Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi, administracine tvarka baustas, teistas 5 kartus:

1) 1998 08 14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 206 str. 271 str. 4 d., 16 str. 2 d., 271 str. 4 d., 272 str. 2 d. – laisvės atėmimu 8 metams su turto konfiskavimu;

2) 2003-05-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 278 str. 1 d., 178 str. 3 d. – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. 2003-09-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. 2004 02 10 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2003-09-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai, veika perkvalifikuota į LR BK 278 str., 178 str. 3 d. ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimu 5 metams;

3) 2008-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 3 d. – laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams (2009 07 28 paleistas iš Alytaus PN);

4) 2014-07-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje – 24 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 MGL (2080 litų) dydžio bauda;

5) 2016-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje – 60 MGL dydžio, t. y. 2259,60 eurų bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir įskaičius suėmimo laiką paskirta galutinė bausmė – 38 MGL, t. y. 1431,08 eurų bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo šeimos narį ir grasino jį nužudyti, o būtent jis:

1. 2018 m. vasario 13 d. apie 21.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – motiną I. J. ir brolį D. J., tai yra, sulaužęs kėdę, tyčia kėdės kojomis sudavė I. J. ne mažiau kaip 3 kartus per galvą, ne mažiau kaip 4 kartus per dešinę ranką bei 1 kartą per dešinę koją, tampė už plaukų, dešinės rankos kumščiu 1 kartą stipriai trenkė į dešinės rankos plaštaką, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai I. J. poodines kraujosruvas dešinėje momeninėje, viršugalvio ir pakaušio dešinės pusės srityse, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinio riešo – dešinės plaštakos srityje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą,

po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, I. J. pradėjus šauktis pagalbos ir atėjus D. J. ginti motinos, sudavė šiam kėdės koja 1 kartą į pilvo sritį, o D. J. nuo smūgio susmukus, sudavė kėdės koja ne mažiau kaip 4 kartus per galvą, ne mažiau kaip 2 kartus per kairę ranką, kai šis bandė užsidengti galvą, ne mažiau kaip 2 kartus rankomis (kumščiais) sudavė į veidą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam D. J. odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva pilvo sienos dešinėje pusėje, keturias muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, muštinę paviršinę žaizdą kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukelė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

2. 2018 m. vasario 13 d. apie 21.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo šeimos nariui – motinai I. J. – keikdamas šią necenzūriniais žodžiais, mėtė į ją vazonus su gėlėmis, spintelės stalčius, drabužius, po to, sulaužęs kėdę, sakydamas, kad ją užmuš, tyčia kėdės kojomis sudavė jai ne mažiau kaip 3 kartus per galvą, ne mažiau kaip 4 kartus per dešinę ranką bei 1 kartą per dešinę koją, tampė už plaukų, dešinės rankos kumščiu 1 kartą stipriai trenkė į dešinės rankos plaštaką, šiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas I. J. sveikatą bei sudarydamas nukentėjusiajai I. J. realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. J. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. vasario 13 d. susitiko su savo pažįstamu, su juo vartojo alkoholį. Gėrė degtinę ir brendį. Kaip vakare grįžo namo ir kas vyko namuose jam grįžus neprisimena. Per miglą prisimena tik, kad vakare į namus atėjo pareigūnai ir jį sulaikė, išvežė į komisariatą. Su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai, bet jokių įvykio aplinkybių paaiškinti negali. Jei motina ir brolis nurodė, kad jis juos mušė, tai galimai taip galėjo ir būti. Neneigia, kad iš pykčio konflikto metu grasino motinai ją užmušti, tačiau jos nužudyti jis niekada nesiruošė ir tokio ketinimo niekada neturėjo. Iš pykčio žmogus gali bet ką pasakyti (t. 1, b. l. 99-100, 113).

Be visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

-nukentėjusiosios I. J. protokolu-pareiškimu Vilniaus rajono PK (t. 1, b. l. 6) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. vasario 13 d. apie 21.00 val., sūnus S. J. namuose, išvykus policijos pareigūnams po pirmo iškvietimo, pradėjo stipriai rėkauti, triukšmauti bei mušti savo brolį D. J.. Dėl kokios priežasties kilo muštynės - nežino. Kaltinamasis buvo piktas dėl to, kad ji iškvietė policiją. Matė, kad jis koridoriuje muša brolį kumščiais į pilvo sritį –sudavė vieną ar du smūgius. Po to sugriebė broliui už marškinėlių, liepė jam duoti atgal, bet šis jam atgal netrenkė. Ji prašė sūnaus nusiraminti, tada jis pradėjo keikti ir įžeidinėti ją, vadino keiksmažodžiais. Jis visai pasiuto. Pradėjo iš spintelės išiminėti stalčius ir mėtyti į jos pusę, taip pat mėtė į ją drabužius. Ji tuo metu buvo savo kambaryje, stovėjo prie lango už sofos. Tada sūnus dešine koja trenkė į kėdę, kuri stovėjo kambaryje ir ją sulaužė, nulūžo kėdės kojos. Paėmęs kėdės kojas ėmė jai trankyti per galvą, dešinę ranką, pataikė per koją, dešinę blauzdą, jai po smūgių labai skaudėjo. Po to priėjo prie jos, griebė ranka, kuria nepamena, už plaukų ir pradėjo ją tampyti, dėl to juto fizinį skausmą. Tempdamas už plaukų šaukė, kad ją užmuš. Priekaištavo jai, kad jį visą gyvenimą vadino benkartu. Sakė, kad jis visą gyvenimą dėl to kentėjo. Kitas sūnus ją gynė ir taip pat buvo mušamas kėdės koja. Nuo suduoto smūgio susmuko prie sienos. Tada kaltinamasis kėdės koja pradėjo mušti broliui per galvą. Mušdamas kėdės koja praskėlė jam galvą. Minėto įvykio metu kaltinamasis buvo paėmęs jos dešinę ranką, ją padėjo ant sofos, kaire ranka ją laikė, o dešinės rankos kumščiu į ją trenkė – pataikė į dešinę plaštaką. Dėl to juto didelį skausmą. Kuriuo būtent momentu tai buvo, ji nepamena. Po įvykio greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jos neapžiūrėjo, o sūnų D. J. išvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba, susiūtos žaizdos galvoje. Tą pačią dieną jį išleido į namus. Į jokias gydymo įstaigas ji po to nesikreipė, dideli kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo. Pas ją buvo guzai galvoje ir mėlynės bei nubrozdinimai ant dešinės rankos, jie atsirado dėl kaltinamojo suduotų smūgių kėdės kojomis ir suduoto smūgio ranka į plaštaką. Kaltinamajam pretenzijų neturi, dėl minėto įvykio jis jos atsiprašė, ji jam atleido (t. 1, b. l. 43, 49-50);

-nukentėjusiojo D. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną brolis S. J. parėjo namo girtas. Pradėjo triukšmauti, bartis, mėtyti daiktus, todėl jų mama I. J. iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams jis nurimo, pažadėjo eiti miegoti. Tačiau pareigūnams išvykus brolis pradėjo dar labiau triukšmauti, puolė mušti mamą. Ji ėmė šauktis pagalbos, jis nuėjo padėti, bet brolis pradėjo jį mušti per galvą kėdės koja, rankomis per veidą, per kairę ranką, kai bandė užsidengti galvą. Praskėlė jam galvą, pasipylė kraujas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena, gali būti, kad sudavė ne mažiau kaip 4 kartus. Per ranką sudavė ne mažiau kaip 2-3 kartus. Po to mušė kumščiais per veidą. Sudavė per veidą ne mažiau kaip du smūgius, pas jį prie dešinės akies ir ant nosies dėl brolio suduotų smūgių rankomis buvo mėlynės. Pilvo kairėje pusėje po minėto įvykio pas jį buvo nubrozdinimas ir mėlynė. Po to brolis nuėjo į savo kambarį, o mama iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai brolį išvežė. Jį apžiūrėjo ir išvežė GMP brigada. RVU ligoninėje nustatytos galvos žaizdos, jas užsiuvo. Pretenzijų broliui neturi (t. 1, b. l. 52-53, 54, 79-80);

-liudytojų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjų A. M. ir A. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. vasario 13 d. apie 20.33 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sūnus muša motiną. Atvykę nurodytu adresu nustatė, kad policiją kvietė I. J., kuri paaiškino, kad į namus grįžęs neblaivus sūnus S. J. triukšmauja, rėkauja, trukdo jai ir jos kitam sūnui, neina miegoti. Su kaltinamuoju buvo pabendrauta, pastarasis elgėsi ramiai, pažadėjo daugiau netriukšmauti, prie jų nusirengė ir nuėjo miegoti. Apie 21.15 val. vėl gavo pranešimą, kad tuo pačiu adresu sūnus muša motiną. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją vėl kvietė I. J.. Ji paaiškino, kad sūnus S. J. po jų išvažiavimo atsikėlė, vėl pradėjo triukšmauti, kabinėtis prie brolio, tempė ją už plaukų, trenkė per ranką su sulaužytos kėdės koja. Pastarosios viena ranka buvo sugipsuota, ji sakė, kad sūnus trenkė per sveiką ranką. Taip pat ji skundėsi, kad jai skauda koją. Ant I. J. kūno sužalojimų nesimatė. I. J. buvo susijaudinusi, išsigandusi. Taip pat sakė, kad kaltinamasis pradėjo kabinėtis prie kito sūnaus, mušė jį kėdės koja per galvą ir šoną, praskėlė jam galvą. Taip pat tempė ją už plaukų, sulaužytos kėdės koja sudavė jai per ranką. D. J. patvirtino, kad jo brolis S. J., būdamas stipriai neblaivus, pradėjo prie jo kabinėtis, nenorėjo eiti miegoti ir po susistumdymo motinos kambaryje sulaužytos kėdės koja trenkė jam per galvą (ją praskėlė) ir per šoną – kiek kartų ir į kurį šoną, nepamena. Matė, kad D. J. galva plaukuotoje dalyje buvo praskelta, iš žaizdos bėgo kraujas. Kitų sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo. D. J. irgi buvo neblaivus. Jis buvo susijaudinęs, pasimetęs. Dėl sužalojimo D. J. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, I. J. nurodė, kad greitosios jai nereikia. Atvykę medikai apžiūrėjo D. J. ir išvežė jį į ligoninę. Kambaryje ant grindų matėsi išmėtyti įvairūs daiktai, rūbai, ant grindų matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant lovos gulėjo nulaužta kėdės koja. S. J. buvo labai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 83-84, 86-87)

-įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta- butas (duomenys neskelbtini) kuriame rasta ir paimta dvi nulaužtos kėdės kojos ir vienos kojos fragmentas, ištepti į kraują panašiu skysčiu (t. 1 b. l. 6-22, 39-40);

-objektų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad garso įrašuose iš Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas I. J. iškvietimas į namus dėl sūnaus smurto (t. 1 b. l. 34-35);

-tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo užfiksuota, kad kaltinamasis sumušė savo motiną ir brolį, koks smurtas buvo panaudotas prieš juos (t. 1 b. l. 37-38);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 545/2018 (01), kurioje nurodyta, kad I. J. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje momeninėje, viršugalvio ir pakaušio dešinės pusės srityse, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva dešinio riešo – dešinės plaštakos srityje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą, pailgą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamojo įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, paprastai sugyja be pasekmių. Sužalojimai padaryti 7-iais trauminiais poveikiais, iš jų trys - į galvos dešinę pusę bei keturi - į dešinę ranką (t. 1, b. l. 46-47);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 546/2018 (01), kurioje nurodyta, kad D. J. nustatyti šie kūno sužalojimai: keturios muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, muštinė paviršinė žaizda kairiame dilbyje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva pilvo sienos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-12), išskyrus poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kuri yra maždaug 3-6 parų senumo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po muštinių žaizdų sugijimo išlieka odos randai visam gyvenimui (t. 1, b. l. 60-61);

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos informaciniu pranešimu, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusiojo D. J. gydymas kainavo 107,55 Eur ir kad ši suma yra kaltinamojo atlyginta, dėl to ieškinio yra atsisakoma (t. 1 b. l. 69, 76);

-asmens blaivumo testo rezultatu, kad kaltinamajam iš karto po nusikaltimo įvykdymo nustatytas 1.85 promilės alkoholinis girtumas (b. l. 92).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusiuosius I. J. ir D. J. ir tuo sukėlė jiems fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą bei grasino nukentėjusiąją I. J. nužudyti, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes ir kad civilinių ieškinių jie byloje nepareiškė, o Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė, nes kaltinamasis išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo D. J. gydymu atlygino, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, anksčiau baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 26-37), teistas 5 kartus. Todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, bei tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtinos prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant, o subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Daiktiniai įrodymai – dvi nulaužtos kėdės kojos ir vienos kojos fragmentas (t. 1 b. l. 41), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini, o 2 laikmenos – paliktinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje bei nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų areštu;

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 daminis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę skirti – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, atliekant jį areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 15 d. (2 paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinius įrodymus – dvi nulaužtas kėdės kojas ir vieną kojos fragmentą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, o 2 laikmenas – palikti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam S. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.