Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovei D. D., institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei D. A., trečiajam asmeniui G. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui M. D., tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, UAB „Ūkio banko lizingas“ ir G. A., išvadą teikiančiai institucija – Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas ir tretieji asmenys „Swedbank“, AB, UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Atsakovo telefonu nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis – autobuso nebuvimas nelaikytina svarbia, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (LR CPK 246 str. ir 247 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas visiškai šeima nesirūpina, niekur nedirba, ateina išgėręs ir elgiasi kaip savo namuose. Atsakovą ji buvo įspėjusi, kad jeigu nepasikeis jo požiūris į šeimą, ji su juo išsituoks. Atsakovas į tai nesureagavo, ir gyvena tik sau. Atsakovas buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Gavus būstą iš Savivaldybės, buvo galimybė pasidaryti virtuvę, nes jos ten nebuvo, tačiau reikėjo ir dalies savų lėšų. Pinigus iš G. A. persiskolintino, nes buvo prieš tai pasiskolinusi virtuvės remontui pinigų 10000,00 Lt iš kitų asmenų, tačiau ankstesniems kreditoriams reikėjo mokėti palūkanas, o G. A. palūkanų neprašė. Visi pinigėliai buvo panaudoti virtuvės remontui. Dalį pinigų skyrė savivaldybė. Prieš 3 metus atsakovas paėmė 10000,00 Lt paskolą iš banko, nes buvo sudaužęs automobilį. Nors atsakovas teigia, kad jo skolos yra jo, o jos skolos yra tik jos, ji nesutinka, nes visos paskolos, kurias paėmė ji, buvo panaudoti vaikams. Tų pinigų, kuriuos iš banko paėmė atsakovas, ji nematė. Net ir pardavęs automobilius, atsakovas jai nedavė jokių pinigų. Gimus antrajam vaikui, ji paėmė 2000,00 Lt paskolą iš Ūkio banko būtiniausiems priemonėms įsigyti. Sutuoktinis žinojo, kad ji ima paskolą, tačiau iki šiol ji paskolą gražino viena. Atsakovas prie to neprisidėdavo. Visus pinigus, kiek gauna, išleidžia vaikams. Vienas jos vaikų yra neįgalus. Vaikui reikia pirkti specialų maistą, nes jis nekramto, reikalingos sauskelnės.

Tretysis asmuo G. A. paaiškino, kad ieškovei paskolino 10000,00 Lt virtuvės įrengimui. Ji matė, kad ieškovei reikia pagalbos, nes ji turėjo atiduoti kitam asmeniui už virtuvės įrengimą pasiskolintas lėšas. Visi jos paskolinti pinigai buvo panaudoti virtuvės įrengimui, nes matė, kaip realiai virtuvė buvo remontuojama. Kiek jai žinoma, atsakovas yra tinginys, tingi dirbti, vaikais nesirūpina.

Išvada teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad ieškovė su vaikais gyvena savivaldybės nuomojamajame bute, kuris yra suremontuotas, aplinka atitinka vaikų poreikius. Vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 1996 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyta kada preziumuojama, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas nesirūpina nei ieškove, nei savo nepilnamečiais vaikais, neišlaiko jų. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad jie nori susitaikyti ir išsaugoti šeimą, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tai jie būtų mėginę atlikti anksčiau, be to, atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismui nėra pagrindo. Atsakovas teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė bei nedalyvavo teismo posėdyje, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 2 d.).

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.70 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, taip pat į tai, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas yra neįgalus, išlaikymu ir auklėjimu, su vaikais bendrauja tik epizodiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1000,00 Lt neturtinė žala.

Dėl pavardės.

LR CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, taip pat į tai, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, be to, atsižvelgiant į tai, kad šiam ieškovės apsisprendimui atsakovas neprieštarauja, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: D. D., gim.1996-11-22 ir J. D., gim.2008-07-25 (b.l. 11 – 12).

Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas tam neprieštaravo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant ir į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą byloje, nepilnamečių vaikų D. D. ir J. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jų motina (LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

1999-06-28 iš atsakovo sūnaus D. D. išlaikymui buvo priteista ¼ visų atsakovo pajamų, be ne mažiau kaip 1 MGL (b.l. 14).

Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino savo reikalavimą ir prašo pakeisti 1999-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui D. D. ir priteisti po 250,00 Lt sūnaus D. D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino savo reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo sūnui J. D. ir prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Lt kasmėnesinį mokamų periodinių išmokų ir 6500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnaus J. D. išlaikymui nuo 2008-07-25 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta. Atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti po 250,00 Lt išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ir sumokėti 1750,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos, nes iki tol gyveno kaip šeima.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

LR CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Jeigu tėvo (motinos) materialinė padėtis labai sunki galima nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą.

Ieškovė yra jauna, darbingo amžiaus, jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, gyvena Neringos miesto savivaldybės išnuomotame bute, pagal ieškovės paaiškinimą niekur šiuo metu pastoviai nedirba, vasaros metu užsidirba atlikdama laikinus darbus, prižiūri vaiką, visas gaunamas pajamas išleidžia vaikams išlaikyti, susimoka komunalinius mokesčius.

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos trys transporto priemonės, turi 4000 Lt įsiskolinimą Swedbank, AB.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, ieškovės paaiškinimus, nustatyta, kad šalių sūnui D. D. yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b.l. 13), pasak ieškovės, jis nieko nekramto, todėl jam reikalingas specialus maistas, reikalingos sauskelnės. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškove, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į vaikų teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, turėdamas pagrindo teigti, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo finansinė padėtis nėra sunki (šalys neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat neturi ilgalaikių didelių kreditorinių įsipareigojimų), be to į tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, darbingos, į tai, kad atsakovas bendrauja su vaikais epizodiškai, šalys ateityje turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovės reikalavimus šioje dalyje teismas viršija - iš atsakovo sūnaus D. D. išlaikymui priteistina didesnė suma nei prašo ieškovė, tai yra, po 350,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus J. D. yra sveikas, yra tik 2 metų, specialų poreikių neturi, lanko darželį, už kurį ieškovė nemoka, ieškovės prašymas dėl išlaikymo sūanui Jokūbui priteisimo yra tenkinamas visiškai, iš atsakovo sūnaus J. D. išlaikymui priteistina po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodo, kad atsakovas lėšų vaikams neteikia, pagal prijungtoje byloje esančius įrodymus (2010-08-03 ir 2011-01-19 ieškovės prašymus) nustatyta, kad atsakovas neteikia lėšų sūnaus J. D. išlaikymui nuo jo gimimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą po 250,00 Lt nuo 2010-07-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra, 1750,00 Lt. Atsakovas neteikė įrodymų, kad būtų teikęs lėšas vaikui išlaikyti. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš šeimos išlaikymo visiškai neprisidėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės parodymais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių neįrodinėjo.

Pažymėtina, kad LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Taigi sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne pačios išlaikymo prievolės egzistavimui. Kita vertus, tokiais atvejais būtina atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2008 m. liepos iki 2010 m. spalio buvo sunki ir iš jo turi būti priteistas mažesnis išlaikymo įsiskolinimas nei prašo ieškovė.

Juolab, kad atsakovas net ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neteikia vaikams išlaikymo, nors yra 2010-10-21 yra priimta teismo nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sumažino, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo priteistinas 6500 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-07-25 iki 2010-10-19, kuris apskaičiuojamas taip: 26 mėnuo x 250 Lt = 6500,00 Lt.

Ieškovė skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaikų tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Dėl turto padalijimo

Iš Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų pažymų nustatyta, jog D. D. ir M. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b.l. 19). Iš valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos nustatyta, jog M. D. vardu yra įregistruotos transporto priemonės: Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 1997-07-01; Audi A6 AVANT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) įregistruota 2008-03-08; Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) įregistruota 1997-02-21 (b.l. 17, 18). D. D. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b.l.17). Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, jog automobiliai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašo palikti atsakovui, teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos už atsakovui atitenkančią turto dalį priteisimo, nes šių transporto priemonių atsakovas nebeturi. Šis prašymas tenkintinas.

Dėl kreditorių.

Ieškovė nurodė, kad turi du kreditorius: pagal 2008-05-15 su UAB Ūkio banko lizingas pasirašytą lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr.T805035871, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 2000,00 Lt kreditas (b.l. 23) ir pagal paskolos raštelį, pagal kurį ieškovė iš trečiojo asmens G. A. pasiskolino 10000,00 Lt (b.l. 62).

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad visi kreditai buvo paimti tenkinant šeimos poreikius. Iš UAB Ūkio banko lizingas gautas kreditas buvo panaudotas būtiniausiems daiktams, gimus antrajam vaikui, įsigyti. Iš G. A. gauti pinigai buvo panaudoti gražinant analogišką 10000,00 Lt paskolą, kuri buvo naudojama virtuvės įrengimui nuomojamame bute ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 85-89). Šiuo ieškovės žodžius patvirtino ir tretysis asmuo G. A..

Atsakovas nurodė, kad turi kreditorių Swedbank, AB pagal 2008-03-07 vartojimo kredito sutartį Nr.08-024516-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10000,00 Lt kreditas (b.l. 48).

Ieškovė prašo, kad jos įsipareigojimai kreditoriams būtų padalinti per pusę, tai yra, kad atsakovas būtų įpareigotas gražinti pusę jos paimtų kreditų, o atsakovas atsiliepime prašo kiekvieno iš jų paimtus kreditus pripažinti asmenine kiekvienos iš pasirašytų šalių prievole.

Šalių prašymai tenkintini iš dalies.

