, emocinius išgyvenimus, dalykinės reputacijos pablogėjimą, sveikatos sutrikimus, kuriuos gydė vartodama medikamentus. Be to, buvo apribota pareiškėjos galimybė tęsti darbą valstybės tarnyboje, sugriauti karjeros lūkesčiai, dėl to atsirado nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Darbo kodekso 250 straipsnis numato, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytus patirtus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo, pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindą, pareiškėjos tarnybos trukmę, daro išvadą, kad neteisėtas atleidimas pareiškėjai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, dėl kurių pareiškėjai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašoma 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamu atveju yra per didelė, kadangi teismui per trumpą laiką išnagrinėjus bylą konstatuotina, kad pareiškėjos išgyvenimai negali būti laikomi maksimaliais, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, jai priteisiamas 100 Eur žalos atlyginimas.

Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b. l. 70). Kartu su prašymu pateikė Advokatų kontoros Borevičius ir partneriai 2016-08-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 16-08-25-1 605 Eur sumai už skundo parengimą ir bylos vedimą administraciniame teisme dėl neteisėto atleidimo iš darbo (t. II, b. l. 72) bei 2016-08-28 Mokėjimo nurodymą Nr. 45, pagrindžiantį 605 Eur sumokėjimą Advokatų kontorai Borevičius ir partneriai (t. II, b. l. 71). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, todėl ši suma pareiškėjai priteisiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. S. skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016-07-29 įsakymą Nr. K-233 „Dėl Užimtumo rėmimo skyriaus ES paramos valdymo poskyrio vedėjos G. S. atleidimo iš pareigų“.

Grąžinti pareiškėją G. S. į valstybės tarnautojo A lygio 14 kategorijos pareigas, I kvalifikacinę klasę Lietuvos darbo biržoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priteisti G. S. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti G. S. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą vykdyti skubiai, nurodant, kad G. S. grąžinama į tarnybą Lietuvos darbo biržoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekančią dieną po sprendimo paskelbimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė