Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1158-448/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-09
Bylos Nr.
e1-1158-448/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44132-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1158-448/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44132-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.11; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 9 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. V. 2024-11-10 apie 04.30 val. prie viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo šeimos narį – sutuoktinę C. V., kuri griuvo ant grindinio trinkelių, tęsdamas nusikalstamą veiką viešbučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturis smūgius į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai C. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairio skruosto srityje, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, nugaros abiejose pusėse, juosmens kairėje pusėje, kairio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrante, kairio dilbio srityje, dešinės plaštakos srityje, kairės alkūnės srityje bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog C. V. yra jo žmona, kartu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu veda bendrą ūkį. 2024-11-09 apie 18 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), į koncertą. Atvykus pirmiausiai užsiregistravo viešbutyje (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gavo (duomenys neskelbtini) kambarį. Užsiregistravus išvyko į koncertą. Po koncerto su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. 2024-11-10 apie 05 val. grįžo į viešbutį. Prie minėto viešbučio jis pastūmė žmoną, ar ji nukrito ant žemės, nepamena. Kambaryje sukonfliktavo su žmona, pradėjo prikaišioti buvusią merginą. Ne viską gerai pamena dėl girtumo. Galėjo suduoti žmonai su kumščiu smūgius į galvos sritį, tačiau tiksliai nepamena. Ji ir apdraskė, bet ar gindamasi, ar kaip, nepamena. Tikslių aplinkybių negali pasakyti, nes buvo girtas. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Jei bus paskirta kardomoji priemonė – gyventi nuo žmonos skyriumi, tai gyvens pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Papildomos apklausos metu G. V. parodė, kad per daug vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko ir susiklostė tokia situacija. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio poelgio, savo žmonos atsiprašė telefonu, šiuo metu nuotoliu lankosi pas santykių psichologą kartu su žmona. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų žmonos atžvilgiu. Dėl buvusio girtumo tiksliai negali nupasakoti įvykių sekos, dėl ko įvyko konfliktas, tačiau savo kaltę pripažįsta, savo elgesio pasekmių nevengia.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. V. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

2024-11-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog C. V. kreipėsi į policiją dėl patirto smurto, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje.

2024-11-10 įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota, jog apžiūrėtas viešbutis (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) grumtynių pėdsakų nepastebėta. Kambario viduje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Galimai vaizdo stebėjimo kameros įrengtos prie registratūros posto ir galimai stebima viešbučio prieigos.

