Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokinio turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. L. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko – pripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Sutinka, kad ieškovei po santuokos nutraukimo liktų L. pavardė, sutinka sumokėti ieškovei 1500 Eur neturtinės žalos. Atsakovas sutinka, kad butas su priklausiniais, adresu Tilžės g. 87-6, būtų priteistas ieškovei, o automobilis Renault Megane Scenic, v/n (duomenys neskelbtini) jam bei neprieštaravo dėl piniginių kompensacijų sumokėjimo bei jų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad L. L. ir J. L. 1982-10-16 Šiaulių m. CMS sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Pateiktas gimimo liudijimas įrodo, kad sutuoktiniai santuokoje susilaukė dukters R. L. (dabar K.), gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra jau pilnametė (18, 24 b. l.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu sutuoktiniai įgijo butą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), registruotą L. L. vardu (14-15, 33-35 b.l.), kuriame ieškovė gyvena su pilnamete dukra ir anūke, taip pat įgyta transporto priemonės Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą J. L. vardu (21 b.l.), kito nekilnojamo turto šalys neturi. Šalių teigimu, jie kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito sau neprašo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes sutuoktinis ne kartą viešai ir atvirai savo amoraliu elgesiu demonstravo nepagarbą ieškovei, išgėręs nuolat įžeidinėjo bei smurtavo, naudojo psichologinį terorą ne tik jos, bet ir kartu gyvenančios pilnametės dukters atžvilgiu. Tokio elgesio pasekoje, ieškovė susirgo depresija, jautėsi emociškai sugniuždyta bei pažeminta. Atsakovas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, sutinka mokėti atsakovei 1500 Eur neturtinės žalos, neprašė santuokos nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, 2014 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių AVPK pietinės policijos nuovados nutarimas bei 2015 m. vasario 18 d. Šiaulių AVPK pietinės policijos nuovados nutarimas, patvirtina atsakovo amoralų elgesį bei smurtą ieškovės atžvilgiu (10, 13 b.l.). Byloje net nėra ginčo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dėl jo nuolatinio girtavimo, nepagarbos demonstravimo, įžeidinėjimo bei smurto. Be to, atsakovas neginčija ieškovės pateiktų faktų apie jo amoralų elgesį, lojalumo stokos, paramos ar moralinės pagalbos ieškovei. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieškovės pateiktų faktų nebuvimo, be to savo kaltės dėl santuokos nutraukimo dėl girtavimo ir smurto nepaneigė (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovas nepaisė geros moralės principų ir nebuvo ieškovei ištikimas ir lojalus. Įvertinus bylos medžiagą, šalių parodymus, kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio, teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d., 3.69 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl vyro neteisėto elgesio, nuolatinio jo girtavimo, psichologinio teroro ieškovė patyrė didžiulių išgyvenimų, stiprų dvasinį sukrėtimą, susirgo depresija, ieškovės teigimu jautėsi emociškai sugniuždyta bei pažeminta kaip moteris. Kaip ieškinyje nurodė vyras sugriovė tikėjimą pagrindinėmis žmogiškosiomis vertybėmis, šeima, normalius ir teisėtus lūkesčius šeimoje, saugumo jausmą (1-2 b. l.).

Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 str.). Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo, atsižvelgia į sutuoktinio pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę, pasekmes, atsakovo charakterį, turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-128/2008). Ieškovė dėl vyro nuolatinio girtavimo, žeminimo bei smurto ir dėl to iširusios santuokos bei dėl to pablogėjusios ieškovės sveikatos patirtą neturtinę žalą vertina 1500 Eur. Dėl santuokos nutraukimo kaltam asmeniui prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui.

Įvertinus ieškovės išgyvenimus dėl vyro girtavimo bei smurto ir dėl jo kaltės iširusios šeimos, ieškovės sveikatos pablogėjimą dėl to, ką patvirtina ieškovės bei atsakovo paaiškinimai, teismas sutinka su ieškovės dėl atsakovo amoralaus elgesio įvertintos neturtinės žalos dydžiu, t.y. 1500 Eur. Tokia suma sutinkamai su teismų praktika yra pakankama tokiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007), kuri turėtų kompensuoti ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus dėl sutuoktinio elgesio, lėmusio šeimos iširimą dėl jo kaltės. Atsakovas pats sutinka, kad turi ieškovei sumokėti kompensaciją (neturtinę žalą) dėl savo kaltų veiksmų, lėmusių šeimos iširimą, todėl ieškovei iš jo priteistina 1500 Eur neturtinės žalos.

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau neprašo, kaltam dėl santuokos iširimui asmeniui išlaikymas nepriklauso (CK 3.72 str., 3.78 str.).

Dėl turto dalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. numato, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas J. L. santuokos metu įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 57,48 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jo priklausiniu - 403/4500 dalimis pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2|lž, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/11 dalių kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (14-15, 33-35 b. l.). Šiame bute ieškovė šiuo metu gyvena kartu savo pilnamete dukra R. K. bei anūke G. K.. Ieškovė atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuolat vartoja alkoholį, smurtauja, naudoja psichologinį terorą jos bei kitų kartu gyvenančių šeimos narių atžvilgiu, kad su atsakovu kartu naudojimasis minėtu nekilnojamuoju turtu, yra neįmanomas, į tai, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės minėtą butą su priklausiniais, įpareigojant ją sumokėti J. L. 4300 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytų nekilnojamo turto verčių.

Taip pat santuokos metu įgyta transporto priemonė Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registruota J. L. vardu. Ieškovė neprieštarauja, kad ši transporto priemonė būtų priteista atsakovui, kadangi jis ja faktiškai ir naudojasi, tačiau prašo priteisti pusę šio turto vertės sudarančią pinginę kompensaciją, t.y. 485 Eur. Pateiktas VŠĮ „Emprekis“ raštas, patvirtina, jog minėto automobilio vidutinė rinkos vertė yra 970 Eur.

Atsižvelgiant į tai, į ieškovės prašymą ir sutinkant atsakovui, į tai, kad ieškovės siūlomas jų turto padalijimo būdas nepažeidžia atsakovo teisių ir interesų, ieškovės prašymas tenkinas ir sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas dalijamas ieškovės nurodytu būdu.

Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.), todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, t.y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 50 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą, viso 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 6, 25-27 b.l.). Žyminio mokesčio dalis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo jos prašymu atleista, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais iš atsakovo nėra priteistina (CPK 93 str.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių iš šalių nepriteistinos ir lieka valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, CPK 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti L. L. (ikisantuokinė pavardė B.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1982 m. spalio 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. L. kaltės. Palikti santuokines pavardes – L., L.

ieškovei L. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti jos ir J. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu su buto priklausiniais - 403/4500 dalimis pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilž, adresas (duomenys neskelbtini), bei 1/11 dalių kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įpareigojant L. L. už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), dalį sumokėti J. L. 4300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) piniginę kompensaciją.

Atsakovui J. L. priteisti automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įpareigojant J. L. už automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėti L. L. 485 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei L. L. 1500 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos ir 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.