- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- I-169-739/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00219-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) 2013-09-10 sprendimą „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą įsigyti ginklą (15 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Sprendimu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą, nurodant, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme keliamo asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimo dėl to, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu jis pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - Baudžiamasis Kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, kadangi, kaip teigia, paskirtą bausmę yra atlikęs, naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir pareiškėjo teistumas yra išnykęs 1998 metais. Pareiškėjas mano, kad neteisinga persekioti asmenį visą likusį gyvenimą už ankščiau padarytas klaidas, taip pat pabrėžė, jog ir ankstesniame ir dabartiniame Baudžiamajame kodekse yra įtvirtintas teistumo išnykimo (panaikinimo) institutas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad ginklą atsisakyta išduoti, atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1dalies 2 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą (12 b. l.). Tačiau teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu sutiko. Nurodė, jog pareigūnas, atsakingas už leidimų išdavimą atostogavo, todėl sprendimas buvo priimtas pavaduojančio pareigūno, kuris į situaciją neįsigilino ir tinkamai neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių (12 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2013-08-23 Panevėžio AVPK pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti vieną ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei ( 14 b. l.). Atlikęs pareiškėjo patikrinimą, atsakovas įvertino, kad asmuo, pripažintas kaltu ir teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, todėl pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės 18 straipsnio 2 dalį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas 2013-09-10 priėmė Sprendimą, kuriuo A. J. atsisakė išduoti leidimą įsigyti ginklą, nes pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų (15 b. l.). Apie minėto Sprendimo priėmimą 2013-09-11 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo pareiškėją (3 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio AVPK 2013-09-10 sprendimo „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris išdėstytas nauja redakcija, įsigaliojusia 2011-03-01 (Žin. 2010,Nr.142-7261), reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis). Šie aspektai yra detalizuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2011-03-01 įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse (toliau – Taisyklės). Įstatymas nustato, kad leidimus įsigyti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išduoda policijos įstaigos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, nustatyta tvarka atlikusios patikrinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai (12 straipsnio 1, 3 punktai). Pagrindus, dėl kurių atsisakoma leisti įsigyti ginklus, numato Įstatymo 12 straipsnio 12 dalis, 17 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog B ir C kategorijos ginklų bei šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Taip pat atsisakoma leisti įsigyti ginklus, jei netenkinami Įstatymo 13 straipsnio 2–7 dalyse nustatyti reikalavimai. To paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1997-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje , o baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio Šiaulių apygardos teismo 1998-03-24 nuosprendžiu išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto 1961 metų Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalyje ir bausmės vykdymas, remiantis Baudžiamojo kodekso 47 (1) straipsniu, atidėtas 3 metams, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista ( 29- 42 b. l.). Taigi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997-06-13 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus 1961 metų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendyje teismas nustatė, jog pareiškėjas šiurkščiai pažeidžiančiais viešąją tvarką ir rodančiais aiškų visuomenės negerbimą veiksmais įvykdė piktybinį chuliganizmą, pasižymintį ypatingu įžūlumu, t. y. 1996 m. balandžio 1 d. apie 24 val. 00 min. Panevėžio m., veikdamas bendrai su kitu asmeniu, sudavė po kelis smūgius rankomis ir kojomis į veidą, nugarą nukentėjusiajam, padarydamas lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikdymą. O taip pat veikdamas vienas 1996m.kovo 13d. apie 17 val.30min. bendrabučio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., foje girtas iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis ypatingai įžūliai, kitam nukentėjusiam sudavė du smūgius į galvą ir du kartus spyrė į juosmens sritį, padarydamas jam lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikimo. Pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal iki 2003-05-01 galiojusio Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį ir į nuo 2003-05-01 įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota nebuvo. Iki 2003-05-01 galiojusiame Baudžiamajame kodekse tiek A.J. nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek nuosprendžio priėmimo metu chuliganizmas buvo priskirtas prie nusikaltimų visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika atitinka kodekso 284 straipsnio 1dalį, kuri numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą ir didžiausia skiriama bausmė - laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 15 straipsniu, nustatančiu tyčinės nusikalstamos veikos sampratą, pripažintina, jog pareiškėjo įvykdytas piktybinis chuliganizmas yra tyčinis nusikaltimas. Tačiau nagrinėdamas administracinę bylą, teismas vadovaujasi Baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisykle, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje, bei Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 patvirtinto Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo nuostatomis, pagal kurias smurtiniu nusikaltimu pripažįstama tik Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika, bet smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Pareiškėjo įvykdyti tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas ir už kuriuos 1961 metų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė viršijo 3 metus laisvės atėmimo, nėra įtrauktas į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Be to, kaip jau minėta, pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika atitinka kodekso 284 straipsnio 1dalį, kuri numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą ir didžiausią skiriamą bausmę - laisvės atėmimą iki dviejų metų.Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo įvykdyti tyčiniai nusikaltimai, negali būti pripažinti kaip Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti smurtiniai nusikaltimai, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taigi daroma išvada, jog ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovas pareiškėją pripažino neatitinkančiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų prieštarauja teisės normoms bei teisingumo ir protingumo principams.
Iš kitų pareiškėjo atžvilgiu atsakovo atlikto patikrinimo duomenų nustatyta, kad pagal sveikatos būklę A. J. medžiokliniu ginklu naudotis gali. Jis per paskutinius penkis metus VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą nesilankė(16-17 b.l.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros skyrius pateikė duomenis, kad nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė R. J. nėra bausti už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą (18 b. l.). Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje, vadovaujantis Medžioklės įstatymo nuostatomis, nurodyta, kad 2013 m. kovo 19 d. duomenimis A. J. yra neteistas (4 b. l.). Pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 12 d. yra išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) (19 b. l.).Patikrinimo metu nebuvo surinkti duomenys, kad pareiškėjas yra baustas administracine tvarka.Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, jog nėra baustas administracine tvarka, o atsakovo atstovas šio fakto neginčijo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi nepriekaištingos reputacijos statuso. Todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklus“.
Įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) leidimą įsigyti ginklą pagal pateiktą prašymą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.