- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- e2YT-3865-1068/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00969-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., R. K., Ž. K., A. K.
- Advokatai
- Jonas Petrikas
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., R. K., Ž. K., A. K., valstybės įmonei (toliau –VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo A. G. mirties 1996-05-06, palikimą priėmė jo sutuoktinė M. G., faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos M. G. mirties 1997-01-10, palikimą priėmė pareiškėja J. K., faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą, tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas A. G. mirė 1996-05-06, o motina M. G. mirė 1997-01-10. A. G. ir M. G. santuokoje 1993-01-26 įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. G. vardu. A. G. testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo, nes dėl palikimo priėmimo į palikimo vietos notaro biurą nesikreipė. A. G. įpėdiniai pagal įstatymą buvo jo sutuoktinė M. G., ir dukterys J. K., R. V. ir L. K.. Palikėja M. G. testamento taip pat nepaliko, dėl palikimo priėmimo į palikimo vietos notaro biurą po jos mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla pradėta nebuvo. M. G. įpėdiniai pagal įstatymą buvo jos dukterys J. K., R. V. ir L. K.. Pareiškėjos J. K. motina M. G., po sutuoktinio A. G. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama nepertraukiamai paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis, naudotis, mokėti reikiamus mokesčius, tačiau dėl labai pablogėjusios sveikatos nebesuspėjo paveldėto turto įregistruoti nuosavybės teise. Pareiškėja J. K. po motinos M. G. mirties taip pat palikimą priėmė faktiškai pradėdama nepertraukiamai paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis, naudotis, mokėti reikiamus mokesčius, sudarydama turto eksploatavimui ir priežiūrai reikiamas sutartis. Pareiškėja faktiškai nuo 1971-08-10 gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja faktiškai rūpinosi tėvų nekilnojamuoju turtu, kadangi pareiškėjos motinai dėl ligos pačiai tvarkytis buvo jau sudėtinga. Tarp A. G. ir M. G. įpėdinių dėl turto jokių ginčų dėl to, kad turtą faktiškai valdė M. G., o dabar valdo J. K., nekilo, jokių pretenzijų nėra ir dabar. Pareiškėjos sesuo L. K. mirė 2016-11-17, todėl šiai dienai A. G. ir M. G. įpėdiniai be pareiškėjos yra palikėjų duktė R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir anūkai (L. K. vaikai) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja J. K., norėdama paveldėtą turtą įregistruoti nuosavybės teise, privalo turėti paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl šios priežasties pareiškėja paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kurie sukurs jai subjektines turtines teises, perregistruojant paveldėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise.
Suinteresuoti asmenys pareiškėjos sesuo ir palikėjų dukra R. V. bei palikėjų anūkai R. K., Ž. K., A. K., per nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir sutinka su prašomo fakto nustatymu. Nurodė, kad pareiškėja visą laiką gyveno kartu su savo tėvais palikėjais A. G. ir M. G.. Mirus palikėjui A. G. rūpinosi sergančia mama M. G. ir butu. O mirus M. G. liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), toliau juo rūpinasi ir prižiūri, moka mokesčius. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė į bylą atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja prašomo fakto nustatymui ir prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. K. advokatas Jonas Petrikas pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti. Patikslino kad pareiškime įpėdiniais pagal įstatymą nurodytos tik dukterys R. V. ir L. K., o nenurodyta pareiškėja J. K.. Nurodė, kad pareiškėja visą laiką gyveno kartu su tėvais, kiti įpėdiniai jokių prieštaravimų dėl palikimo neturi. Dokumentai dėl sumokėto žemės sklypo nuomos mokesčio byloje pateikti, nes pareiškėja moka šiuos mokesčius už naudojimąsi pastatais. Paaiškino, kad žemė, ant kurio stovi pastatai adresu (duomenys neskelbtini), kol kas yra valstybinė, žemėtvarkos dokumentai dėl šio sklypo nesutvarkyti, todėl žemės nuomos mokesčius privalo susimokėti pastatų, esančių ant to žemės sklypo savininkai. Dėl byloje nepateikto santuokos liudijimo paaiškino, kad Darbėnų valsčiaus knyga neperduota į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, o iš baržnytynių knygų pateiktas kunigo išrašas. Nurodė, kad bažnytinė santuoka sudaryta 1941 m. spalio mėn. Civilinės santuokos pradėtos registruoti tik nuo 1941 m. lapkričio mėn, iki to laiko jos nebuvo registruojamos. Tuo metu vyko karas, po karo ne visi duomenys ir dokumentai yra išlikę. Klausimas dėl turto paveldėjimo iškilo šiuo metu, nes gyventojai pradėjo tvarkytis dokumentus dėl po pastatais esančio žemės sklypo. Pareiškime prašoma nustatyti du juridinius faktus, nes neišsprendus M. G. palikimo priėmimo klausimo, negalima spręsti dėl J. K. paveldėjimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. K. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo pat gimimo, 1971 metais gavusi butą iš fabriko trumpai jame gyveno, adresu (duomenys neskelbtini). Po mamos M. G. mirties ji pasiliko gyventi savo tėvų namuose ir gyvena juose dabar. Ji disponuoja ten likusiais asmeniniais tėvų daiktais. Mirus tėvams turto paveldėjimo klausimai nebuvo sutvarkyti. Dėl nekilnojamojo turto valdymo ar mokesčių mokėjimo problemų neiškilo, todėl ji nežinojo, kad reikia kreiptis dėl turto paveldėjimo. Pareiškėja pati moka visus komunalinius mokesčius, už elektrą ir kitas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1941 m. spalio 30 d. susituokė su M. G., gim. (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono Darbėnų bažnyčioje ir įrašyta Darbėnų bažnyčios santuokų knygoje (1996-08-02 išrašas iš Darbėnų bažnytinės santuokų knygos). Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenimis Salantų ir Kretingos valsčių 1940-1943 metų civilnės būklės santuokos aktų įrašų knygose A. G. ir M. G. (G.) santuokos duomenų nerasta, Darbėnų valsčiaus 1944-1944 metų knygų saugoti negavo (2018-08-16 pažyma apie santuoką Nr. (P1-4713)P2-4188-(8.19)). Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biuro 2018-05-02 liudijimo duomenimis, po M. G. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure nuo 2012-09-17 iki 2017-11-06 nėra užvesta.
VĮ registrų centro išrašo duomenimis 1993-01-26 Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 Nr.146, pagrindu A. G. ir M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. G. vardu. A. G. mirė 1996-05-06, tai patvirtina Kretingos rajono Kūlupėnų seniūno 1996-05-07 išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr.6. Iki mirties jo ir sutuoktinės M. G. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kulupėnų seniūnijos 2018-07-19 pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis po sutuoktinio A. G. mirties M. G. toliau gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bei juo naudojosi, rūpinosi, valdė ir mokėjo mokesčius, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos nebesuspėjo paveldėto turto įregistruoti nuosavybės teise. Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biuro 2018-05-02 liudijimo duomenimis, po A. G. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure nuo 2012-09-17 iki 2017-11-06 nėra užvesta. A. G. sutuoktinė M. G. mirė 1997-01-13, tai patvirtina mirties liudijimas, įrašo Nr.2. VĮ Registrų centras duomenimis M. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.
Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biuro 2018-05-02 liudijimo duomenimis, po M. G. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure nuo 2012-09-17 iki 2017-11-06 nėra užvesta. Po savo tėvų A. G. ir M. G. mirties pareiškėja J. K. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už vandenį (2014-2018 m. mokėjimų pranešimai), komunalinius mokesčius (2016-2018 m. kvitai), vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą (2016-2017 m. mokėjimo pranešimai). Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo 2014-09-15 sutartis Nr.VN-3160 ir vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo 2004-02-11 sutartis Nr.358 sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ ir pareiškėjos J. K.. 2017 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijos duomenimis nustatyta, kad žemės nuomos mokestį už žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai (duomenys neskelbtini) moka pareiškėja J. K.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kūlupėnų seniūnijos 2018-07-09 pažymos Nr.V4-171 duomenimis J. K. faktinė gyvenamoji vieta nuo 1971-08-10 yra (duomenys neskelbtini.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias, ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią,, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie faktų buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokie faktai buvo, negu kad jų nebuvo.
Palikėjo A. G. sutuoktinė M. G. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo A. G. mirties. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad palikėjo sutuoktinė M. G. faktiškai pradėdama valdyti turtą po sutuoktinio mirties, priėmė jo palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėja J. K. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjos M. G. mirties. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad palikėjos dukra J. K. faktiškai pradėdama valdyti turtą po mamos M. G. mirties, priėmė jos palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 1997-01-10, po sutuoktinio A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jo palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdė.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po mamos M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jos palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.