Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2S-80-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2S-80-560/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25430-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
UAB „Piliuona“
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-80-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25430-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.14.; 2.6.38. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovą UAB „Piliuona“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0070:263), esančio Burbiškių g. 40, Vilniuje, savavališkai pastatytą 120 m x 10 m, 1200 m2 ploto automobilių stovėjimo aikštelę, 3 m x 5 m, 3,2 m aukščio bei 2,9 m x 1,8 m, 1,8 m aukščio pavėsines ir 10 m x 7 m, 0,3 m aukščio medinių lentų aikštelės ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui UAB „Piliuona“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu ieškovas prašė leisti jam pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

2. 2016-09-08 nutartimi teismas patvirtino 2016-09-02 šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. 2018-05-02 teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovas pateikė 2018-10-02 prašymą pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, įpareigojant atsakovą įvykdyti taikos sutartyje numatytus įpareigojimus per 18 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties pakeisti terminą įsiteisėjimo dienos bei atmesti ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ieškovo prašymas turi būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-14 nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atmetė atsakovo prašymą pakeisti taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką. Nurodė, kad atsakovas šioje byloje buvo pareiškęs 2018-03-20 prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, kuriame formulavo iš esmės analogiško pobūdžio reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra įvertintas atsakovo UAB „Piliuona“ prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką pagrįstumas ir konstatuota, jog sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas.

4. Teismas darė išvadą, jog atsakovo prašymo tenkinimas faktiškai reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, kuris, kaip matyti iš teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, nėra galimas. Atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, pritarė visoms taikos sutarties sąlygoms, ir savo rizika, suderinus šalių valią, nustatė vykdymo terminus bei sankcijas už šių terminų nesilaikymą ir taikos sutarties sąlygose numatytų įsipareigojimų nevykdymą.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįvykdė 2016-09-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos 2016-09-02 taikos sutarties 3, 4, 5 punktų, teismas sprendė, jog yra pagrindas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas UAB „Piliuona“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, įpareigojant atsakovą įvykdyti taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus per 18 (aštuoniolika) mėnesių, skaičiuojant nuo nutarties pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką įsiteisėjimo dienos; atmesti išieškotojos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovei.

7. Nurodo, kad 2018-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą, nebuvo vertintas atsakovo prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką pagrįstumas, bet atsakovo prašymą buvo atsisakyta priimti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad „šalių tarpusavio nustatytas terminas vertintinas kaip materialusis, bet ne procesinis terminas“, todėl tokio termino pakeitimas reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą. Nors atsakovo prašymas yra susijęs su taikos sutarties sąlygose numatyto termino pakeitimu (papildomo termino suteikimu), tačiau atsakovo prašymo objektas priskirtinas procesiniams taikos sutarties vykdymo klausimams, o ne materialiniams teisiniams santykiams, kurie sudaro taikos sutarties esmę ir kurie negali būti keičiami.

9. Teismas, priimdamas nutartį, tinkamai neįvertino, jog taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas teismo sprendimu sukelia tiek materialines, tiek procesines teisines pasekmes. Taigi, teismas klaidingai kvalifikavo atsakovo prašymą kaip keičiantį taikos sutarties esmę, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai nevertino atsakovo prašymo turinio, t. y. objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuria atsakovui užkirstas kelias įgyvendinti savo procesines teises. Spręsdamas dėl vykdomojo rašto pagal ieškovo prašymą išdavimo, teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, t. y. nenagrinėjo atsakovo prašymo iš esmės.

Atsiliepimas

10. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad inspekcija visiškai sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-14 nutartyje padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra įvertintas atsakovo prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką pagrįstumas ir dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją atsakovo prašymo tenkinimas faktiškai reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, kuris, kaip matyti iš teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, nėra galimas.

11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad taikos sutarties šalys šiuo atveju pasinaudojo savo teise susitarti dėl atsakovo prievolės parengti ir (ar) patikslinti reikiamą (teisės aktų numatytą) projektinę dokumentaciją bei gauti teisės aktų numatytus statybą leidžiančius dokumentus, atsiradimo ir pasibaigimo terminų. Šalių susitarimu nustatytas terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, vadovaujantis sutarties laisvės principu, nustatomas suderinus šalių valią. Tenkinus atsakovo prašymą, pagal kurį būtų pakeistas taikos sutartimi nustatyto atsakovui įsipareigojimo terminas, būtų pažeistas ne tik materialusis susitarimo aspektas - tokiu atveju kiltų grėsmė savavališkos statybos padarinių nesavalaikiam pašalinimui, t. y. ne tik ieškovo, bet ir viešajam interesui. Taip pat sutiktina su minėtoje nutartyje padaryta išvada, jog tokio atsakovo prašymo tenkinimas faktiškai reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, kuris kaip matyti iš teisimo reguliavimo bei teismų praktikos nėra galimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

15. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad taikos sutartimi apeliantas buvo įsipareigojęs ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo dienos parengti ir (ar) patikslinti reikiamą (teisės aktų numatytą) projektinę dokumentaciją bei gauti teisės aktų numatytus statybą leidžiančius dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2016-09-19. Praėjus taikos sutartyje numatytam terminui apeliantas įsipareigojimų pagal taikos sutartį nebuvo įvykdęs. Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog 2016-09-08 nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra įvykdyta, pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties ir tokie teismo veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą (CK 6.985 straipsnis, CPK 646 straipsnio 3 dalis).

16. Apeliantas nurodo, jog 2018-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą, nebuvo vertintas atsakovo prašymo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Iš minėtų teismų nutarčių turinio matyti, jog apelianto prašymo turinys buvo analizuotas. Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog yra sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės prašymo tenkinimas faktiškai reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, kuris, kaip matyti iš teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, nėra galimas. Tokiu būdu teismai šią taikos sutarties nuostatą vertino ne kaip procesinį, bet kaip materialųjį terminą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog šis pakeitimas turi būti laikomas ne materialiuoju, bet procesiniu pakeitimu ir pirmosios instancijos teismas jį netinkamai kvalifikavo, tačiau tokios savo pozicijos jis negrindžia jokiais argumentais, taip pat nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismas šią situaciją turėjo vertinti kitaip, nei Vilniaus apygardos teismas vertino 2018-04-18 nutartyje. Apeliantas, sudarydamas taikos sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti per taikos sutartyje numatytą laiko tarpą. Minėta, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, ir tai, kad savavališkos statybos įteisinimas užtruko, nėra pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ar keisti taikos sutarties esmę, kadangi tai paneigtų sutarties laisvės, sutarties šalių teisėtų lūkesčių bei tarp šalių sudarytos taikos sutarties privalomumo principus.

17. Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-61/2008, 3K-3-108/2010, 3K-3-468/2011). Dėl šių priežasčių atsakovas turėtų arba susitarti su ieškovu dėl jų sudarytos taikos sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu susitarimu (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), arba pasinaudoti teise atnaujinti procesą, jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai, arba sudaryti taikos sutartį su išieškotoju vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, į skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo UAB „Piliuona“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius