- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 1-1190-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21223-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- G. L., E. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kazlų Rūdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2003 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 72 straipsnį, 63 straipsnį - 5000 litų bauda su 500 litų vertės turto konfiskavimu; 2) 2012 m. vasario 24 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. P. 2018 m. gegužės 6 d., apie 20 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,71 promilių alkoholio), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, mušdamas, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu smogdamas nukentėjusiajai savo sutuoktinei E. P. į veidą ir pataikydamas į lūpas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - savo sutuoktinei E. P.;
be to, jis 2018 m. gegužės 6 d., apie 20 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,71 promilių alkoholio), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, laikydamas rankoje buitinės paskirties peilį ir juo mojuodamas, grasino nukentėjusiajai savo sutuoktinei E. P. ją papjauti ir užmušti, po ko, iš karto po išsakytų grasinimų nužudyti, nurodyto namo prieškambaryje tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai savo sutuoktinei E. P. į veidą, tuo sudarydamas realiai pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
be to, jis 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 20 val., savo gyvenamojo namo, adresu Pakraščio g. 1, Dubravų k., Samylų sen., Kauno r., kieme, kitaip smurtaudamas, t. y. tyčia sugriebdamas abejomis rankomis nukentėjusiąją nepilnametę G. L., gimusią 2001 m. vasario 17 d., už kaklo ir smaugdamas, po to pargriaudamas ją ant žemės, sukėlė nukentėjusiajai nepilnametei G. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto kaklo sumušimo.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl visų trijų jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažįsta, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. 2018 m. gegužės 6 d. vakare buvo neblaivus, nuo ryto vartojo alkoholį. (duomenys neskelbtini) butovirtuvėje tarp jo ir žmonos E. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis trenkė kumščiu E. P. į veidą. Konflikto metu jis, laikydamas rankoje peilį ir juo mojuodamas, sakė E. P., kad ją papjaus ir užmuš. Tikslo žudyti neturėjo, bet supranta, kad E. P. grasinimas galėjo atrodyti realus. Su žmona jie stengiasi sutarti, bet žodinių konfliktų būna. Jie dėl šių nusikalstamų veikų buvo susitaikę, žmona buvo atleidusi ir byla buvo nutraukta, Po to vėl nusikalto 2018 m. rugsėjo 16 d., kai vakare gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme kilo jo konfliktas su žmonos sese G. L., nes ji trenkė namo durimis ir pavartojo necenzūrinį žodį jo atžvilgiu . Jis dėl to užpyko ir pribėgęs prie G. L. sugriebė ją už kaklo ir pastūmė, nuo ko ji pargriuvo ant žemės. Jis jos atsiprašė, vėl nusikalto, nes buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimams padaryti, bet mano, kad nėra nuo jo priklausomas. Dirba nelegaliai pavienius darbus, nes turi daug įsiskolinimų. Dėl savo elgesio gailisi, ateityje taip nebesielgs. Ligonių kasai žalą atlygino.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
- nukentėjusiosios E. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. gegužės 6 d., apie 20 val., jai būnant namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), ir virtuvėje plaunant indus, jos sutuoktinis A. P., paėmęs virtuvinį peilį ir juo mosikuodamas grasino jai papjauti, užmušti. Mano, kad šie jo grasinimai buvo realūs. Po to A. P. rankos kumščiu smogė jai į veidą, pataikė į lūpą ir sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu namuose buvo mažamečiai vaikai (1 t., b. l. 21). 2018 m. gegužės 7 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. P. papildė, kad 2018 m. gegužės 7 d. jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti, medikų pagalba nereikalinga. Sutuoktinis A. P. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau pagalbos kreipėsi tik vieną kartą, jie gyvena nuomojame bute (1 t., b. l. 32). 2018 m. gegužės 8 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. P. papildė ir patikslino, kad A. P. yra jos sutuoktinis, jie susituokę ketverius metus, yra šeimos nariai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Turi vieną bendrą vaiką - M. P., kuris taip pat gyvena kartu. Šiuo metu gyvena nuomojamame dviejų kambarių name, adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra buvęs ūkinis pastatas, tačiau įrengtas gyventi. Artimiausiu metu ketina persikelti gyventi į naujus namus. Dažniausiai su savo vyru A. P. sutaria gerai, jis myli ją ir vaiką, rūpinasi šeima. Tačiau jis tampa agresyvus išgėręs didesnį kiekį alkoholio. 2018 m. gegužės 6 d., apie 8 val. A. P. sugrįžo iš darbo, buvo blaivus, tačiau nuo pat ryto pradėjo vartoti alkoholį. Apie 19 val. 50 min. ji buvo virtuvėje, tvarkėsi. A. P. atėjo į virtuvę ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl smulkmenų. Konflikto metu A. P. jai pasakė, kad ją „užmuš“, „papjaus“. Taip sakydamas, rankoje jis laikė virtuvinį peilį ir juo švaistėsi. Jis elgėsi neadekvačiai, agresyviai, dėl to ji patikėjo, kad jis gali savo grasinimą įvykdyti, tiesiogiai panaudodamas prieš ją peilį. Po to, prieškambaryje A. P. tikrai tyčia vieną kartą smogė į veidą ir pataikė į lūpą. Dėl to ji pajautė fizinį skausmą. Ji prieš savo vyrą fizinio smurto nenaudojo. Tada, iš karto nuėjo prie lauko durų ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, išsikvietė pagalbą. Jos lūpa buvo truputį patinusi, tačiau rimtų sužalojimų ji nepatyrė, skubios medicinos pagalbos atsisakė. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau, į jokias gydymo įstaigas ir medikus nesikreipė, jų apžiūrėta ji nebuvo. Skausmas palaipsniui atslūgo. Jai išaiškintas būtinumas nuvykti pas teismo medikus, tačiau ji atsisako pas juos vykti. 2018-05-08 ji susitiko su A. P. policijos įstaigoje, kur jis jos atsiprašė, todėl jie susitaikė. Dėl savo vyro veiksmų ji patyrė fizinės ir moralinės žalos. Jai žinoma apie jos teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio nereikš. Dėl šių savo veiksmų A. P. labai nuoširdžiai gailisi, jis pažadėjo daugiau niekada nesmurtauti prieš ją, o ji juo tiki, todėl jam atleido ir jie susitaikė. Esant prieštaravimams tarp jos parodymų duotų anksčiau ir šių, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie detalesni, išsamesni. Prašė nutraukti tyrimą jai ir A. P. susitaikius. (1 t., b. l. 35–36);
- 2018 m. gegužės 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame užfiksuotas E. P. pranešimas dėl smurto ir grasinimų jai, apžiūrėta įvykio vieta bei išimtas peilis (1 t., b. l. 21–24);
- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad 2018 m. gegužės 6 d., 22.15 val. A. P. nustatytas 1,71 promilių girtumas (2 t., b. l. 23);
- liudytojos E. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu dėl 2018 m. rugsėjo 16 d., kur ji nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. pas juos į svečius atvažiavo nepilnametė jos sesuo G. L.. Jos manymu, A. P. tą dieną buvo neblaivus, nes vartojo alkoholinius gėrimus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. 2018 m. rugsėjo 16 d., jai būnant namuose, apie 18 val. 30 min., tarp jos ir sutuoktinio A. P. kilo žodinis konfliktas, nes ji kažką pajuokavo, o jis ne taip suprato ir pradėjo ant jos šaukti pakeltu balsu. Tuo metu į jų žodinį konfliktą įsikišo namuose taip pat buvusi sesuo G., kuri žodžiais prašė A. P. nurimti. Siekdamos išvengti tolimesnio konflikto, abi su sese nusprendė išvažiuoti iš namų pas jų mamą. Jai jau išėjus iš namų, G. trenkė durimis ir kažką iš necenzūrinių žodžių pasakė A. P.. Ką tiksliai ji pasakė, neatsimena. Joms su G. būnant kieme, staiga iš namo išėjo A. P., kuris pribėgo prie G., sugriebė ją už kaklo ir bandė ją smaugti. Tačiau ji pribėgo prie jų ir bandė A. P. atitraukti nuo G., tačiau A. P. dar kelis kartus pastumdė G., o ši nukrito ant žemės. Krisdama G. susitrenkė į žemę galvą. Kažkaip jai pavyko A. P. atitraukti nuo G. ir nukreipti jo dėmesį, o G. liepė kviesti policiją. Iš pradžių policijai paskambino G., bet paskui perdavė jai telefoną kalbėti, kadangi G. nežinojo jų adreso. Kai A. P. pamatė, kad jos skambina policijai, jis pasišalino iš namų. Maždaug po 15 min. atvažiavo pareigūnai, kurie iškvietė medicinos pagalbą, kadangi jos sesuo skundėsi galvos ir rankos skausmu. Ji matė ant G. kaklo smaugimo žymes-matėsi paraudimai. G. jai sakė, kad dėl patirto smurto jai skauda galvą. G. buvo labai išsigandusi, verkė. Šio konflikto daugiau niekas nematė. Ji asmeniškai A. P. pretenzijų neturi, kadangi jis prieš ją nesmurtavo, jokio skausmo ji nejautė ir niekaip dėl šio įvykio nenukentėjo. Po konflikto greitoji G. išvežė į Kauno klinikas. Grįžęs A. P. sakė, kad dėl to, ką padarė, labai gailisi. Ji mano, kad jis taip pasielgė, nes buvo neblaivus. A. P. yra prieš ją smurtavęs ir anksčiau, dėl to ji kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 103–104). Liudytoja analogiškai nurodė ir 2018 m. lapkričio 15 d. papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 108–109);
- nukentėjusiosios G. L. parodymais, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. ji atvažiavo pas savo sesę E. P., kuri gyvena Kauno rajone, tikslaus adreso nežino. Jos sesuo gyvena su vyru A. P. ir jų 4 metų vaiku. Su savo sese sutaria labai gerai, niekada nesipyksta. Su A. taip pat sutardavo gerai. Jai būnant pas sesę namuose, 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 20 val., tikslaus laiko neatsimena, atsikėlė sesers vyras A., kuris prabudęs vis dar buvo neblaivus, nes prieš tai dieną vartojo alkoholį. Jiems sėdint kambaryje, E. kažką juokais pasakė savo A.. Ką tiksliai ji pasakė, neatsimena. Bet A. nesuprato ir dėl to supyko, metė alų ant žemės ir pradėjo rėkti ant E.. Tada A. pradėjo smurtauti prieš E., t. y. pradėjo ją mušti į įvairias kūno vietas, nugarą ir pan., kur tiksliai trenkė neatsimena, sudavė apie 5 smūgius. E. dengėsi nuo jo rankomis. Tada ji pasakė, kad iškvies policiją ir A. apsiramino. Tada jos apsirengė ir norėjo važiuoti iš namų į Kazlų Rūdą, o A. toliau šaukė ant E.. Tada ji išėjo su E. į kiemą. Išeidama, ji stipriai trenkė durimis. Tada A. išėjo paskui ir, pribėgęs prie jos, sugriebė už kaklo abejomis rankomis ir pradėjo smaugti. Po to, dar stipriai ją laikydamas už kaklo, trenkė ją į žemę, dėl ko ji susimušė galvą. Tada E. bandė stumti A. nuo jos. A. smurtaudamas nieko nesakė. E. liepė jai kviesti policiją ir ji, nubėgusi toliau, paskambino policijai, o A. tuo metu pabėgo iš namų. Ji jautė skausmą pakaušyje, taip pat labai skaudėjo kaklą, todėl atvykę pareigūnai iškvietė medikus, kurie ją išvežė į Kauno klinikas. Klinikose ją apžiūrėjo, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, kaklas buvo paraudęs. Paraudimas kelias dienas nepraėjo, paraudimus užfiksavo medikai. A. prieš ją smurtavo pirmą kartą, ji su sese ir jos vyru kartu negyvena, ji tik buvo atvykusi į svečius. Ji gyvena kartu su savo mama Kazlų Rūdoje. Ji jaučiasi nukentėjusi, kad A. prieš ją smurtavo ir sukėlė jai sužalojimus. Po šio įvykio A. jai paskambino ir pasakė, kad tai padarė netyčia, atsiprašė. Daugiau su juo nebendravo (1 t., b. l. 87–88);
- 2018 m. spalio 3 d. nukentėjusiosios nepilnametės atstovės pagal įstatymą V. L., apklaustos liudytoja, parodymais, kuri nurodė analogiškai kaip ir jos dukra nukentėjusioji G. L. bei liudytoja – jos sesuo E. P., nes ji pati įvykio nematė (1 t., b. l. 98–99);
- 2018 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad E. P. kvietė policiją dėl smurto ir grasinimų. Įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėją neblaivus jos sutuoktinis A. P. grasino užmušti. Rankoje jis laikė peilį, grasino papjauti, trenkė į veidą iš rankos. E. P. pareiškė, kad ne pirmą kartą, būdamas neblaivus, sutuoktinis kelia konfliktą namuose. Šio įvykio metu grasino užmušti, papjauti, laikė peilį rankoje, sudavė ranka į veido sritį (1 t., b. l. 28–29);
-2018 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas patrulės G. G. tarnybinis pranešimas apie tai, kad pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ji nuvyko, adresu Pakraščio g. 1, Dubravų k., Kauno r., kur policijos pareigūnus pasitiko E. P. ir nurodė, kad namuose, Pakraščio g. 1, Dubravų k., Kauno r. jos sutuoktinis A. P. sumušė jos seserį G. L., gim. 2001 m. Pati G. L. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 19 val. 50 min. A. P. suėmė jai už kaklo ir smaugė, kelis kartus parvertė ant žemės, o griūdama, į grindinį susitrenkė galvą, patyrė fizinį skausmą. A. P. iš įvykio vietos pasišalino. G. L. medikų išvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos ir traumų centrą, iš kur, po apžiūros išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 68–69, 76–79);
- 2018 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, Pakraščio g. 1, Dubravų k., Samylų sen., Kauno r. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta (1 t., b. l. 71–74);
- 2018 m. lapkričio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-3465/2018(02), kurioje G. L. konstatuotas kaklo sumušimas. Sužalojimas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymo. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai ranka, suspaudžiant kaklo sritį (1 t., b. l. 133);
- 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-603, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos peilis yra buitinės paskirties virtuvinis peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas (1 t., b. l. 46–47);
- 2018 m. lapkričio 14 d. garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 16 d., 19.55 val. Bendrojo pagalbos cento sistemoje užfiksuotas E. P. pranešimas mobiliuoju telefonu apie tai, kad Pakraščio g. 1, Dubravų k., Samylų sen., Kauno r., prisigėręs vyras truputį sutrenkė jai, dėl to ji aprengė vaiką ir pasakė vyrui, kad išvažiuoja. Vyras trenkė jai kumščiu, greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Juos čia „dabar suvoliojo“ po žemę. Policijos laukia lauke, ruošiasi išvažiuoti autobusu (1 t., b. l. 137–139).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. P. smurtavo savo šeimos narės – žmonos E. P. atžvilgiu: tyčia vieną kartą kumščiu smogė savo sutuoktinei E. P. į veidą ir pataikė į lūpas, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. P. grasinus nužudyti E. P., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pasitvirtino, nes neblaivus A. P., būdamas agresyviai nusiteikęs, laikydamas rankoje peilį ir mojuodamas juo, grasino papjauti ir nužudyti E. P.. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. P. nežymiu sveikatos sutrikdymu pasitvirtino. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. P. tyčia sugriebdamas abejomis rankomis nukentėjusiąją nepilnametę G. L., gimusią 2001 m. vasario 17 d., už kaklo ir smaugdamas, po to pargriaudamas ją ant žemės, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto kaklo sumušimo. Nustatytas aplinkybes ir veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis kaltas ir baustinas.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. P. du kartus teistas, paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs (2 t., b. l. 7–17), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 19), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2009-2017 metų laikotarpyje gydėsi du kartus (1 t., b. l. 146), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2014 m. spalio 30 d. Diagnozė- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. RPLC Kauno filiale niekada nesilankė. 2014 m. spalio 30 d. gauta epikrizė iš VšĮ RKL (1 t., b. l. 145), pagal 2018 m. gegužės 17 d. specialisto išvadą A. P. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 144).
Kaltinamasis A. P., būdamas praeityje du kartus teistas, padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamojo atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiąja, tačiau metų laikotarpyje kaltinamasis padarė kitą nusikaltimą, tai yra teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra baigti, yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis baustas administracine tvarka. Jis dirba neoficialiai, turi šeimą, vieną vaiką.
Teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, ir paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Teismas sprendžia, kad tai darys teigiamą įtaką A. P. elgesiui (BK 75 straipsnio 3 dalis). Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti.
Kaltinamajam A. P., kuris smurtavo prieš savo šeimos narį- žmoną ir jos seserį, be to, visus nusikaltimus padarė įtakotas alkoholio, jam skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 10 punktuose, tai yra dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programose ir nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaitytinas A. P. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 6 d., 21.40 val. iki 2018 m. gegužės 7 d., 17.35 val. (2 t., b. l. 22, 54), tai yra vieną parą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir:
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje skirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. P.:
- per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;
- nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu;
- bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaityti A. P. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 6 d., 21.40 val. iki 2018 m. gegužės 7 d., 17.35 val., tai yra vieną parą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.