2024-11-10 Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad C. V. buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, G. V. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji C. V. parodė, kad G. V. yra jos vyras, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2024-11-09 apie 17.20 val. atvyko su autobusu į (duomenys neskelbtini), į koncertą. Pirmiausia nuvyko į viešbutį (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), užsiregistravo ir gavo (duomenys neskelbtini) kambarį ir išvyko į koncertą. Iš koncerto į viešbutį sugrįžo 2024-11-10 apie 05 val. Abu buvo vartoję alkoholio. Išlipus iš taksi automobilio, prie viešbučio tarp jos ir vyro įvyko konfliktas, tačiau nelabai pamena dėl ko. Konflikto metu vyras ją pargriovė ant žemės. Ji atsistojo ir abu nuėjo į viešbutį, į savo kambarį. Kambaryje pas vyrą paklausė, kodėl jis pargriovė ant žemės. Konflikto metu vyras G. V. kambaryje, gulinčiai lovoje, sudavė su kumščiu keturis kartus į galvos sritį. Po suduotų smūgių, ji atsikėlė ir apsirengusi išėjo į koridorių kviesti pagalbą, paskambino 112 ir informavo apie įvykį. Dar nori pasakyti, kad kaip vyras mušė, ji gynėsi, todėl jį galėjo apdraskyti. Ji pajautė fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinio ieškinio nereiškia.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji C. V. parodė, kad gyvena santuokoje nuo (duomenys neskelbtini), kai susituokė, tačiau gyveno kartu 11 mėnesių, bendrai draugauja virš metų laiko. Bendrų vaikų neturi. Butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso G. V. Viso gyvenimo metu veda bendrą namų ūkį. Vyras yra dirbantis oficialiai, ji šiuo metu nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje. Įvykio metu abu su vyru buvo neblaivūs, su vyru į (duomenys neskelbtini) miestą atvažiavo į koncertą, kuris vyko bare (duomenys neskelbtini), todėl linksminosi, gerai leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus. Lapkričio 10 dieną, apie 04.30 val. grįžo į viešbutį (duomenys neskelbtini). Grįžo iki viešbučio su taksi. Konfliktas įvyko todėl, kad jis norėjo jau važiuoti namo, o ji dar nenorėjo. Viso vakaro metu vyras per daug pavartojo alkoholio. Žino, kad negali vartoti stipriųjų alkoholinių gėrimų, tačiau jis gėrė tą vakarą viskio. Grįžus iki viešbučio, tik išlipus iš taksi, vyras ją pastūmė ir pargriovė ant žemės, ant (duomenys neskelbtini) viešbučio laiptų aikštelės, prie įėjimo. Tuo metu nemušė, tik pargriovė. Jai atsistojus, nuėjo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Žinoma ji jau buvo pikta, kad pargriovė ir pradėjo aiškintis santykius, kadangi vyras jau yra vieną kartą smurtavęs, t. y. sausio mėnesį, po to karto jis prižadėjo daugiau taip nesielgti ir ji atleido. Kadangi ji pradėjo aiškintis santykius, vyrui papriekaištavo, šis norėjo miegoti, tada ji norėjo pasikalbėti. Buvo apie 5 val. ryto, kai kilo žodinis konfliktas, kurio metu ją pargriovė ant lovos ir sudavė ne mažiau keturis smūgius kumščiu į galvos sritį. Ji nieko nesakė, tiesiog dengėsi rankomis savo veidą. Po šių smūgių sudavimo jis liovėsi, nusisuko ir nuėjo miegoti, o ji apsiverkė, išlipo iš lovos, išėjo į koridorių ir paskambino 112. Tada koridoriuje laukė, kol atvažiuos policija ir greitoji pagalba. Po suduotų smūgių, ji blogai jautėsi, todėl norėjo, kad apžiūrėtų medikai. Atvykus policijos pareigūnams, viską pasakė, jie nuėjo į viešbučio numerį. Dėl visų suduotų vyro veiksmų jautė fizinį skausmą, dabar šiuo metu praėjo jau keturios dienos, tačiau galvą vis dar skauda, taip pat pykina. Vaistų jokių nevartojo. Ant kūno atsirado kraujosruvų, ant rankų ties žastais, ant nugaros, dėl to kai pargriovė prie viešbučio, ant veido po suduotų smūgių kumščiais. Jokių sužalojimų ant savo kūno iki įvykio neturėjo. Konflikto niekas nematė, kadangi kambaryje buvo tik dviese. Nors ir jautė fizinį skausmą, savo vyrui dėl šio įvykio pretenzijų neturi, norėtų su juo ikiteisminio tyrimo metu susitaikyti, jis atsiprašė daugybę kartų. Nusprendė kreiptis pas šeimų psichologą, pas kurį jau dalyvauja nuotoliu. Kai vyras smurtavo pirmą kartą, tai į policiją nesikreipė, nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų. Civilinio ieškinio nereikš, nes jokios materialinės žalos nepatyrė. Kraujosruvos, esančios ant kūno, jau gyja. Dalyvauti kituose procesiniuose veiksmuose galėtų tik nuotoliu, kadangi ji yra iš Vilniaus ir nevairuoja.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad C. M. (V.) poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, nugaros abiejose pusėse, juosmens kairėje pusėje, kairio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrante, kairio dilbio srityje, dešinės plaštakos srityje, kairės alkūnės srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trylikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis G. V. yra nukentėjusiosios C. V. sutuoktinis. Tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2024-11-10 apie 04.30 val. prie viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo šeimos narį – sutuoktinę C. V., kuri griuvo ant grindinio trinkelių, tęsdamas nusikalstamą veiką viešbučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturis smūgius į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai C. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairio skruosto srityje, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, nugaros abiejose pusėse, juosmens kairėje pusėje, kairio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrante, kairio dilbio srityje, dešinės plaštakos srityje, kairės alkūnės srityje bei sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo G. V. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai C. V. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis G. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi –laisvės apribojimu ir jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis G. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis G. V. laikomas neteistu (teistumas išnykęs). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, nuobaudos įvykdytos. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis G. V. į psichikos ligų įskaitą neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla. Kaltinamasis G. V. yra dirbantis. G. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinus nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. V. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo G. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl G. V. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis G. V. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-11-10 05.25 val. iki 2024-11-10 15.50 val. Šis laikas įskaitomas į G. V. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-11-10 nutartimi G. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios C. V., nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja; nesilankyti (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki 2024-12-10.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti G. V. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024-11-10 05.25 val. iki 2024-11-10 15.50 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

G. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios C. V., nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja; nesilankyti (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki 2024-12-10.

Išaiškinti kaltinamajam G. V. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti G. V.

Išaiškinti G. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti G. V., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Asta Jakučiūnienė