Vartojimo kredito sutartį su Swedbank, AB pasirašė atsakovas M. D., o lizingo kortelės su kredito limitu sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė ieškovė D. D.. Nei ieškovė, nei atsakovė, nei tretieji asmenys Swedbank, AB ir UAB „Ūkio banko lizingas“ byloje nepateikė įrodymų dėl to, kad suteiktas kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, nors tokią pareigą šalys turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ieškovės ir atsakovo prievolės pagal pasirašytas sutartys su kreditoriais Swedbank, AB ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pripažintinos asmeninėmis pasirašiusios šalies prievolėmis.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kuriuos patvirtino tretysis asmuo G. A., kad iš trečiojo asmens G. A. gauti 10000,00 Lt buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti – virtuvės įrengimui. Tokiam ieškovės paaiškinimui neprieštaravo ir jos reikalavimą byloje palaikė tretysis asmuo G. A.. Šis ieškovės prašymas tenkintinas, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo prievolė pagal paskolos raštelį pagal kurį ieškovė iš trečiojo asmens pasiskolino 10000,00 Lt yra lygi, tai yra, ieškovės prievolė trečiajam asmeniui G. A. sudaro ½ pagal paskolos raštelį gautos sumos, atsakovo taip pat ½ pagal paskolos raštelį gautos sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 100,00 Lt žyminis mokestis (nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal 2010-10-21 nutartį).

Byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

LR CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įstatyminei nuostatai, ieškinį patenkinus visiškai (atsižvelgiant į ieškovės patikslintus galutinius reikalavimus), iš atsakovo ieškovei priteistinas 100,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis.

Be to, nustatyta, kad ieškovė iš dalies pagal 2010-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės nutartį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 596,00 Lt žyminio mokesčio (33,00 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (133,00 -100,00 ieškovės sumokėtas žyminio mokesčio dalis), 133,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą; 195,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, kuris apskaičiuojamas taip: 3 proc. x 6500 Lt = 195,00 Lt; bei 169,00 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: (250,00 Lt - išlaikymas sūnui Jokūbui + 220,00 – pakelto išlaikymo dalis sūnui Dainiui (350,00 Lt -130,00 Lt) x 12 mėn. x 3 proc., 66,00 Lt žyminio mokesčio už 1000.00 Lt neturtinę žalą), nuo kurio ieškovė atleista, ir 69,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.), iš viso 665,45 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. iš atsakovo M. D. priteistas laikinas išlaikymas po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2010-10-18, paliktinas galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, panaikinamas tik visiškai įvykdžius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 1996-06-07 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp D. D., a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), ir M. D., a.k(duomenys neskelbtini), nutraukti dėl M. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. D. palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. D., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000,00 Lt neturtinės žalos už santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. D., gim.1996-11-22 ir J. D., gim.2008-07-25, gyvenamąją vietą su ieškove D. D. (jų motina), a.k(duomenys neskelbtini).

Pakeisti 1999-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui D. D., gim.1996-11-22 ir iš atsakovo M. D. priteisti po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt ) sūnaus D. D. išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-10-18 iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. D., gim. 2008-07-25, mokamą po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct.) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-01 iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. D., a.k(duomenys neskelbtini), 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui J. D., gim. 2008-07-25, susidariusį už laikotarpį nuo 2008-07-25 iki 2010-10-19.

D. D. paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovo M. D. vardu įregistruotos transporto priemonės Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 1997-07-01; Audi A6 AVANT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) įregistruota 2008-03-08; Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) įregistruota 1997-02-21 po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui M. D..

Kompensacijos ieškovei už atsakovui atitenkančią turto dalį nepriteisti.

Pripažinti, kad visi sutartiniai įsipareigojimai pagal 2008-03-07 vartojimo kredito sutartį Nr.08-024516-GV tarp kreditoriaus – Swedbank, AB ir kredito gavėjo - atsakovo M. D. po santuokos nutraukimo yra asmenine atsakovo M. D. prievolė.

Pripažinti, kad visi sutartiniai įsipareigojimai pagal 2008-05-15 pasirašytą lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr.T805035871 tarp kreditoriaus – UAB Ūkio banko lizingas ir kredito gavėjos - ieškovės D. D. po santuokos nutraukimo yra asmenine atsakovės D. D. prievolė.

Pripažinti, kad visi sutartiniai įsipareigojimai pagal paskolos raštelį, pasirašytą tarp kreditoriaus – G. A. ir kredito gavėjos - ieškovės D. D. po santuokos nutraukimo yra bendri, tai yra, ieškovės D. D. prievolė trečiajam asmeniui G. A. sudaro ½ pagal paskolos raštelį gautos sumos, atsakovo M. D. - ½ pagal paskolos raštelį gautos sumos.

Po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisti.

Iš atsakovo M. D. valstybei priteisti 665,45 Lt (šešių šimtų šešiasdešimt penkių litų 45 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. iš atsakovo M. D. priteistą laikiną išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2010-10-18, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, panaikinti tik visiškai įvykdžius.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.